Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2024 m. liepos 10 d., trečiadienis

Štai finansinės pamokos, kurias išmokau, kaip nauja laisvai samdoma darbuotoja --- Kiekvieną dieną skirkite laiko verslo užduotims ir periodiškai iš naujo įvertinkite jūsų užduotis

„Kovo mėnesio pradžioje pasiekiau emocinę aukštumą: pradėjau dirbti laisvai samdoma darbuotoja, džiaugiuosi, kad pradėjau šią naują karjerą, kurią padariau, kaip rašytoja ir internetinė transliuotoja. Ėmiau kurti skaičiuokles ir atlikti užduotis. Socialinės žiniasklaidos „širdis“ ir „patinka“ atrodė, kaip papildomas pasitikėjimo balsas, kad lažinuosi dėl savęs.

 

 Tada, po mėnesio, aš pasiekiau žemą lygį. Aš – mergina, kuri tariamai „tvarko pinigus“ ir kuriai net buvo mokama už tai, kad rašytų apie tokius dalykus, – pirmą kartą per kelerius metus pereikvojau savo einamąją sąskaitą. Žinoma, jaučiausi sugniuždyta, bet dažniausiai jaučiausi šiek tiek panikuojanti. Maniau, kad ištyriau viską, ką man reikia žinoti apie laisvai samdomą darbą. Maniau, kad turiu skaičiuokles!

 

 Pasirodo, skaičiuoklės gali padėti jums tik tiek, kiek esate laisvai samdoma darbuotoja, rangovė ar gig darbuotojas. Vis daugiau jaunų žmonių imasi tokio darbo, kaip visą darbo dieną dirbantis laisvai samdomas darbuotoja (kaip ir aš) arba kaip būdas padidinti jūsų 9-5, kad galėtų ir toliau užsidirbti didesnius nuomos mokesčius, o jų piniginė neatsiliktų nuo užsispyrusios infliacijos. O pasaulyje, kuriame dažnai užsiimate rinkodara, pinigų tvarkymu ir – o, taip – ​​dirbate jūsų laisvai samdomoje įmonėje, visada turėsite pamokų, kurias išmoksite sunkiai.

 

 „Visa tai yra eksperimentas“, – sako Paco de Leonas, „Hell Yeah Group“, kūrybiniams ir kitiems laisvai samdomiems darbuotojams skirtos finansinės įmonės, įkūrėjas. „Turite hipotezę: „Ar galiu tai padaryti ir užsidirbti pragyvenimui? Gaukite šiek tiek duomenų ir tai, ką darote su tais duomenimis, pakoreguosite hipotezę. Jei pažvelgsite į verslumą iš šios perspektyvos, suprasite, kad tai yra eksperimentas."

 

 Kai kovo mėnesį padariau šuolį, žinojau, kad bus mokymosi kreivė, todėl buvau pasirengus pakoreguoti savo asmeninių finansų strategijas. Tačiau trys didelės problemos – mano grynųjų pinigų srautas, darbo laiko ribų nebuvimas ir atlyginimai – grasino visiškai apversti mano eksperimentą.

 

 Vieną mėnesį uždirbau 150 dolerių, iš kurių didžioji dalis pateko į mano sąskaitą, užsiprenumeravus 5 dolerių ir 70 dolerių el. pašto naujienlaiškį. Kitas, čekis dėl ypač pelningos užduoties – iš viso daugiau, nei įprastai atlikau per du mėnesius ankstesniame darbe – pasirodė anksčiau, nei tikėtasi.

 

 Mano laisvai samdomų draugų teigimu, šis darbo užmokesčio grafiko nenuoseklumas nebuvo ypatingas; „Taip atsitinka taip“, – sako Jen A. Miller, ilgametė laisvai samdoma rašytoja.

 

 „Nežinant, kas yra už kampo, baugina ir jaudina“, – sako de Leonas. „Kalbant apie pinigų srautų valdymą, sakyčiau, kad pusė žmonių, su kuriais dirbu, apie tai negalvoja, o kita pusė dėl to nemiega“.

 

 Maniau, kad esu vienas iš šaltųjų. Už kiekvieną gautą laisvai samdomo darbo užmokestį laikau tris skaičiuokles: viena padeda man sekti terminus, kita iš anksto rūšiuoja mano sutaupytus mokesčius, o trečioje išsamiai aprašomos namų ūkio išlaidos, kurias mes su drauge saugome kasmėnesinėms diskusijoms dėl pinigų.

 

 Kiekvieną atliktą laisvai samdomo darbuotojo užduotį ir gautą mokėjimą atitinkamai registruoju. Taigi maniau, kad, norint prisitaikyti prie šio naujo pinigų srauto ritmo, nereikės nieko daugiau, kaip tik atidžiau stebėti „Excel“ ir kitu atveju eiti įprastu verslu.

 

 Bet tada aš turėjau tą baisų momentą su pereikvojimu. Atrodo, kad tų skaičiuoklių atidžiai žiūrėti nepakako, kad pasigaučiau niūrioje apskaitos klaidoje.

 

 Jaunesni, laisvai samdomi, darbuotojai gali jaustis įbauginti dėl šios sistemos ir struktūros kūrimo tuo pat metu, kai žongliruoja naujomis užduotimis ir ieško klientų, tačiau dabar išmoktos pinigų valdymo pamokos ir toliau bus naudingos įvairiuose būsimuose darbuose, nesvarbu, ar jie bus laisvai samdomi. arba ne.

 

 Millerio patarimas: skirkite laiko savo dieną vien verslo užduotims. Tie 150 dolerių? Ištirkite, kaip geriausiai norite juos paskirstyti, atsižvelgiant į kito ketvirčio darbo grafiką ir visas dideles išlaidas. Milžiniškas čekis iš tos vienos užduoties? Neperkelkite dalies mokesčių taupymo tikslais, o likusios – kitiems tikslams. Vietoj to kritiškai pagalvokite apie tai, kaip atsipirksite už laiką, kurį praleidote uždirbdami tuos pinigus.

 

 „Tai verslas ir jūs turite jį valdyti, kaip verslą“, - sako Milleris.

 

 Kelionės pradžioje draugė įspėjo, kad nesėdėčiau rankas susidėjus ir nelaukčiau užduočių. „Didžiausias jūsų priešas yra jūsų pačių inercija“, – sako ji.

 

 Taigi, atsitrenkiau į žemę bėgdama – tiesą sakant, daugiausia todėl, kad nerimauju, kad prarasiu tempą. Įsitraukiau į podcast'o veiklą, pateikiau dešimtis istorijų ir nuo pirmadienio iki sekmadienio praleidau prie telefono ar nešiojamojo kompiuterio.

 

 Žinojau, kad darau daug, bet maniau, kad turiu daryti. Norėjau, kad redaktoriai ir klientai manim nuolat domėtųsi, ir, nors pripažįstu tai šiek tiek atvirai, nenorėjau, kad mano eilutė išnyktų iš aktualumo.

 

 Praėjus keturioms šio eksperimento savaitėms, aš užmigau prie buto virtuvės stalo, mano įprastos darbo vietos. Visas tas bėgimas mane pasivijo.

 

 „Viena klaida, kurią daugelis žmonių daro pradėdami, yra tai, kad jie jaučiasi taip, lyg turi dirbti visą laiką“, – sako Milleris. "Tai jus labai greitai perdegina. Turite būti išrankūs ir pasakyti ne – ir tai sunku."

 

 Jaunesniems žmonėms, netikėtai įsiveržusiems į laisvai samdomą darbą – galbūt, baigus studijas ar po atleidimo – ši pusiausvyra gali būti dar sunkesnė. Tačiau maksimalus išnaudojimas trumpuoju laikotarpiu jums pakenks ilgainiui, sako de Leonas, nesvarbu, koks jūsų amžius ar karjeros etapas.

 

 Milleris taip pat rekomenduoja periodiškai iš naujo įvertinti savo ankstesnes užduotis, klientus ir santykius su abiem. „Kai keičiasi jūsų prioritetai, peržiūrėkite klientų sąrašą. „Ar jie tinka šiam kibirui? – Ar jie tinka tam kibirui? – Ar jiems tinka trys kibirai? "Ar jie netinka jokiems kibirams?"

 

 Kai pradėjau, turėjau du menkus kibirus: "Ar man patinka tai daryti?" ir "Ar jie moka gerai?" Nenuostabu, kad iškritau prie stalo.

 

 Bet keistu būdu aš džiaugiuosi, kad tą dieną praleidau prie virtuvės stalo, net jei man šiek tiek skaudėjo galvą, miegant ant medžio. Nes supratimas, kodėl buvau per daug užsiėmus, privedė prie kito keršto: per pigiai pardaviau save.

 

 „Jei visi jums nuolat sako „taip“, o nesulaukiate nė vieno „ne“, šiuo metu gali jaustis gerai, bet tai yra didelis ženklas, kad per mažai apmokestinate“, – sako de Leonas.

 

 Kainos nustatymas nėra įgūdis, kurį turite ar neturite, sako de Leonas. Vietoj to, laikui bėgant, jis tobulinamas su daugybe bandymų ir klaidų. Jaunesniems ar naujesniems darbuotojams geriausiai tinka bendravimas vieni su kitais arba didesne laisvai samdomų darbuotojų bendruomene; dalindamasis pamokomis ir patarimais kolektyvas gali reikalauti geresnio atlyginimo, kaip visuma.

 

 Turėjau miglotą supratimą, kiek uždirbu per valandą ankstesniuose darbuose, todėl mano pagrindinis tikslas buvo tai viršyti. Ir nors aš visada galvojau, kad imsiuos kai kurių mažiau apmokamų darbų kartu su pelningesniais, kad sukurčiau įvairesnių pajamų šaltinių, de Leono patarimas privertė mane du kartus pagalvoti, kiek pastarųjų imuosi.

 

 „Kiekvienas klientas turi galimybę eksperimentuoti, stumti ir pamatyti, kur yra grindys, o kur lubos, kai kalbama apie tarifą“, – sako de Leonas.

 

 Mano hipotezė vis dar tikrinama, bet kol kas ji apsimoka – per pamokas ir dolerius." [1] 

 

1. Here Are the Financial Lessons I Learned as a New Freelancer --- Set aside time each day dedicated to business tasks, and periodically reassess your assignments. Carpenter, Julia.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 10 July 2024: A.10.

Here Are the Financial Lessons I Learned as a New Freelancer --- Set aside time each day dedicated to business tasks, and periodically reassess your assignments

 

"At the beginning of March, I hit an emotional high: I started work as a freelancer, excited to embark on this new career I'd made for myself as a writer and podcaster. I set about making spreadsheets and lining up assignments. Every social-media "heart" and "like" seemed like an extra vote of confidence in favor of me betting on myself. My best friend sent me flowers. I even threw a party to celebrate.

Then, one month later, I hit a low. I -- the girl who is supposedly "good with money" and was even paid to write about such things -- overdrafted my checking account for the first time in years. I felt embarrassed, of course, but mostly, I felt a little panicked. I thought I'd researched all I needed to know about freelancing. I thought I had the spreadsheets!

Turns out, spreadsheets can get you only so far as a freelancer, contractor or gig worker. More young people are taking this type of work, as a full-time freelancer (like myself) or as a way to augment their 9-to-5 so they can keep making higher rents and their wallets can keep up with stubborn inflation. And in a world where you're often doing the marketing, the money managing and -- oh yeah -- the actual work of your own freelance business, there are always going to be some lessons you learn the hard way.

"It's all an experiment," says Paco de Leon, founder of the Hell Yeah Group, a financial firm for creatives and other freelance workers. "You have a hypothesis: 'Can I do this and make a living?' Get some data and what you do with that data, you make adjustments to the hypothesis. If you look at entrepreneurship from that perspective, then you'll realize it's all an experiment."

When I took the leap in March, I knew there would be a learning curve, and I was prepared to adjust my personal-finance strategies as a result. But three big issues -- my cash flow, the lack of boundaries on my work time and my fees -- threatened to upend my experiment altogether.

One month, I made $150, a lot of it trickling into my account via $5 and $70 subscriptions to my email newsletter. The next, a check for an especially lucrative assignment -- totaling more than I usually made in two months at my previous job -- showed up earlier than expected.

According to my freelance friends, this inconsistency in pay schedule wasn't special; "it's just the way it happens," says Jen A. Miller, a longtime freelance writer and author.

"It is both terrifying and exhilarating to not know what's around the corner," de Leon says. "In terms of managing cash flow, I would say half the people I work with don't think about this and the other half are losing sleep over it."

I thought I was one of the chill ones. For every freelance payment I received, I keep three spreadsheets: one helping me keep track of deadlines, another sorting my tax savings in advance, and the third detailing the household expenses that my girlfriend and I keep for our monthly money-date discussions. 

Every freelance assignment I complete, and payment I receive, I log accordingly. So I assumed adjusting to the rhythms of this new cash flow wouldn't require anything more than keeping a closer eye on Excel and otherwise going about business as usual.

But then I had that scary moment with the overdraft. It seems the close eye on those spreadsheets still wasn't enough to catch myself in a humdrum accounting error.

Younger freelancers may feel intimidated at the prospect of building this system and structure at the same time as they're juggling new assignments and seeking clients, but the money-management lessons learned now will only continue to serve in various jobs to come, whether freelance or not.

Miller's advice: Set aside time in your day to dedicate solely to business tasks. That $150? Research how you best want to allocate it, given your work schedule for the next quarter and any big expenses on the horizon. The giant check from that one assignment? Don't simply move some for tax savings and the rest to other goals. Instead, think critically about how you'll pay yourself back for the time you spent earning that money.

"It's a business and you have got to run it like a business," Miller says.

At the start of my journey, a friend cautioned me against sitting on my hands and waiting for assignments. "Your biggest enemy is your own inertia," she says.

So, I hit the ground running -- mostly, to be honest, because I was worried about losing momentum. I jumped on a podcast gig, pitched dozens of stories and spent Monday to Sunday on the phone or at the laptop.

I knew I was doing a lot, but I thought I had to be. I wanted editors and clients to keep me top-of-mind, and, although I admit this somewhat sheepishly, I didn't want my byline to fade from relevance.

Then, a mere four weeks into this experiment, I fell asleep at the apartment kitchen table, my usual workspace. All that running caught up with me.

"One mistake a lot of people make when they start is they feel like they have to work all the time," Miller says. "That burns you out very fast. You have to be selective and you have to say no -- and it's hard."

Younger people thrust into freelance life somewhat suddenly -- perhaps postgrad or post-layoff -- can find this balance even more difficult. But maxing out in the short-term will only hurt you in the long-term, de Leon says, no matter what your age or stage of career.

Miller also recommends doing a periodic reassessment of your past assignments, your clients and your relationships to both. "As your priorities change, go through your client list. 'Do they fit this bucket?' 'Do they fit that bucket?' 'Do they fit three buckets?' 'Do they fit no buckets?'"

When I started, I had two paltry buckets: "Do I like doing it?" and "Do they pay OK?" No wonder I crashed out at the desk.

But in a weird way, I'm glad I had that day at the kitchen table, even if it hurt my head a little sleeping on the wood. Because understanding why I was too busy led me to another retaliation: I was selling myself too cheap.

"If everybody keeps saying yes to you all the time and you don't get any noes, it might feel good in the moment, but that's a big sign you're undercharging," de Leon says.

Rate-setting isn't a skill you have or you don't, de Leon says. It's instead honed over time, with lots of trial and error. Younger or newer workers are best served by connecting with one another or to the larger freelance community; in sharing lessons and tips, the collective can demand better pay as a whole.

I'd had a vague idea of how much I made per hour at previous jobs, so my main goal had been exceeding that. And though I always figured I'd take on some lower-paying gigs alongside more lucrative ones to create a diversity of income streams, de Leon's advice made me think twice about just how much of the latter I was taking on.

"Every client is a chance for you to experiment and push and see where is the floor and where is the ceiling when it comes to a rate," de Leon says.

My hypothesis is still being tested, but so far, it's paying of -- in lessons and in dollars." [1]

1. Here Are the Financial Lessons I Learned as a New Freelancer --- Set aside time each day dedicated to business tasks, and periodically reassess your assignments. Carpenter, Julia.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 10 July 2024: A.10.

 

Izraelio mokslininkai ir įmonės susiduria su boikotais --- Nuo akademinės bendruomenės iki gynybos boikotai tampa sėkmingi, o tai apsunkina šalies ekonomiką

„TEL AVIVAS – Metų metus propalestiniečius kampanija už visuotinį boikotą prieš Izraelį kažkada sulaukė riboto palaikymo. Tačiau per kelis mėnesius nuo karo Gazoje pradžios parama Izraelio izoliacijai išaugo gerokai daugiau, nei Izraelio pastangos kariauti.

 

 Šis pokytis gali pakeisti izraelitų karjeras, pakenkti verslui ir pakenkti devynių milijonų žmonių šalies ekonomikai, kuri priklauso nuo tarptautinio bendradarbiavimo ir paramos gynybai, prekybai ir moksliniams tyrimams.

 

 Kai gegužę Gento universiteto Belgijoje etikos komitetas rekomendavo nutraukti bet kokį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje su Izraelio institucijomis, Izraelio skaičiavimo biologas Eranas Segalas to nematė.

 

 Mokslai turėjo mažai įtakos iš pasaulinių boikoto judėjimų, o Segalo darbas neturėjo nieko bendra su Izraelio karinėmis pastangomis. Gento komitetas pažymėjo, kad universiteto bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje apima autizmo, Alzheimerio ligos, vandens valymo ir tvaraus žemės ūkio tyrimus.

 

 „Akademinės institucijos kuria technologijas saugumo tarnyboms, kurios vėliau piktnaudžiauja, naudodamos žmogaus teisių pažeidimams“, – rašė komitetas.

 

 Šis pareiškimas buvo „labai nerimą keliantis“, - sakė Segalas, kurio laboratorija Weizmanno mokslo institute, į pietus nuo Tel Avivo, bendradarbiauja su Gento universitetu, daugiausia dėmesio skiriant nutukimą skatinantiems veiksniams. Jis teigė dar nežinantis, ar projektas bus nutrauktas.

 

 Komitetas taip pat paragino visoje Europoje sustabdyti Izraelio dalyvavimą mokslinių tyrimų ir švietimo programose, kurios dažnai priklauso nuo Europos Sąjungos finansavimo. Jei Europos partneriai atsižvelgs į raginimą, „tai būtų didžiulis smūgis mūsų gebėjimui atlikti akademinius mokslinius tyrimus“, – sakė Segalas.

 

 Naujos politinės ir teisinės iniciatyvos prieš Izraelį yra precedento neturinčios, sakė buvęs Izraelio kariuomenės tarptautinės teisės skyriaus vadovas Eranas Shamiras-Boreris. Tai apima žingsnius prieš Izraelį ir jo lyderius Jungtinių Tautų aukščiausiame teisme ir Tarptautiniame baudžiamajame teisme.

 

 „Tapimas paria valstybe reiškia, kad net jei viskas nevyksta formaliai, mažiau įmonių jaučiasi, kad jos iš pat pradžių nori investuoti į Izraelį, mažiau universitetų nori bendradarbiauti su Izraelio institucijomis. Dalykai tiesiog nutinka, gavus šį simbolinį statusą. “, – sakė Izraelio demokratijos instituto bendradarbis Shamiras-Boreris.

 

 Izraeliečiai tampa vis labiau tabu dalyvauti kultūros institucijose ir gynybos parodose.

 

 Lidoras Madmoni, nedidelės Izraelio gynybos įmonės vadovas, mėnesius ruošėsi tarptautinei ginklų parodai Paryžiuje birželio mėnesį. Pasak jo, konferencija „Eurosatory“ būtų reta galimybė plėsti verslą. Tada jam buvo pasakyta, kad dėl Prancūzijos teismo sprendimo jo įmonei buvo uždrausta dalyvauti. Organizatoriai citavo teismo įsakymus po Prancūzijos gynybos ministerijos uždraudimo, paskelbto, reaguojant į Izraelio karines operacijas Gazoje.

 

 Prancūzų sprendimai „sukrėtė visą Izraelio gynybos technologijų įmonių bendruomenę“, – sakė tarptautinės konsultacinės įmonės „Starburst Aerospace“, kuriančios ir investuojančios į aviacijos ir gynybos įmones, vykdomoji direktorė Izraelyje Noemie Alliel.

 

 Prasidėjus konferencijai, Prancūzijos teismas panaikino draudimą, tačiau Madmoni buvo per vėlu. Daugelis Izraelio įmonių pasitraukė.

 

 2005 m. palestiniečių pilietinės visuomenės organizacijų įkurtas judėjimas Boikotas, atskyrimas ir sankcijos (BDS) jau daugelį metų ragino Izraeliui daryti tarptautinį spaudimą, kad būtų skatinami jo tikslai, įskaitant nepriklausomos Palestinos valstybės įkūrimą ir palestiniečių teisės iškovojimą. pabėgėliams ir jų palikuonims gyventi Izraelyje. Tačiau judėjimas rasdavo ribotą trauką.

 

 Aplinka pasikeitė po to, kai Izraelis sureagavo į Hamas vadovaujamą išpuolį spalio 7 d., per kurį žuvo daugiau, nei 1 200 žmonių, daugiausia civilių, o apie 250 įkaitų buvo paimti į Gazą, pasak Izraelio.

 

 Kai kurie ilgalaikiai BDS ir kitų palestiniečiams palankių organizacijų tikslai įgyvendinami dėl karo, per kurį, pasak palestiniečių pareigūnų, Gazoje žuvo apie 38 000 žmonių, daugiausia civilių. Skaičiai nenurodo, kiek buvo kovotojų. Mėnesius trukusios kovos, žmonių aukų skaičius ir niokojimo vaizdai Gazoje kurstė tarptautinį pasipriešinimą tam, kaip Izraelis vykdė karą.

 

 „Kadangi Izraelio įmonės ir institucijos tampa izoliuotos, Izraeliui bus sunkiau engti palestiniečius“, – sakoma BDS savo svetainėje. BDS įkūrėjas Omaras Barghoutis atsisakė komentuoti šį straipsnį.

 

 Izraelio lyderiai jau seniai kritikuoja pastangas boikotuoti. Prezidentas Isaacas Herzogas gegužės mėnesį vykusioje ekonominėje konferencijoje sakė, kad Izraelio priešai „bando mus izoliuoti, kad pakenktų“ [1].

 

Kodėl nematėte, kad tai ateina? Šis judėjimas nugalėjo Pietų Afrikoje apartheido metu.

 

1. World News: Israeli Scientists, Businesses Face Boycotts --- Efforts gain traction from academia to defense, weighing on the nation's economy. Peled, Anat; Keller-Lynn, Carrie.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 10 July 2024: A.6.