„Daugėja mokslinės literatūros, kuri parodo galią susieti mokymąsi su tuo, ką Teksaso universiteto psichologas Davidas S. Yaegeris vadina„ peržengiančiu tikslu “. 2014 m. socialinės psichologijos srityje, jis ir jo bendraautoriai pranešė, kad jų studijos, kuriose dalyvavo daugiau, nei 2000 paauglių ir jaunų suaugusiųjų, parodė, kad studentams „prosocialus, transcendentinis tikslas“ suteikė pasiekimų mokslo ir matematikos srityse ir padėjo jiems išlaikyti savęs reguliavimą, atliekant vis nuobodesnę užduotį “. Kitaip tariant, net tada, kai mokinio natūraliai netraukia užduotis - pavyzdžiui, išmokti gramatikos ar trigonometrijos -, ji gali pasirodyti geriau, kai tiki, kad gerai atlikdama užduotį ji padės pakeisti pasaulį.
Tačiau savanaudiški tikslai, tokie kaip „noras turėti įdomią ar malonią karjerą“, šių mokymosi efektų nesukėlė. Misija turėjo peržengti asmeninius interesus. Kitame tyrime, kuriame dalyvavo 1 364 kolegijoje dirbantys senjorai iš žemesnio socialinio ir ekonominio sluoksnio, tie, kurie turėjo peržengiančių priežasčių, norėdami stoti į koledžą, pvz., „aš noriu įgyti įgūdžių, kuriuos galiu panaudoti darbe, kad padėti kitiems“, parodė daugiau kruopštumo susidūrę su nuobodžiomis užduotimis - jie laikytųsi matematikos užduočių, o ne žiūrėtų virusinį vaizdo įrašą - ir taip pat manė, kad mokykliniai darbai yra prasmingesni.
Nenuostabu, kad vėliau jie labiau linkę likti kolegijoje. Vėlgi, šis efektas buvo skirtas tiems, kurie turi savyje transcendentinių tikslų, o ne tiems, kurie turi savitikslinius tikslus: „Aš noriu, kad išsilavinimas padėtų kitiems“, o ne „Aš noriu, kad išsilavinimas užtikrintų gerai apmokamą darbą“. Kad būtų aišku, daktaras Yaegeris ir jo kolegos padarė išvadą, kad aukštesnio tikslo paieška padeda ištverti darbą, o ne jį mylėti. Šiuo požiūriu jie rėmėsi senesniais, 1950–1960 metais atliktais tyrimais, kurie parodė, kad žmonės, turintys žemą statusą ir nemalonų darbą, pavyzdžiui, šiukšlių surinkėjai ir ligoninių tvarkytojai, pasirodė geriau, kai manė, kad daro gera visuomenei “. [1]
Lietuvoje turintys turtus ir valdžią verčia daugumą dirbti už centus, esant Lietuvoje vakarietiškam kainų lygiui. Kad pakelti visuomenės moralę, Lietuvoje turintys turtus ir valdžią neva tai kovoja už tokią pat tvarką, išoriškai pristatomą, kaip demokratija, Baltarusijoje. Jaunimas mato prarają tarp Lietuvos elito melo ir realybės, todėl mokosi blogai ir emigruoja masiškai.
1. REVIEW --- The Power of Purpose-Driven Schools --- To engage young people, education needs to be about religious or social values that transcend preparing for a job.
Oppenheimer, Mark. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]31 July 2021: C.4
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą