Mokėjimo technologijų reikšmė

"Perėjimas nuo bankininkystės gali padaryti finansines paslaugas pigesnes ir sąžiningesnes. Tačiau tai kelia grėsmę privatumui ir suverenitetui.

 NIEKAM NEPATINKA bankai. Jų technologija dažnai yra primityvi. Jų vartotojai patiria nenuspėjamus mokesčius. Jų funkcijos yra svarbios, tačiau jų aprėptis nėra išsami. Tai gali palikti daug žmonių turtingose ​​šalyse ir visas neturtingų gyventojų grupes visuomenės paraštėse. Daugelis didžiausių bankų uždirba daugiausiai iš prekybos ir mokesčių, nesuteikdami paslaugų paprastiems klientams. Ir blogiausia, kad jų nesėkmės gali sukelti katastrofišką žalą, už kurią jie patiria tik dalį išlaidų. Todėl atrodytų racionalu priimti naują aršią konkurenciją bankams, mažinančią tradicinį bankų vaidmenį. Plečiantis kapitalo rinkoms, vis lengviau suderinti turtą su įsipareigojimais, kurie juos natūraliai finansuoja, sumažinant banko paleidimo ar žlugimo riziką. 

Daugybė mokėjimo technologijų keičia tai, kaip žmonės ir įmonės elgiasi, suteikdami milijonams nepilnai aptarnautų klientų anksčiau neįsivaizduojamų galimybių gauti finansavimą. 

Paskoloms užtikrinti vietoj turto gali būti naudojami duomenys, kad žmonės ir įmonės galėtų pasiskolinti pinigų pagal savo charakterį, o ne pagal užstatą. 

Didįjį finansavimo pažadą galima pasiūlyti dar didesniam skaičiui žmonių. Didelės išlaidos, susietos su skolinimusi, sumažėja. Geriau informuotos įmonės taip pat turėtų sušvelninti nestabilumą, būdingą šiandieninei kreditų teikimo formai.

 Tačiau ši revoliucija atneša naujų problemų. Kadangi mokėjimo platformos gauna naudos iš tinklo efekto (reiškinys, kai produktas ar paslauga įgyja papildomos vertės, kai juo naudojasi daugiau žmonių), mokėjimo platformos bus linkusios susitelkti tik į vieną ar du milžiniškus tarpininkus. Didėjant atskirčiai nuo bankų, esami pinigų politikos mechanizmai gali būti pasenę. 

Rizika prarasti pinigų sistemos kontrolę įžiebė ugnį po, paprastai sustingusiais, centriniais bankininkais. Greito mokėjimo sistemų paspartinimo projektai išaugo visame pasaulyje. Taigi jie stengiasi sukurti centrinio banko skaitmenines valiutas, skaitmeninę popierinių grynųjų pinigų formą, kad būtų galima konkuruoti su privačių milžinų skaitmeniniais mokėjimais. Kinijoje, kur mokėjimo įmonės yra pažangiausios, bandomuosiuose projektuose skaitmeninį juanį jau naudoja daugiau, nei 100 000 žmonių. 

Taigi, naujos pinigų sistemos išplėtimas kelia riziką. Daugelis iškeltų problemų yra tokios pat keblios, kaip senų laikų finansinio stabilumo ir įtraukties problemos. Žmonės, pervesdami savo pinigus į centrinių bankų skaitmenines valiutas, ištraukia juos iš bankų, grasindami sulaužyti sistemą, sukurtą skatinti paskolas be akivaizdaus valstybės kišimosi į kreditų paskirstymą. Skaitmeninis centrinio banko dalyvavimas kasdienėse operacijose padidina ne tik tokio kišimosi riziką, bet ir yra dovana tiems, kurie nori šnipinėti piliečius. Ekonomikos koncentracija į skaitmeninius pinigus, nesvarbu, ar juos valdo privačios firmos, ar centrinis bankas, galėtų suteikti naują kelią kenksmingiems dalyviams destabilizuoti sistemas per kibernetinį karą."[1]

Kadangi tinklo efektas iškelia tik vieną ar dvi mokėjimo technologijų įmones, tai visa mažos Lietuvos fintech sistema yra pasmerkta žlugimui konkurencinėje kovoje.

1. "A brave new world; Money on my mind." The Economist, 8 May 2021, p. 0.12(US).