“Apie 120 ha bulvių auginančios
įmonės „Šaka“ direktorius Darius Matijošaitis BNS sakė, kad vietomis bulvių teprikas
9-10 tonų iš hektaro. D. Matijošaičio teigimu, blogiausia padėtis tuose
laukuose, kurie nebuvo laistyti: „Kur galėjome pasilieti, bulvės atrodo
neblogai, o kur negalėjome – labai prastai“. Pasak jo, numatyti investicijas į
laistymo sistemas neužtenka, reikia išsispręsti problemas dėl vandens: „Reikia
daryti gręžinius, kad būtų tas vanduo, reikia išsikasti rezervuarus. Čia labai
didelės investicijos. Vienam hektarui reikia apie 70 kubų vandens“. M.
Laukaitis taip pat sako, kad Lietuvoje dėl sausrų laukuose užauginti daržovių
jų nelaistant nebeįmanoma. „Renkamės investuoti į laistymą. Kadangi savo upių
ir ežerų neturime, esame priversti kastis kūdras“, – BNS teigė jis.
130 ha
bulvių auginanti Alvytė Valuckienė BNS teigė pernai į laistymo sistemas
investavusi apie milijoną, tačiau nuo kaitros ji bulvių neišgelbėjo, todėl
atsisakys tų bulvių veislių, kurios jautrios kaitrai. „Prie 30-35 laipsnių
laistymas labai pavojingas, nes karštis dar greičiau prasiskverbia iki gumbo,
nors ir naktimis laistėme. Rauplėmis bulvės nuėjo. Pradėjo ruduoti. Dar labiau
jas sugadinau“, – BNS teigė ūkininkė.
Pasak jos, kaitra paveikė pusę jos auginamų
bulvių. Ūkininkė prognozuoja, kad geriausiu atveju bulvių pavyks prikasti bent
20 tonų iš hektaro. A. Valuckienės teigimu, kitos veislės, kurios kaitrai ne
tokios jautrios, atvėsus ir palijus, pradėjo augti ir galimai iš jų pavyks
sulaukti vidutinio derliaus: „Šiemet apie 40 tonų gal ir bus“. Pasak ūkininkės,
vidutiniškai iš hektaro ji prikasa apie 50, o geresniais metais – apie 60 tonų.
Metų derlius būna apie 7 tūkst. tonų bulvių. Lietuvos daržovių augintojų
asociacijos duomenimis, dabar bulvėmis apsodinta maždaug pusė visų sodų ir daržų
plotų.”
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą