"Gyvename įdomiu ir neramiu laikotarpiu. Kiekvienas iš mūsų turime kuo džiaugtis ir didžiuotis – savo, vaikų ir Lietuvos pasiekimais. Ir šie visi pasiekimai pirmiausia priklauso dirbančiai ir kuriančiai Lietuvai. Bet sutikite, kad kažkas mūsų šalyje negerai – pernelyg dažnai savo gyvenime pradėjome vartoti žodį baimė. Ir kalbu ne tik apie tą baimę, apie kurią kalbėjo kunigas Ričardas Doveika.
Atsakomybė už tai tenka dabartinei valdžiai. Pirmiausiai už tai, kad per pastaruosius ketverius metus ji ne tik priešino visuomenę ir kurstė paniką. Ši valdžia sukūrė dar neregėtą partinę biurokratiją ir tarpininkų grandinę, kuri... nedalyvaudama rinkimuose visada juos laimi. Paaiškinsiu kodėl.
Valstybės tarnautojai yra valstybės stuburas. Deja, jis nebegali normaliai dirbti, nes partinė biurokratija tiesiog to neleidžia – ji suformavo savo biurokratų armiją iš partinių draugų, savų VšĮ ir visokiausio plauko ekspertų ir konsultantų, kurie tiesiog kasmet čiulpia šimtus milijonų eurų iš tos Lietuvos, kuri tuos pinigus uždirba.
„Eurų-čiulpių“ armija dar sugeba mus, dirbančią Lietuvą, vadinti žeminančiu vardu – „gyvulių ūkiu“. Tuos, kurie kiekvieną ankstyvą rytą keliasi, kiekvieną dieną rizikuoja, dirba, kad išlaikytų savo šeimas, mokėtų atlyginimus savo darbuotojams ir mokesčius valstybei ir kuriems nuolat grasinama naujais mokesčiais. Reikia pinigų gynybai? Koks pirmas konservatorių siūlymas? Ogi papildomai paimsime iš menininkų, kirpėjų, pavežėjų, padavėjų ar mažųjų ūkininkų... Nenuostabu – juk mums, valdžios vadinamajam „gyvulių ūkiui“, Seime neatstovauja niekas.
Neseniai Kauno mero kvietimu dalyvavau naujo tilto per Nemuną statybos pradžioje. Tilto kaina virš 100 mln. eurų. (Beje, Kaune šiuo metu statomos dvi poliklinikos, mokyklos, sporto maniežas, pėsčiųjų tiltai į Santaką, mokslo muziejus). Klausiu mero, iš kur pinigai... Meras atsako: „Padariau tą patį, ką tu kadaise darei Vilniuje: atleidau iš darbo savivaldybės įmones, apraizgiusius nieko neveikiančius konservatorius ir jų draugus – apie 400 partinių biurokratų. Sutaupome 20 milijonų eurų, kuriuos dabar skiriame miestui“. Per savo, kaip Vilniaus mero, pirmąją kadenciją sumažinau partinių statytinių armiją nuo 1248 iki 641, visą administraciją sukėliau į vieną naują pastatą. Sutaupyti pinigai buvo skirti miestui ir vilniečiams ir tuomet ne tik gatvės buvo remontuojamos, o ir statomas miestas.
Ką turime dabar? Šiuo metu Vilniaus savivaldybėje vėl daugiau nei 1102 darbuotojų! Konservatoriai kartu su koalicijos partneriais pristeigė visokiausių tarpininkų, tokių kaip VŠĮ „Go Vilnius“, VšĮ „Vilniaus naktinis biuras“ ir t. t., juose įdarbino savo „partinius klapčiukus“, o tie už dešimtis milijonų eurų dar papildomai perka įvairias „konsultacijas“, „ekspertus“ ir patarimus ar studijas. Ir taip už 40 mln. eurų.
Kauno konservatorių partijos viršūnių neveiklumas persikėlė į Vilnių, o iš čia neveiklumas ir pinigų čiulpimas plinta kaip COVID virusas po visą Lietuvą: tas pats vyksta ir prie ministerijų ar valstybės valdomų įstaigų.
Paimkime Lietuvos centrinį banką ir palyginkime jį su Švedijos centriniu banku. Švedija turi savo valiutą, vykdo savarankišką monetarinę politiką, valdo didelius tarptautinius bankus, o banke – 480 darbuotojų. Lietuvos centriniame banke dirba 717 darbuotojų! Matyt, gerai dirba… Todėl turime brangiausias paskolas ir paslaugas ES, blogiausią prieigą prie paskolų verslui ir būstui, mažiausią konkurenciją ir drastiškai mažėjantį bankomatų tinklą. O Lietuvos banko atstovė televizijoje aiškina, kad tikrai nereikia palengvinti skolinimosi tiems, kurie nori įsigyti savo būstą, tegu moka didesnes palūkanas. Jaunas žmogus paliekamas gyventi su baime, kad niekada neįstengs nusipirkti nuosavą būstą.
Maža to, ši partinė biurokratija uoliai kuria taisykles, draudimus. Tų taisyklių ir ribojimų tiek, kad kiekvienas iš mūsų visada gyvename baimėje, nes faktiškai visada esame pažeidėjai, tik nuo partinių biurokratų priklauso, kada jie pritaikys bausmę kiekvienam iš mūsų. O kaip manote, kiek vienas realiai dirbantis ir produkciją kuriantis Lietuvos žmogus, kiekvieną dieną konkuruojantis rinkoje išlaiko tų, kurie jį kontroliuoja, prižiūri, aiškina, kaip dirbti, ką daryti ir ko nedaryti? Nepatikėsite – už 3 tūkst. eurų per metus! Tad jei ne išlaidos partinei biurokratijai ir „eurų-čiulpiams“, Lietuvoje seniai pensijos galėtų siekti 1 tūkst. eurų per mėnesį. Tai „Laisvės ir teisingumo“ įsipareigojimas. Senjorų baimė, kad susimokėjus už vaistus neliks pinigų duonai, turi išnykti kartu su dabartine „euro-čiulpių“ valdžia. Už Lietuvą be baimės!"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą