„Vikingų reidai iš esmės buvo privataus sektoriaus įmonės. Keliones vykdė pavieniai vadai ir namų valdų vadovai, kartais laive vienu metu būdavo ne daugiau, kaip 30 karių. Pirmasis užfiksuotas sėkmingas išpuolis prieš Anglijos pakrantę, Portlande, įvyko 789 m., jį sudarė tik trys laivai. Jie burėmis ir irklais varomų ilgųjų laivų technologiją pavertė turtų kūrimo įrankiu, transformuodami civilizaciją.
Nuo 790 iki maždaug 1000 kiekvienais metais pavasarį Danijos ir Norvegijos nuotykių ieškotojai leidosi į Europos pakrantę nuo Šiaurės jūros iki Viduržemio jūros, o jų kolegos iš Švedijos upių keliais skverbėsi gilyn į šiaurės rytų Europą ir Rusiją, siekdami net toli į pietus, kaip Konstantinopolis.
Mes linkę manyti, kad šie reidai yra pagrįsti plėšimais ir grobimu. Tačiau jie padarė vikingus globalizacijos pirmtakais, o prekybos keliai siekė nuo Normandijos ir Viduržemio jūros iki Konstantinopolio ir Bagdado; į Britų salas, Islandiją, Grenlandiją ir galiausiai į Šiaurės Ameriką, kai 1000-aisiais Leifas Ericksonas buvo apsilankęs Niufaundlande.
Tais keliais sklindantys turtai padėjo Europai išbristi iš tamsiųjų viduramžių ir padėjo pamatus didelei jūromis plaukiojančių ispanų, Anglijos ir Olandijos imperijų bendruomenei“. [1]
1. Bezos, Branson and the Vikings
Herman, Arthur. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]24 July 2021: A.13.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą