"G. Matuzas. Kaip susikurti investicijų portfelį iš indeksų fondų

 

Ilgainiui indeksų fondai pasirodė esą efektyviausias būdas investuoti į įmonių akcijas. Remiantis istoriniais duomenimis, investuojant į indeksų fondus ilgalaikė grąža siekia nuo 8% iki 10% per metus. Nuo ko pradėti ir kur nepaslysti?

Norint įsigyti indeksų fondų vienetų, reikalinga vertybinių popierių sąskaita. Vertybinių popierių sąskaita naudojama saugoti vertybinius popierius bei atlikti su tuo susijusius veiksmus – pirkti, parduoti ar net įkeisti.


Kitas pasiruošimo etapas – brokeris, per kurį investuosite. Jį renkantis atkreipkite dėmesį ne tik į brokerio finansinę padėtį, bet ir priežiūros bei vertybinių popierių pirkimo/pardavimo komisinius.

Tarpininkų yra daug, o tarp jų praktiškai — ir visi bankai. Investuojant į indeksų fondus reikia laikytis ilgalaikio investavimo principų ir turėti galimybę laikyti investiciją bent 10 metų. Tai reiškia, kad vertybinių popierių pirkimo/pardavimo sandorių skaičius bus santykinai mažas ir tarpininkavimo komisinių suma nevaidina lemiamo vaidmens. Svarbu atkreipti dėmesį į minimalius bei procentinius tarpininkavimo komisinių dydžius. Pavyzdžiui, dėl komisinių skirtumų naudojantis „Swedbank“ nupirkti 1.000 Eur fondo vienetų būtų pigiau nei „Luminor“, o investuojant 10.000 Eur eurų mažesnius komisinius priskaičiuotų „Luminor“.

Antras žingsnis – tyrimai ir atranka 

Indeksų fondų yra daug ir juos renkantis nesunku pasiklysti. Todėl labai naudinga susikurti savo taktiką, kurią naudosite fondų filtravimui. Indeksų fondus yra įsteigę daugelis investicinių bendrovių ir daugelis šių fondų yra praktiškai vienodi. Didžiausi indeksų fondų (ETF) teikėjai pasaulyje yra „Blackrock“ („iShares“), „Vanguard“ ir „State Street“. Tiek „Vanguard“, tiek „Blackrock“ asortimentas yra toks platus, kad mano rekomendacija yra pasirinkti vieną iš jų. Dviejų šių investicinių bendrovių indeksų fondų komisiniai mokesčiai taip pat yra labai panašūs.

Susiaurinę pasirinkimo spektrą iki vienos bendrovės fondo asortimento galite sutelkti dėmesį į pačią investavimo strategiją. Idėja yra paprasta ir tuo pačiu sudėtinga – investavimo strategija turi būti paremta jūsų matymu, kuria kryptimi ilgainiui eis pasaulio ekonomika, turite galvoti 10 metų į priekį. Kokios pramonės šakos, kurie regionai ir šalys galėtų vystytis greičiau ir sėkmingiau nei kiti.

Beveik visiems investuotojams patarčiau per daug nesukti galvos ir pasirinkti vieną ar du bazinius indeksų fondus, kurie investuoja į akcijas visame pasaulyje, pavyzdžiui, „iShares MSCI World“. Įsigijus tokio indeksų fondo vienetų, jūsų akcijų portfelyje iš karto bus „Apple“, „Tesla“, „Micrsoft“, „Alibaba“, „Tencent“ ir kiti pasauliniai gigantai. Tačiau net ir toks pasaulinis akcijų indeksų fondas turi savo geografinį niuansą, nes apie 65% investicijų bus skiriama JAV akcijoms. Nors, žinoma, JAV yra didelė ekonomika, ji nė iš tolo neprilygsta pasaulio dydžiui.

Siekiant sumažinti JAV įtaką bendram investicijų portfeliui, galima įsigyti papildomų kitų šalių ir regionų indeksų fondų, tokių kaip „iShares India“ fondas ar „Core Dax“ (Vokietija) fondas. Be regioninio dėmesio, taip pat yra indeksų fondų, akcentuojančių įvairius sektorius ir tendencijas. Pavyzdžiui, „iShares Digital Security“, turinti kibernetinio saugumo pramonėje veikiančių įmonių arba „iShares Aging Population“, turinti įmones, kurios specializuojasi pagyvenusių žmonių paslaugų ir produktų srityje. Indeksų fondų galima rasti praktiškai bet kuriai pramonės ir investicijų klasei, įskaitant auksą, kriptovaliutą, naftą.

Mūsų požiūriu, didžiausias ekonominis augimas laukia Azijos regione, todėl rekomenduojame „atskiesti“ JAV įtaką pasauliniame akcijų indeksų fonde. Jei jūsų investuojama suma viršija 100.000 Eur, tuomet, du pagrindinius indeksų fondus, pavyzdžiui, „iShares MSCI World“ ir „iShares MSCI Emerging Markets“, rekomenduojame papildyti keliomis konkretesnėmis šalių ir pramonės šakų investicijomis, tokiomis kaip Indijos akcijų fondas ir „iShares World Health Care Sector Fund“, kuris orientuotas į sveikatos priežiūros pramonę. Tačiau jei investicijų portfelis nesiekia 100.000 Eur, rekomenduojama investuoti į ne daugiau kaip du ar tris bazinius fondus, nesiimant eksperimentuoti su specializuotais fondais iki kol pradėsite investuoti didesnes sumas.

Norint palyginti skirtingus indeksų fondus, verta atkreipti dėmesį į šiuos aspektus. Pirma, fondo valdymo išlaidos (išlaidų santykis). Populiariausių ir didžiausių fondų atveju šios išlaidos turėtų būti nuo 0,15% iki 0,25% per metus. Įvairiems labiau specializuotiems fondams šios išlaidos gali svyruoti nuo 0,4% iki 0,6% per metus. Taip pat verta rinktis tuos fondus, kuriuos galima įsigyti ta pačia valiuta kaip ir jūsų turimos santaupos. Be to, kiekviename fonde yra skirtingų niuansų, pavyzdžiui, ar dividendai yra mokami, ar kaupiami. Mes paprastai rekomenduojame rinktis kaupiamuosius indeksų fondus, kad nereikėtų galvoti, kur reinvestuoti dividendus.

Trečias žingsnis – pirkimas 

Niekas negali pasakyti, kada geriausia investuoti didelę fiksuotą sumą į indeksų fondus. Todėl patartina indeksų fondų investicijų portfelio sudarymą išskaidyti – investuojant kiekvieną mėnesį/ketvirtį/metus sukauptas santaupas. Ką tai duos? Akcijos bus perkamos tiek santykinai aukštesnėmis, tiek žemesnėmis kainomis. Ilgainiui visa tai bus subalansuota. Jei pasirinktas brokeris nedirba su labai mažais komisiniais (arba jų išvis nėra), mūsų rekomendacija būtų kiekvieną indeksų fondo pirkimą atlikti bent už 1.000 Eur ar net 5.000 Eur sumą, taip sutaupant komisinių išlaidas.

Apibendrinant, indeksų fondai yra paprastas ir prieinamas būdas bet kuriam investuotojui pradėti investuoti į akcijas. Pagrindinė kliūtis investicijoms gali būti tarpininkavimo komisinių dydis, dėl kurio santykinai nedideli įsigijimai būtų nuostolingi. Jei norimos reguliarios investicijos suma yra palyginti maža (tarkime, mažesnė nei 1.000 Eur), tai paprasta alternatyva tokioje situacijoje yra investuoti į trečiąją pensijų pakopą – nors pensijų fondo valdytojui reikia sumokėti papildomą valdymo mokestį. Dalį šių valdymo mokesčio išlaidų pavyks susigrąžinti pasinaudojant valstybės suteikiama gyventojų pajamų mokesčio lengvata, kuri suteikia galimybę susigrąžinti iki 300 Eur per metus.

Komentaro autorius – Gintaras Matuzas, „Capitalia“ vadovas Lietuvoje"