“Panama, Danija, Kanada, Meksika atsakė į Donaldo Trumpo,
išrinktojo JAV prezidento, kontraversiškus antradienio pasisakymus, kuriuose
jis teigė norįs, kad JAV kontroliuotų ir Panamos kanalą, ir Grenlandijos salą,
autonomišką Danijos valdą, kad susijungtų JAV ir Kanada, kad būtų pervadinta
Meksikos įlanka.
Teksto pabaigoje papildyta skirsniu „Meksikos prezidentė:
vadinkime JAV „Meksikos Amerika“
„Mūsų kanalo statusas yra nediskutuotinas ir tai mūsų kovos
istorijos dalis“, – sakė Panamos užsienio reikalų ministras Javieras
Martinezas-Acha, rašo BNS.
Jis pabrėžė, kad savo poziciją šiuo klausimu aiškiai
deklaravo prezidentas Jose Raulis Mulino.
Artėjant D. Trumpo valdymo pradžiai, vis garsiau kalbama
apie Grenlandijos galimą nepriklausomybę nuo Danijos, o pats D. Trumpas siūlėsi
pirkti salą. Jo teigimu, nėra sąžininga, kad JAV ekonomika nukenčia dėl didelių
mokesčių plaukiant Panamos kanalu, o Grenlandijos ir Panamos kanalo JAV reikia
ekonomikos saugumui užtikrinti.
„Galiu pasakyti štai ką, jie (Panamos kanalas ir
Grenlandija) mums reikalingi dėl ekonominio saugumo“, – antradienį sakė
būsimasis JAV prezidentas.
„Nesiruošiu įsipareigoti dėl to (nesiimti karinių veiksmų).
Gali būti, kad teks ką nors daryti“, – pridūrė jis.
Gruodžio pabaigoje D. Trumpas pasmerkė, anot jo,
nesąžiningus mokesčius Panamos kanalu plaukiojantiems JAV laivams ir pagrasino
reikalauti, kad vandens kelio kontrolė būtų grąžinta Vašingtonui.
Jis aiškino, kad jei Panama negalės užtikrinti „saugaus,
veiksmingo ir patikimo kanalo veikimo“, „tuomet reikalausime, kad Panamos
kanalas būtų grąžintas mums, visiškai ir be jokių klausimų.“
Panamos kanalas, kurį Jungtinės Valstijos baigė statyti 1914
metais, buvo perduotas Centrinės Amerikos šaliai pagal 1977-aisiais demokratų
prezidento Jimmy Carterio pasirašytą susitarimą.
Panama 1999-aisiais visiškai perėmė jo kontrolę.
Kanada jungtis prie JAV neplanuoja
Nėra jokių šansų, kad Kanada susijungs su Jungtinėmis
Valstijomis, antradienį pareiškė darbą baigiantis kanadiečių ministras
pirmininkas Justinas Trudeau, rašo BNS.
Jo užsienio reikalų ministrė Melanie Joly pridūrė, kad šalis
niekada nenusiles dėl D. Trumpo grasinimų.
J. Trudeau ir M. Joly komentarai pasirodė D. Trumpui
antradienio spaudos konferencijoje pažadėjus panaudoti ekonominę jėgą prieš
Kanadą, kuri pagal jo mažai tikėtiną planą turėtų susijungti su Jungtinėmis
Valstijomis.
VŽ rašė, kad D. Trumpas grasino muitais Kanadai, Meksikai ir
Kinijai, o tai gali būti derybų taktika, kuria siekiama pasinaudoti Amerikos
rinkos dydžiu ir įtikinti šias šalis sustabdyti narkotikų ir migrantų srautą
per JAV sienas. Tačiau, anot ekspertų, net jei grasinimai tėra būdas derėtis
dėl palankesnių prekybos santykių, tai vis tiek yra pavojingas žaidimas,
galintis turėti realių pasekmių.
„Nėra jokių šansų, kad Kanada taps Jungtinių Valstijų
dalimi“, – socialiniame tinkle „X“ parašė J. Trudeau. Tuo pačiu jis priminė
glaudžius dvišalius ryšius saugumo ir prekybos srityse.
M. Joly savo ruožtu apkaltino D. Trumpą pademonstravus
visišką neišmanymą.
„Mūsų ekonomika stipri. Mūsų žmonės stiprūs. Niekada
nenusileisime grasinimų akivaizdoje“, – parašė ji tame pačiame socialiniame
tinkle, priklausančiame D. Trumpo sąjungininkui Elonui Muskui.
Anksčiau D. Trumpas grasino įvesti 25% muitą Kanados
prekėms. Tai gali labai skaudžiai smogti Kanadai, kurios 75% eksporto keliauja
į JAV.
Kanadiečių pareigūnai rengia atsakomąsias priemones, tad
ginčas galėtų tapti prekybos karu.
Danija sako esanti atvira dialogui su JAV dėl Arkties
Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas
pareiškė, kad Danijos karalystė, kurią sudaro Danija, Grenlandija ir Farerų
salos, yra „atvira dialogui su amerikiečiais dėl to, kaip galėtume
bendradarbiauti, galbūt ir dar glaudžiau, nei dabar, jog būtų galima užtikrinti,
kad Amerikos ambicijos būtų įgyvendintos“.
L. Lokke Rasmussenas pažymėjo, kad dėl tarptautinio masto
įvykių Jungtinės Valstijos ir NATO regione turi „teisėtų“ interesų.
„Arkčiai tirpstant ir atsiveriant naujiems laivybos keliams,
deja, matome ir augančią didžiųjų galybių konkurenciją. Matome
besiginkluojančią Rusiją. Matome Kiniją, kuri taip pat pradeda demonstruoti
susidomėjimą“, – tvirtino užsienio reikalų ministras, kurį cituoja ELTA.
Naujos sumaišties akivaizdoje diplomatas paragino laikytis
rimties. „Stengiuosi tvarkytis su realybe ir manau, kad mums visiems būtų
naudinga šiek tiek susimažinti pulsą“, – nurodė jis.
Prancūzija reikalauja nesikėsinti į ES
Prancūzija, reaguodama į D. Trumpo pareiškimus, perspėjo jį
nekelti grėsmės suverenioms Europos Sąjungos (ES) sienoms. Grenlandija yra
autonominė ES narės Danijos valda.
„Negalima kalbėti apie tai, kad ES leistų kitoms pasaulio
valstybėms, kad ir kas jos būtų, pulti jos suverenias sienas“, – radijui
„France Inter“ sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis
Barrot.
Jis pabrėžė, kad nemano, jog JAV galėtų įsiveržti į
Grenlandiją, bet pridūrė, kad „įžengėme į epochą, kurioje atgimsta
stipriausiojo įstatymas“, rašo BNS.
O. Scholzas: ES lyderiai – suglumę
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė,
jog ES lyderius suglumino tai, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas
atsisakė atmesti karinio įsikišimo dėl Grenlandijos – autonominės Danijos
valdos – galimybę.
„Mano diskusijose su mūsų Europos partneriais buvo nemažo
nesupratimo dėl dabartinių JAV pareiškimų, susijusių su sienų neliečiamumo
principu“, – sakė O. Scholzas, konkrečiai D. Trumpo vardo nepaminėdamas.
O. Scholzas, pasikalbėjęs su „keletu Europos valstybių ir
vyriausybių vadovų bei Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku“, paskelbė
pareiškimą žiniasklaidai, kuriame pabrėžė, kad „sienų neliečiamumas yra vienas
iš pagrindinių tarptautinės teisės principų“.
„Kiekviena valstybė privalo jo laikytis, nesvarbu, ar tai
būtų maža, ar labai galinga valstybė“, – tęsė jis.
Kancleris taip pat netiesiogiai atkreipė dėmesį į D. Trumpo
raginimą kitoms NATO narėms padidinti savo išlaidas gynybai iki 5% BVP.
O. Scholzas priminė, kad „NATO yra reglamentuota procedūra,
skirta būtent šiam tikslui“, ir kad tokie tikslai turi būti aptarti „su visais
Aljanso partneriais“.
Meksikos prezidentė: vadinkime JAV „Meksikos Amerika“
Tuo metu Meksikos prezidentė, kaip praneša ELTA, trečiadienį
atsikirto D. Trumpui, pažadėjusiam Meksikos įlanką pervadinti į Amerikos
įlanką, pareiškusi, kad JAV galėtų būti vadinamos „Meksikos Amerika“.
Claudia Sheinbaum per spaudos konferenciją parodė XVII a.
pasaulio žemėlapį, kuriame yra pavadinimas Meksikos Amerika. Ji pabrėžė, kad
Meksikos įlanka yra Jungtinių Tautų pripažintas pavadinimas, ir atšovė D.
Trumpui: „Kodėl mums nepavadinus JAV Meksikos Amerika? Skamba gražiai, tiesa?“.
Vis dėlto C. Sheinbaum patikino, jog tikisi „gerų santykių“
su būsimuoju JAV prezidentu. Sausio 20 d. priesaiką duosiantis D. Trumpas
antradienį sakė, kad Amerikos įlanka skamba gražiau nei Meksikos įlanka.
Iki Meksikos ir Amerikos karo XIX amžiuje dabartinės JAV
valstijos, tokios kaip Kalifornija, Arizona ir Teksasas, priklausė Meksikai.
Vandens telkinys prie pietinės JAV pakrantės ir rytinės Meksikos pakrantės nuo
XVI a. vadinamas Meksikos įlanka."
Jūs galvojote, kad toliau apgaudinėsite senuką Bideną, grobsite ir dalinsitės milijardus JAV dolerių ir vaizduosite generolus, svajodami apie pilnus griovius moterų lavonų, kaip neseniai pasakė nekrofilas Lietuvos kariuomenės vadas. Žarna pernelyg plona. Susidėk dantų implantus už mūsų pinigus, kol Landsbergiai leidžia ir dink iš eterio.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą