„Ryškėja komunistų partijos bendrojo plano, skirto jos technologijų pramonei, kontūrai.
VIZIJA tampa aiški. Maždaug po dešimtmečio, jei komunistų partija turės savo kelią, Kinija taps techno-utopija, pasižyminčia kiniškomis savybėmis, kupina „giliųjų technologijų“, tokių, kaip debesų kompiuterija, dirbtinis intelektas (AI), savarankiškai vairuojantys automobiliai ir Kinijoje pagaminus pažangiausius lustus. Dabartiniai technologijų gigantai, tokie kaip „Alibaba“ elektroninėje prekyboje ar „Tencent“ mokėjimų ir pramogų srityje, bus mažiau agresyvūs, bet mažiau pelningi. Politika, kuria siekiama apriboti jų įtaką rinkoje, dalį pelno perskirs mažesniems prekybininkams ir programų kūrėjams bei jų darbuotojams. Antros pakopos miestai galės pasigirti savo technologijų pramone su vietinėmis paslaugomis, konkuruojančiomis su mažiau galingais titanais. Duomenys bus pulsuojami per sistemą, prieinamą įvairaus dydžio įmonėms, prižiūrint Pekino vyriausybei. Kinijos internetas sustiprins autoritarinį dizainą.
Taip pat aiškesnis būdas, kuriuo prezidentas Xi Jinpingas nori šią viziją paversti realybe. Per pastaruosius devynis mėnesius Kinijos reguliuotojai suspaudė šalies putojančių technologijų sceną, kuri, nors ir sukūrė pasaulį pranokstančias naujoves ir stulbinančią akcininkų vertę, nebėra laikoma tinkama savo tikslui. Rugpjūčio 11 d. valdžios institucijos nurodė, kad per ateinančius penkerius metus bus sustiprintos visų technologijų verslo taisyklės.
Dėl viso to karščiausios šalies technologijų grupės nuo vasario mėnesio prarado mažiausiai 1 trn. JAV dolerių bendros rinkos kapitalizacijos (žr. 1 diagramą kitame puslapyje). Užsienio investuotojai, palaikę Kinijos internetines įmones, traukiasi. Vietiniai Kinijos investuotojai nerimauja. Indeksai, sekantys Kinijos technologijų akcijas Honkonge ir Kinijos grupes plačiau Niujorke, nuo vasario vidurio sumažėjo 40-45%. Nesvarbu. Tiesą sakant, tai gali būti plano dalis. Vartotojų interneto bendrovės sudaro mažiausiai 40% didelių Kinijos akcijų MSCI China indekse.
Kaip ir jų bendraamžiai amerikiečiai-„Apple“, „Alfabetas“, „Amazon“, „Facebook“, „Netflix“-šios įmonės savo akcininkams uždirbo daugybę pinigų.
Tačiau atrodo, kad partija galvoja piktnaudžiavimo savo galia rinkoje, darbuotojų išnaudojimo ir teršiančių protų sąskaita.
Aukų sąrašas yra „Kas yra kas Kinijos tech: Ant Group“, „Alibaba“ filialas, kurio 37 mlrd. dolerių pradinis viešas siūlymas (IPO) buvo sustabdytas likus kelioms dienoms; „Didi Global“, kurios pasivažinėjimo programėlė buvo pašalinta iš Kinijos programų parduotuvių, praėjus kelioms dienoms po 4,4 mlrd. dolerių vertės Niujorko IPO; Tencentas, kurį reguliavimo institucijos skyrė baudą už seksualinio pobūdžio turinį ir nesąžiningą praktiką, ir liepė nutraukti išskirtines muzikos licencijavimo sutartis; internetinio mokymo sektoriaus, kuriam praėjusį mėnesį iš esmės uždrausta gauti pelno. Ir sąrašas ilgėja. Pranešama, kad monopolijų naikintojai ruošiasi skirti 1 mlrd. dolerių baudą „Meituan“-super programai, kuri tiekia maistą. Rugpjūčio 9 d. „Financial Times“ pranešė, kad internetinė pramogų grupė „NetEase“ nusprendė nutraukti planuojamą savo muzikos transliavimo verslo IPO Honkonge, nes investuotojai nerimauja dėl reguliavimo priemonių.
