Ką galvoja Lietuvos žmonės, jei jie nepriverčiami meluoti?

"Tyrimą „Lietuvos visuomenės paveikumas dezinformacijai: naratyvų analizė“ pristatęs G. Šumskas „Delfi“ pripažino, kad kitaip, nei ankstesnių panašių tyrimų metu, šį kartą nesiekta primesti teiginių apklausų dalyviams, su kuriais galima būtų sutikti ar nesutikti ir nebandyta formuluoti klausimų taip, kad jie galėtų būti interpretuojami dviprasmiškai. „Šį kartą ėjome su baltu lapu. Ne mes dėjome tuos teiginius į lūpas, jie patys kalbėdavo, mes tik užvesdavome ant kelio ir tada jau pasikartodavo tų naratyvų atkartojimas“, – pabrėžė G. Šumskas.

„Auditorijos pažinimas suteikia galimybę imtis prevencinių atsparumo dezinformacijai stiprinimo darbų nelaukiant, kol kuri nors tikslo grupė taps dezinformacijos auka“, – pabrėžiama tyrime. Jo rengėjas G. Šumskas pripažino, kad miestai vyraujantiems naratyvams nustatyti pasirinkti neatsitiktinai – remtasi VPAI kasmet sudaromu „Savivaldybių gerovės indeksu“, kuriuo nustatomi savivaldybių socialinio ir fizinio saugumo, švietimo, gyvybingos ekonomikos plėtojimo, demografinės situacijos iššūkiai. Būtent todėl, anot autorių, šiam tyrimui savivaldybės pasirinktos taip, kad reprezentuotų tiek didžiųjų miestų savivaldą (Klaipėda), tiek didžiąsias kaimiškas savivaldybes, kuriuose daugumą sudaro lietuvių tautybės asmenys (Kėdainių raj.), tiek tuos rajonus, kur gausu rusų (Visaginas) ar lenkų (Šalčininkai) tautinių bendruomenių atstovų. 

Gilesnį įspūdį susidaryti padėjo tai, kad apklausa vykdyta ne nuotoliniu būdu, o apklausiant žmones gyvai. „Norėjome paliesti etniškai įvairiapuses grupes, kurios dažniau susiduria su priešiškais informaciniais kanalais, gyvena tam tikruose burbuluose, ypač Visaginas, kur girdėjome istorijas apie skiepus, kad ten žmonės tik ir laukia „Sputnik“ skiepų“, – pridūrė G. Šumskas. 

Išanalizavus interviu rezultatus, nustatyti dažniausiai kartojami naratyvai: COVID-19 sugriovė Lietuvos sveikatos sistemą, COVID-19 buvo manipuliuojama siekiant primesti visuomenei kontrolę, Lietuva neturi savarankiškos užsienio politikos, Lietuvos švietimo sistema skatina netinkamas vertybes, Sovietų Sąjungos žlugimas nieko gero neatnešė. 

Tada, 2020 m. lapkričio 7-30 d. buvo surengta ir reprezentatyvi apklausa, kurią atliko „Baltijos tyrimai“: apklausti 1004 Lietuvos gyventojai, kai paklaida neviršijo 3,4 proc. Būtent šios apklausos rezultatai dar labiau pribloškė. Kritiškai žiūri net savi rinkėjai Iki šiol manyta, kad tokie neigiami naratyvai, kaip nepasitikėjimas valstybe, ES, aukštas Rusijos režimui palankių vertinimų procentas Lietuvoje buvo nepopuliarūs. Tačiau tyrimo rezultatai rodo kiek kitokį paveikslą. Žinoma, jautėsi akivaizdi pandemijos įtaka. Pavyzdžiui, nacionalinės politikos teiginių grupėje labiausiai paplitęs pasakojimas, neigiamai vertinantis sveikatos apsaugos sistemą. 28 proc. respondentų visiškai sutinka ir 50 proc. iš dalies sutinka su teiginiu, jog šalyje neveikia sveikatos apsaugos sistema, o COVID-19 pandemija ją visiškai sužlugdė. Tačiau nusivylimas išsiliejo ir per kitus klausimus. Ekonominė šalies aplinka taip pat apibūdinama neigiamai.

 Net 29 proc. respondentų visiškai sutinka su teiginiu, kad Lietuvoje sąžiningam žmogui neleidžiama uždirbti, o dar 44 proc. su tokiu teiginiu greičiau sutinka.

Dėl ekonominių nesėkmių respondentai linkę kaltinti konkrečią politinę jėgą – Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus: bendrai net 59 proc. sutiko su teiginiu, kad „konservatorių valdžia apvogė žmones – nuvertėjo žmonių pensijos, pinigai“. Įdomiausia, anot G. Šumsko, kad su tokiu teiginiu sutiko net 25 proc. apklaustųjų, kurie save įvardijo kaip TS-LKD rinkėjus.

Tiesa, kad ir kokie būtų pjūviai, labiausiai stebinti gali bendri atsakymai. Pavyzdžiui, su teiginiu, kad „Lietuva be reikalo pykstasi su kaimyninėmis Baltarusija ir Rusija, nes blogėjantys santykiai mums atneš ekonominės žalos“ sutinka net 66 proc. apklaustųjų, daugiau kaip pusė (54 proc.) įsitikinę, kad „Lietuva neturi savarankiškos vidaus politikos – viską diktuoja Briuselis (Europos Sąjunga)."