"Buvusi Vyriausybė priimdama sprendimą drausti dvigubos
paskirties prekių eksportą neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos gynybai finansuoti
reikia stiprios šalies ekonomikos, vertina Seimo pirmininkas Saulius
Skvernelis. Taip pat, anot jo, nesuprantama, kodėl visa sankcijų našta tenka
Lietuvai ir įgyvendintais apribojimais ji išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos
šalių.
„Ne pirmą kartą kalbant apie sankcijas, mes turime kalbėti
apie tai, kad jos būtų paveikios. Ir neturėtų būti, kad dėl sankcijų visą naštą
pasiima tik Lietuva, mūsų verslas ir ekonomika“, – antradienį žurnalistams
Seime teigė S. Skvernelis.
„Tai neturėtume išsiskirti iš kitų valstybių ir tokiais
būdais žlugdyti savo ekonomiką. Nes net gynybos finansavimas priklauso nuo to,
kaip atrodys ir vystysis šalies ekonomika. Ir eksportas yra vienas iš
pagrindinių kriterijų, pagal kuriuos tai galima spręsti. Tai, kad pjauname dar
vieną šaką ant kurios sėdime, tai yra nenormalu“, – aiškino jis.
Seimo pirmininkas neabejoja, kad šis Vyriausybės nutarimas
bus koreguojamas.
„Tuo labiau ten daug nelogiškų sprendimų padaryta dėl
eksporto būdų, kokiais keliais tai galima daryti. Tikrai nevertinsiu
Vyriausybės motyvų, nes manau, kad buvo stengtasi, kaip geriau. Aišku, gavosi
kaip visada, Manau, kad reikės pakoreguoti ir ekonomikos ministras pateiks
siūlymus, kuriems Vyriausybė pritars arba ne“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija apie
siekį stabdyti ir tobulinti nuo sausio įsigaliojantį kelių tūkstančių dvejopos
paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis draudimą pranešė šią savaitę.
Gruodžio pradžioje buvusios premjerės I. Šimonytės
vadovaujama Vyriausybė papildė nacionalinį dvejopos paskirties prekių, kurių
gabenimas į trečiąsias šalis yra ribojamas, sąrašą.
Į jį įtrauktos skysčių arba dujų filtravimo bei valymo
mašinos ir aparatai bei jų dalys, centrifugos, transporto priemonių
komponentai, pavyzdžiui, transmisiniai velenai, guoliai, sankabos ir jų dalys,
pavarų dėžės ir kt., taip pat kelių vilkikai bei jų dalys.
Viešojoje erdvėje pradėjus plisti nepasitenkinimui dėl
praėjusių metų pabaigoje įtvirtinto draudimo, verslo atstovai pokyčius
kritikavo kaip įgyvendintus pernelyg skubotai, neišdiskutavus su visomis
suinteresuotomis grupėmis ir akcentavo praradimus Lietuvos ekonomikai.
Kaip praėjusią savaitę žurnalistams sakė ekonomikos ir
inovacijų ministras Lukas Savickas, nuostoliai dėl eksporto draudimo šaliai
gali sudaryti daugiau nei 250 mln. eurų.
Politikas taip pat tikino, jog atšauktas draudimas
nereikštų, jog Lietuva nėra pasiryžusi ryžtingai įgyvendinti sankcijų agresorei
Rusijai, atvirkščiai – padėtų rasti efektyvesnių būdų, kaip užkardyti sankcijų
apėjimą ir sumažinti poveikį Lietuvos ekonomikai.
Galutinį sprendimą, kokia apimtimi atšaukti eksporto
draudimą, turės priimti Vyriausybė."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą