"Kaip pernai rašė „Lietuvos rytas“, apie ypatingus D.Žalimo ir I.Danėlienės ryšius imta kalbėti netrukus po to, kai pastaroji pradėjo dirbti Konstituciniame teisme. Iš pradžių D.Žalimas buvusią bendradarbę Vilniaus universitete įdarbino Konstitucinio teismo kanclerio pavaduotoja, o vėliau be konkurso paskyrė ir kanclere. Teismo vadovas tuomet aiškino kanclerę rinkęsis iš trijų kandidatų, o pirmenybę teikė I.Danėlienei, kuri esą išsiskyrė profesine kompetencija, greita orientacija, reiklumu ir panašiai. Karjeros laiptais D.Žalimo vadovaujamame Konstituciniame teisme sparčiai kopusi I.Danėlienė į jį atėjo iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Jame I.Danėlienė ne vienus metus darbavosi kartu su buvusia D.Žalimo žmona Skirgaile Žalimiene. Pastaroji Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dabar eina pirmininko pavaduotojo pareigas. D.Žalimo ir S.Žalimienės santuoka subyrėjo 2016 metais, netrukus po to, kai I.Danėlienė ėmė vadovauti ne tiktai Konstitucinio teismo kanceliarijai, bet ir pirmininkui. Tiesa, D.Žalimas tai bandė neigti ir mėtė pėdas. Jis artimų ryšių su pavaldine niekada oficialiai nedeklaravo ir net kai kartu su ja išvykdavo į užsienio komandiruotes, apsimesdavo, kad juodu – ne pora. Kaip anksčiau rašė „Lietuvos rytas“, kartu jie vykdavo gana dažnai, o tokių kelionių metu pasitaikydavo netgi komiškų situacijų. Vienas žinomas sostinės advokatas pasakojo D.Žalimą ir I.Danėlienę sutikęs Lenkijos viešbutyje. Teisininkas juokėsi, kad Konstitucinio teismo pirmininkas, vengdamas susidūrimo su juo, dangstė veidą portfeliu ir skubiai nėrė iš restorano, net nebaigęs pusryčiauti.
Tačiau pernai tapo aišku, kodėl D.Žalimas ir I.Danėlienė slapukavo. Praėjusių metų pradžioje iš kanclerio pareigų pasitraukusią mažai žinomą teisininkę tuometis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pasiūlė į Konstitucinio teismo teisėjus. Seimui patvirtinus I.Danėlienės kandidatūrą, ji teisme būtų pakeitusi D.Žalimą. Tačiau planuota rokiruotė nepavyko – politikai D.Žalimo stumtai kandidatūrai nepritarė: už balsavo 41 Seimo narys, prieš buvo 59, o 20 parlamentarų susilaikė. Tiesa, tuomet buvo atmestos ir prezidento teikta advokatės Giedrės Lastauskienės, ir Aukščiausiojo teismo teisėjo Algio Norkūno kandidatūros. Dėl to Konstitucinio teismo teisėjų rotacija ilgam įstrigo ir kėlė daug aistrų, mat turėjusi dar pernai pavasarį baigtis D.Žalimo kadencija laikinajame pirmininko poste užsitęsė. Vienu metu net spėliota, kad pasikeitus valdančiajai daugumai gali būti ir vėl bandoma į teisėjus teikti konservatoriams artimo D.Žalimo draugės kandidatūrą. Vienaip ar kitaip, Seimui iš pradžių atmetus I.Danėlienės, o vėliau Seimo Teisės departamento vadovo Andriaus Kabišaičio kandidatūras D.Žalimas teismo pirmininko poste išsilaikė dar maždaug metus.
Ankstesnė valdančioji dauguma I.Danėlienės kandidatūrą į teisėjus galėjo atmesti vien todėl, kad ją pateikė V.Pranckietis. Bet parlamentarams kliuvo ne tik tai, bet ir jos draugystė su D.Žalimu.
Garsiausiai apie tai, ar teisėjo mantiją I.Danėlienei bandoma užvilkti vien dėl šios draugystės, Seimo salėje kalbėjo Petras Gražulis: „Visa teismų sistema, Seimo nariai žino, kokiu būdu ir kaip šita kandidatė tapo Konstitucinio teismo kanclere. Konstitucinio teismo pirmininkas, kiek kalba visuomenė, susirado gražią draugę, ją padarė kanclere, o dabar nori padaryti Konstitucinio teismo teisėja.“ P.Gražulis tada stebėjosi dvejopais standartais – vienokie esą taikyti valstiečių lyderiui Ramūnui Karbauskiui ir buvusiai Seimo narei Gretai Kildišienei, kitokie – D.Žalimui ir I.Danėlienei. Politikas tada šmaikštavo, kad gal ir jo Birutę (P.Gražulio dukters motina, Palangoje prekiavusi rūkytų žuvų kioske. – Red.) būtų galima įtaisyti bent Žuvininkystės departamento direktore. „Vienas žmogus kaltinamas perdėtai, o kitiems viskas galima mūsų valstybėje ir jie rodo dar kažkokį pavyzdį“, – moralizavo P.Gražulis.
Bet I.Danėlienė į šias aštrias užuominas prieš metus reagavo taip, lyg politikai kalbėtų ne apie ją, o apie ką nors kitą: „Iš tiesų sėdžiu ir klausau tarsi apie žmogų, kuris yra mano vardu pavadintas, bet nieko negirdžiu apie save.“ Teisininkė tvirtino, kad apie ją tikslingai skleidžiama neteisinga informacija, ir apgailestavo, jog alternatyvi tiesa, esą neturinti nieko bendra su tikrąja, gali lemti svarbių sprendimų priėmimą. I.Danėlienė liejo apmaudą, kad Seimas nekreipia dėmesio į jos, kaip teisininkės, patirtį, mokslinę veiklą. Kandidatė tuomet vardijo, kiek publikacijų ir pranešimų yra paskelbusi, kokių puikių rezultatų yra pasiekusi mokykloje ir studijų metu, o ir lovoje. „Iš tikrųjų geresnių, nei bet kas kitas, kas studijavo šalia manęs“, – save aukštino kandidatė prašydama nekreipti dėmesio į kažkieno tikslingai skleidžiamą alternatyvią informaciją.
Jos ginti tada stojo ir kai kurie politikai. Antai Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė aiškino, kad reikėtų remtis argumentais, o ne kažkokiomis apkalbomis ar seksizmu. „Jei I.Danėlienė būtų vyras, ar būtume ką nors girdėję apie asmeninį gyvenimą? Nebent kaip gerai jam sekasi asmeniniame gyvenime“, – kandidatei išsakomais priekaištais dėl artimos draugystės su teismo pirmininku tada stebėjosi A.Armonaitė. Kalbų apie tai rimtai nevertinti ragino ir parlamentaras Vytautas Bakas. Politikas jas vadino išpuoliu prieš kandidatę, esą neturinčiu nieko bendra su tikrove: „Tikrai siūlyčiau pasižiūrėti į žmonių kompetenciją, o ne į kažkokias patvorių, politikų patvoriuose pasakojamas istorijas. Tai tiesiog nesolidu.“
Tačiau tai, kas prieš metus buvo vadinama „alternatyvia tiesa“ ar „patvorių istorijomis“, prieš savaitę virto faktu, kuris, beje, buvo patvirtintas ir bažnyčioje. Vis dėlto ką reiškia D.Žalimo užuomina, kad jei ne „paskutiniai metai, šios santuokos nebūtų“? Gal jeigu I.Danėlienė pernai būtų tapusi Konstitucinio teismo teisėja, pora būtų buvusi priversta ir toliau slėpti savo santykius? Kad ir kaip būtų, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen į Konstitucinį teismą netikėtai pasiūlė Vytauto Mizaro kandidatūrą. Ją Seimas gegužę palaimino, o su teisėjų korpuso atnaujinimu susijusios intrigos pagaliau baigėsi. Birželį Konstitucinis teismas atsisveikino ir su D.Žalimu. Jį šiame poste pakeitė Danutė Jočienė. Beje, pirmą kartą šio teismo vadove tapo moteris – nei kandidatės lytis, nei asmenis gyvenimas, regis, šį kartą niekam Seime nekliuvo.
Tuo metu D.Žalimas nesėkmingai siekė tapti Vyriausybės įsteigto Rytų Europos studijų centro direktoriumi. Kalbėta, jog tuo ypač buvo suinteresuoti konservatoriai, nenorėję, kad buvęs teisėjas grįžtų į partiją ir ten keltų vėjus ar bandytų konkuruoti su Gabrieliumi Landsbergiu. Vis dėlto šio centro vadovas Linas Kojala nurungė netikėtai jo kelyje išdygusį varžovą."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą