„Nebrangių,
aukštųjų technologijų ginklų ir žemų technologijų brutalios jėgos sintezė,
kurią palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ panaudojo, atakuodama Izraelį
spalio 7 d., atkartojo Ukrainos mūšio laukuose naudotą taktiką, galinčią
pakeisti kovų ateitį.
„Hamas“
susprogdino skyles pasienio tvorose, naudodamas sprogmenis ir bent vieną pagrobtą statybinį buldozerį. Tačiau prieš įsiverždamas į Izraelio teritoriją,
„Hamas“ panaudojo tikslias bepiločių orlaivių atakas, siekdamas apakinti
sudėtingas stebėjimo sistemas ir sužlugdyti vietos karinius vadovavimo ir
kontrolės pajėgumus.
Izraelis išleido
ilgus metus ir milijardus dolerių statydamas sienų užtvaras, kurias stebi
sargybos bokštai su elektroniniais jutikliais ir ginklais. Šie automatizuoti
sargybiniai gali atpažinti ir šaudyti į sausumos ir oro grėsmes, įskaitant
sraigtasparnius ir didelius dronus, sakė, su sistemomis susipažinę, žmonės.
„Hamas“ socialiniuose tinkluose paskelbtuose
vaizdo įrašuose gyrėsi naudojęs mažus ir palyginti lėtus, komerciškai prieinamus,
bepiločius orlaivius, pritaikytus gabenti sprogmenis, kad išmuštų Izraelio
apsaugos sistemas.
Antskrydžiai,
naudojant jau paruoštą įrangą, yra panašūs į tuos, kuriuos vykdo Ukrainos
pajėgos, kurios naudoja improvizuotus bepiločius bombonešius, kad smogtų
Rusijos kariams. Nebrangi laikinoji ginkluotė nugalėjo pažangias oro gynybos
sistemas ir sunaikino brangius tankus bei kitą įrangą.
Ukrainos
hibridiniai įrenginiai buvo sukurti remiantis kitų konfliktų raida. Dauguma tų
kovų buvo susiję su tuo, ką strategai vadina asimetriniu karu, kai viena pusė
turi daug didesnę ugnies jėgą nei kita.
Plačiai laikoma,
kad „Islamo valstybė“ buvo pirmoji grupuotė, kuri maždaug 2016 m. Sirijoje
konflikto metu numetė sprogmenis iš komercinių bepiločių orlaivių. Šią naujovę,
kuri išsivystė iš savadarbių sprogstamųjų užtaisų, naudojamų ant žemės,
netrukus pakartojo kiti nevalstybiniai veikėjai, iš antivyriausybinės veiklos,
sukilėliai Mianmare ir Filipinuose bei Meksikos narkotikų karteliai.
„Kiekviename
konflikte matote technologijos pasikartojimus“, – sakė Mike'as Monnikas,
„DroneSec“, konsultacinės įmonės, besispecializuojančios bepiločių orlaivių
grėsmės žvalgybos srityje, vadovas.
Konflikto
Ukrainoje metu komercinės ir vartotojų technologijos taip pat susimaišė su
tradiciniais kariniais sprogmenimis. Ukrainos kariai, o pastaruoju metu ir
Rusijos pajėgos, naudojo jau paruoštus bepiločius orlaivius, kad pagerintų
dešimtmečių senumo artilerijos taikymą. Dronai mėtė granatas ir kitus ginklus
ant apkasų, sandėlių ir net pavienių karių.
„Hamas“
bepiločiais orlaiviais mėtė granatas ant Izraelio apžvalgos bokštų ir
nuotoliniu būdu valdomų kulkosvaidžių.
Ši ataka yra gėda
Izraeliui, kuris paskatino pasaulį kurti sudėtingas bepiločių orlaivių ir
antidronų technologijas. Tikėtina, kad Izraelyje, JAV ir kitose sąjungininkėse
bus nagrinėjama išsami „Hamas“ galimybė smogti bokštams, kurie buvo skirti
apsiginti nuo įsiveržimų iš oro.
Ataka taip pat
sukelia sunkumų gintis nuo tokių smūgių. Dauguma esamų oro gynybos sistemų yra
skirtos pastebėti dideles, greitas ir didesnio aukščio grėsmes, artėjančias iš
toli. Maži komerciniai dronai, tokie, kaip „Hamas“ naudojami keturkopteriai, gali
apkabinti žemę, kol priartėja prie taikinio, jų radaro parašas yra per mažas,
kad jį aptiktų dauguma esamų matricų, ir gali pasirodyti per trumpu atstumu,
kad jutikliai juos pastebėtų.
Reagavimas į mažus,
nebrangius, dronus vargina didelės kariuomenės pajėgos, nes, norint apsiginti nuo
jų, reikia brangios naujos įrangos.
Šiandien
bepiločių orlaivių gamyba ir modifikavimas yra per plačiai paplitęs, kad
kariškiai galėtų veiksmingai nusitaikyti. Žiniomis apie mirtinų bepiločių
orlaivių kūrimą dalijamasi internetiniuose puslapiuose, o komponentai lengvai
pervežami kontrabanda, nes daugelis jų naudojami įvairiais būdais arba
nepanašūs į ginklų dalis.“ [1]