Potencialių nugalėtojų gretos yra mažiau apibrėžtos. Kaip pagrindinis principas, vicepremjeras Liu He neseniai pareiškė, kad Kinija pereina į naują vystymosi etapą, kuriame pirmenybė teikiama socialiniam teisingumui ir nacionaliniam saugumui, o ne pastarojo 30 metų mentalitetui vystytis nepaisant kainos. Jis pažymėjo, kad vyriausybė vadovaus „tvarkingam kapitalo vystymuisi“, kuo geriau atitiks „naujo vystymosi modelio kūrimą“. Barry Naughtonas iš Kalifornijos universiteto San Diege tai vadina „didžiuliu vairavimu“. Dexteris Robertsas iš Atlanto tarybos, Vašingtone įsikūrusi ekspertų grupė, pastebi Mao Zedongo „vadovaujančios politikos“ ekonomikos atgarsį. Šiaip ar taip, tai yra pertrauka su senu augimą skatinančiu modeliu ir „tikrojo valstybės kapitalizmo“ pradžia, kaip teigia vienas investicijų bankininkas.
Pradėkite nuo duomenų. Europa ir kai kurios Amerikos valstijos, pavyzdžiui, Kalifornija, sukūrė įstatymus, kuriais siekiama apsaugoti vartotojus nuo didelių įmonių piktnaudžiavimo asmenine informacija. Kinija įdiegė panašias taisykles; kai kuriais atvejais jos yra sunkesnės, nei Vakaruose. Tačiau Kinijos reguliuotojai eina toliau. Praėjusių metų balandžio mėn. Valstybės tarybos, Kinijos kabineto, iš esmės ignoruotame, žargonu užpildytame politikos dokumente duomenys buvo įvardyti, kaip „gamybos veiksnys“ kartu su kapitalu, darbu, žeme ir technologijomis. Tai užsiminė apie svarbą, kurią informacijai suteikė Kinijos valstybė, pažymi Kendra Schaefer iš konsultacinės bendrovės „Trivium“. Nauja Kinijos duomenų politika tebevyksta. Duomenų saugumo įstatymas įsigalios rugsėjo 1 d., o Kinijos parlamentas netrukus turės priimti Asmens informacijos apsaugos įstatymą.
Neaišku, kaip jie bus vykdomi, nors duomenų specialistai supranta, kad daugeliu duomenų, kuriuos šiuo metu turi interneto milžinai, galiausiai būtų prekiaujama vyriausybės remiamose ir privačiose biržose.
Pavyzdžiui, „Ant“ jau raginamas valdžios institucijų atidaryti savo didžiulius asmeninių finansinių duomenų saugyklas valstybinėms įmonėms ir mažesniems konkurentams technologijų srityje.
Finansinių technologijų įmonėms nėra išleistos jokios konkrečios taisyklės, tačiau visi jų laukia, sako Deng Zhisong iš advokatų kontoros „Dentons“.
Kitas valstybės strategijos principas yra perskirstyti turtą ir galią, kurią per pastarąjį dešimtmetį sukaupė didelės technologijų platformos. Elektroninės komercijos grupės, tokios kaip „Alibaba“, „JD.com“ ir „Pinduoduo“, buvo nukreiptos į naująjį Kinijos antimonopolinį reguliuotoją-SAMR-Valstybinę rinkos reguliavimo administraciją (SAMR), kuri kaltina jas monopoliniu elgesiu. Prekybininkai šiose platformose dažnai moka didelius mokesčius ir turi pasirinkti, ar parduoti vienoje ar kitoje. „Tencent“ ir „Alibaba“ valdomos mokėjimo sistemos neleido tarpusavyje keistis informacija, o tai paskatino rinkos susiskaldymą. Dabar gigantai yra priversti pereiti prie atviresnių modelių, kai mokėjimai ir apsipirkimo veikla nebėra vien tik vienoje platformoje, todėl prekybininkai gali atgauti tam tikrą savo gaminių kainų kontrolę. Analitikai mano, kad pokyčiai lems didesnes maržas pardavėjams ir mažesnes kainas vartotojams, bet lėtesnį technologijų titanų augimą.
Rugpjūčio pradžioje „Alibaba“ įspėjo investuotojus, kad netrukus gali baigtis ilgalaikės mokesčių lengvatos, o tai sumažins pelną milijardais dolerių. Darbuotojai taip pat gaus naudos iš turto perleidimo. Tokios kompanijos kaip „Didi“ ir „Meituan“, naudojančios mažai apmokamų vairuotojų ir sandėlio darbuotojų armijas, yra ant kablio. Valdžia jau tiria „Meituan“, nes nesuteikė tinkamos priežiūros tokiems darbuotojams. Ji bus priversta kelti atlyginimus ir vairuotojus geriau apdrausti. „Meituan“ rinkos vertė nuo liepos pabaigoje paskelbtų priemonių sumažėjo penktadaliu, arba 42 mlrd.
Paskutinis Kinijos kampanijos aspektas yra išteklių perkėlimas iš interneto kompanijų į įmones, kurios gali sukurti apčiuopiamą technologijų pažangą, kurią partija laiko mažiau lengvabūdiška. Tai reikštų ryškų Kinijos ekonomikos valdymo poslinkį, kuris nuo dešimtojo dešimtmečio sparčiai vystėsi ir pritraukė tiesiogines užsienio investicijas. Nepakankamai reguliuojamos interneto įmonės buvo puikus pavyzdys. Vietos pareigūnai sumažino mokesčius ir atidavė žemės, kad pritrauktų internetinius milžinus į savo miestus ir provincijas.
Dabar vyriausybė nori panaudoti tokias morkas ir jų anti-tech lazdas, kad sukurtų mažiau nepaklusnų ir labiau į aparatūrą orientuotą technologijų sektorių, kuris padėtų ekonomine galia aplenkti Ameriką ir likusius Vakarus, rašo Rush Doshi. prezidento Joe Bideno patarėjas knygoje „Ilgas žaidimas: didžioji Kinijos strategija panaikinti Amerikos tvarką“.
Ponas Xi minėjo „didelius per šimtmetį nematytus pokyčius“ tokiose srityse kaip AI ir kvantinis skaičiavimas (tai panaudotų subatominės fizikos keistenybes, kad smarkiai pagreitintų tam tikrų tipų skaičiavimus). Jis pasiūlė, kad tai paskatins naują pasaulinę ekonominę tvarką, kuri sukasi aplink Kiniją. Vyresnieji pareigūnai mano, kad jei Kinija įgis pirmaujančių technologijų pranašumą, ji taps ne tik ekonomine supervalstybe, bet ir geopolitine bei karine, rašo Robertsas iš Atlanto tarybos.
Daugelis Amerikos ir Europos politikų norėtų savo technologijų pramonę paversti kažkuo panašiu į pono Xi viziją: mažiau socialinės žiniasklaidos ir kito „dvasinio opijaus“, kaip Kinijos valstybinės naujienų agentūros neseniai praminė vaizdo žaidimus; labiau strategiškai plėtoti XXI amžiaus techno infrastruktūrą. Tai apima kompiuterių lustus, švarią energiją ir daug daugiau, iš dalies siekiant neutralizuoti Amerikos ir jos sąjungininkų pastangas apriboti puslaidininkių ir kitų svarbių technologijų eksportą į Kiniją.
Pradėdami naują verslą, verslininkai ir investuotojai turi paklausti: "Kaip tai išsprendžia Kinijos problemas?" reziumuoja Liu Jing iš Cheung Kongo verslo mokyklos Pekine. Tiesa, kai kurios mažesnės įmonės į technologijų milžines žiūri, kaip į priekabiautojus, turinčius stiprius ginklus konkurentus ir užgniaužusius konkurenciją. Inovatyviausi Kinijos startuoliai turėjo galimybę parduoti didelėms technologijoms arba susidurti su greitu ir žiauriu žlugimu, sako Liu. Jis pastebi, kad neseniai išardytos internetinės monopolijos buvo dievobaimė daugeliui perspektyvių jaunų vadovų, kurie ilgą laiką kovojo su didžiųjų technologijų nykščiu. Ir verslininkai susibūrė į patvirtintas giliųjų technologijų sritis: vien pernai kinai įkūrė 22 000 mikroschemų įmonių, 35 000 debesų kompiuterijos įmonių ir 172 000 dirbtinio intelekto įmonių. Žymus privataus kapitalo finansininkas visiškai sutinka su reguliavimo kampanijos tikslais. Jei tai bus padaryta teisingai, tai gali sumažinti nelygybę ir tapti pasauliniu didžiųjų technologijų reguliavimo modeliu." [1]
Lietuvoje fintechai ir jų reguliatoriai visai prarado sąžinę. Jei ES jų nesutvarkys pagal Kinijos pavyzdį, bus daug mums bėdos.
1. "What tech does Xi want? Chinese capitalism." The Economist, 14 Aug. 2021, p. 50(US).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą