Kinijos įmonėms naudinga žinoti Pekino prioritetus.

 O Lietuvoje buvę komunistai, tapę verslininkais, garsiai juokiasi, išgirdę žodžius: gerovės valstybė. Lietuvos verslininkams užtenka rūpintis tik jų, verslininkų gerove. Kinijos komunistams to mažai:

„Kinijos viduje prioritetas yra sumažinti nelygybę ir skatinti tai, ką partija vadina „kolektyvine gerove“. Tarptautiniu mastu - valdyti geopolitinę įtampą su JAV. Kinijos ekonomikos augimui lėtėjant ir galimybėms mažėjant, didėjanti šalies nelygybė tampa laiko bomba partijos akyse, kuri yra paranojinė dėl socialinių neramumų ir bet kokio skepticizmo dėl jos teisėtumo. Technologijų įmonės vis dažniau kaltinamos dėl turto spragos, o jų steigėjai kritikuojami, kaip piktadariai, kurie naudojasi vartotojais ir verčia savo darbuotojus dirbti ilgas valandas. 

Pekinas nebuvo patenkintas praėjusiais metais, kai kai kurios didelės interneto kompanijos daug investavo į programas, kurios parduoda daržoves vietos gyventojams. Taip yra todėl, kad programėlės galėtų pakeisti „mamos ir tėvelio“ daržovių stendus, iš kurių pragyvena daug mažesnes pajamas gaunančių žmonių. 

Pekinas taip pat sekė milijardieriaus Džeko Ma kontroliuojamą finansinių technologijų milžinę „Ant Group“ iš dalies dėl to, kad manė, jog „Ant“ jaunimui per lengvai duosa asmenines paskolas, sukurdama socialinį nepasitenkinimą. Vyriausybė kovojo ir su internetine švietimo industrija, kuri, pareigūnų manymu, pelnosi iš tėvų nerimo. Tai savo ruožtu padidino vaikų auginimo išlaidas ir taip pakenkė naujajai Pekino politikai, skatinančiai poras turėti daugiau, nei vieną vaiką. 

Balandžio mėnesį vienas vyriausybės pareigūnas praleido 12 valandų, kaip patiekalų tiekėjas, tik uždirbdamas apie 6 dolerius. Tai sukėlė plačias diskusijas apie tai, kaip blogai internetinės platformos elgėsi su savo darbuotojais. 

Tencentas, „Didi“ ir elektroninės prekybos milžinė „Alibaba“, vadinamos „platformos“ kompanijomis, dabar vyriausybės akimis yra antrarūšiai piliečiai, man sakė Pekine įsikūręs rizikos kapitalo specialistas. (Pirmos klasės įmonės kuria „tikras“ technologijas, tokias, kaip puslaidininkiai ir dirbtinis intelektas, kurios gali padėti Kinijai tapti technologiškai savarankiškesne, sakė jis.) 

Vyriausybei platformos turi per daug vartotojų, per daug duomenų, per daug kapitalo ir per daug daug galios, sakė jis. Per pastaruosius šešis mėnesius technologijų gigantai ir kai kurie žvaigždždės - verslininkai pažadėjo savo lojalumą ir gestais, dalydami pinigus ir atsistatydinę. „Tencent“ balandžio mėnesį paskelbė išleisianti 7,8 mlrd. dolerių ekologiškai energijai, švietimui ir kaimų atgaivinimui. Balandžio mėnesį, praėjus keturioms dienoms po to, kai ponas Xi aplankė savo alma mater, Tsinghua universitetą, Pekine, Wang Xing, patiekalų pristatymo bendrovės „Meituan“ įkūrėjas ir Tsinghua absolventas, įkūrė fondą universitete. Birželį ponas Wangas savo fondui paaukojo daugiau nei 2 mlrd. dolerių vertės akcijų. 

Praėjusį mėnesį „Tencent“ verslo padalinys pranešė, kad dabar jo darbuotojai turi išeiti iš biuro iki 18 val. trečiadieniais ir 21 val. kitomis darbo dienomis. Šį mėnesį „ByteDance“ paskelbė, kad panaikins reikalavimą dirbti kas antrą savaitę šeštadieniais - tai įprasta praktika daugelyje Kinijos kompanijų“.