„Laboratorijoje auginamame maiste ryžiai naudojami, kaip kultyvuojamos mėsos ląstelių pastoliai.
Ryžiai buvo naudojami, kaip pastoliai jautienos raumenų ir riebalų ląstelėms auginti, todėl gaunamas valgomas „riešutinis“ ryžių ir jautienos derinys, kurį galima paruošti taip pat, kaip ir įprastus ryžius.
Šiandien žurnale „Matter“ paskelbtame tyrime naudojami gamybos metodai, panašūs į kitų auginamų mėsos produktų gamybos metodus, kai gyvūnų ląstelės auginamos ant pastolių laboratorijoje, maudomos auginimo terpėje. Ryžių naudojimas kaip pastolių, suteikia ryžiams naudingų medžiagų, nes jautienos ryžiuose yra šiek tiek daugiau riebalų ir baltymų, nei standartiniuose ryžiuose.
Pietų Korėjos mokslininkų komanda, atsakinga už projektą, tikisi, kad jautiena ir ryžiai bus naudojami, kaip maisto nesaugių bendruomenių priedas arba karių maitinimas ir sumažins galvijų auginimo mėsai poveikį aplinkai. „Labai svarbu rasti alternatyvių baltymų šaltinių arba efektyvinti tradicinę gyvulininkystę“, – sako Jonas Oatley, Vašingtono valstijos Pulmano universiteto gyvūnų biotechnologas. „Tai tikriausiai vienas iš svarbiausių dalykų, su kuriais susiduria žmonijos ateitis."
Šis poreikis pastaraisiais metais paskatino įvairius kultivuotos mėsos projektus – nuo visiškai išsivysčiusios lašišos filė iki produktų, panašių į maltą jautieną. Praėjusiais metais tik JAV ir Singapūras patvirtino laboratorijose užaugintos mėsos pardavimą.
Bendraautorius Sohyeon Park, chemijos inžinierius dabar Masačusetso bendrojoje ligoninėje Bostone, sako, kad komanda bandė auginti jautienos ląsteles tiesiai poringuose ryžių grūdo plyšiuose, tačiau ląstelės blogai įsitraukė į grūdus. Vietoj to, mokslininkai nustatė, kad ryžių padengimas žuvų želatina ir plačiai naudojamu maisto priedu, mikrobų transglutaminaze, pagerino ląstelių prisirišimą ir augimą. Nevirtus ryžių grūdus glazūravusi želatinos ir priedų mišiniu, komanda grūdus užsėjo galvijų raumenų ir riebalų ląstelėmis. Tada ląstelės maždaug savaitę augo augimo terpėje.
Pasibaigus kultivavimo laikotarpiui, Park, jautiena užpiltus, ryžius nuplovė ir išvirė garuose, kaip ir įprastus ryžius. „Tai tikrai skyrėsi nuo įprastų ryžių“, - sako ji. „Tai buvo veržlesnis ir sunkesnis maistas“.
Maistingumas taip pat skiriasi, bet tik nežymiai. 100 gramų hibridinių ryžių porcijoje yra 0,01 gramo daugiau riebalų ir 0,31 gramo daugiau baltymų, atitinkamai 7% ir 9% pokytis. Remiantis tyrimu, tai iš esmės tas pats, kas suvalgyti 100 gramų ryžių su vienu gramu jautienos krūtinėlės – mažiau, nei pusę arbatinio šaukštelio. Taip yra todėl, kad jautienos ląstelių kiekis yra mažas, o ląstelės, tikriausiai, sudaro tik plėvelę ant ryžių, sako John Yuen, audinių inžinierius ir molekulinis biologas iš Tufts universiteto Medforde, Masačusetso valstijoje. Jis sako, kad maistinę vertę būtų galima padidinti padidinus galvijų ląstelių skaičių ryžių grūduose.
Tai yra kažkas, į ką komanda žiūri, sako Parkas. Visų pirma, ji tikisi pagerinti ryžių riebalų kiekį, o tai gali būti sudėtinga, nes riebalų ląstelės neauga taip gerai, kaip raumenų ląstelės. Be to, kad būtų padidintas galvijų mėsos kiekis hibridiniuose ryžiuose, mokslininkai turėtų išlaikyti žemą kainą, jei produktas būtų parduodamas, kad maistu nesaugios bendruomenės galėtų iš to gauti naudos. Komanda apskaičiavo, kad 1 kilogramas dabar taip pagamintų ryžių kainuotų 2,23 JAV dolerio, panašiai kaip įprasti ryžiai (2,20 dolerio už kilogramą) ir daug mažiau, nei jautiena (14,88 dolerio už kilogramą). Be to, tyrime apskaičiuota, kad hibridinių ryžių išmetamų teršalų pėdsakas bus mažesnis, nei taip išaugintos jautienos.
Oatley teigimu, jei gamybą pavyks padidinti ir išlaikyti įperkamą, hibridiniai ryžiai galėtų būti pigesnis ir efektyvesnis mitybos šaltinis, nei dideli laboratorijoje užaugintos mėsos gabalai, tokie, kaip pyragaičiai ar kepsniai.
Yuenui ši koncepcija taip pat įdomi. "Idėja atrodo tikrai šauni, kad galite tiesiog suvalgyti vienų ryžių ir taip pasirūpinti viskuo." [1]
1. Nature 626, 703 (2024). By Jude Coleman
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą