Ar sveikas gyvenimas prailgina mūsų amžių?
„Tai priklauso nuo to, koks tavo tikslas.
Kai daktaras Nir Barzilai sutiko 100 metų Heleną Reichert, ji rūkė cigaretę. Alberto Einšteino medicinos koledžo Senėjimo tyrimų instituto direktorius daktaras Barzilai prisiminė ponią Reichert sakant, kad gydytojai ne kartą liepė jai mesti rūkyti. Bet tie gydytojai visi mirė, pastebėjo ponia Reichert, o ji - ne. Ponia Reichert gyveno dar beveik dešimtmetį, kol mirė 2011 m.
Yra daugybė istorijų apie žmones, kuriems sukanka 100 metų, o jų kasdieniai įpročiai kartais paneigia įprastinius patarimus dėl dietos, mankštos ir alkoholio bei tabako vartojimo. Tačiau dešimtmečius trukę tyrimai rodo, kad šio patarimo ignoravimas gali neigiamai paveikti daugumos žmonių sveikatą ir sutrumpinti jų gyvenimą.
Taigi, kiek žmogaus ilgaamžiškumo galima priskirti gyvenimo būdo pasirinkimams, o kiek tik sėkmė – ar laiminga genetika? Tai priklauso nuo to, kiek ilgai tikitės gyventi.
Tyrimai rodo, kad iki 80 ar net 90 daugiausia priklausome nuo mūsų. „Yra labai aiškių įrodymų, kad sveiko gyvenimo būdo gyvensena apskritai pailgina gyvenimo trukmę“, – sakė Alberto Einšteino medicinos koledžo medicinos ir genetikos profesorė dr. Sofiya Milman.
Viename pernai paskelbtame tyrime, kuriame buvo analizuojamas daugiau, nei 276 000, Jungtinių Valstijų veteranų vyrų ir moterų gyvenimo būdas, nustatyta, kad aštuonių sveiko elgesio įpročių priėmimas gali prailginti žmonių gyvenimą iki papildomų 24 metų. Jie apėmė sveiką mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, gerą miegą, streso valdymą, tvirtus santykius ir nerūkymą, nepiktnaudžiavimą opioidais bei alkoholio nevartojimą.
Jei veteranai laikytųsi visų aštuonių elgesio būdų, tyrėjai apskaičiavo, kad jie galėtų tikėtis gyventi maždaug iki 87 metų.
Daugumai žmonių tai tikriausiai skamba gana gerai; juk tai beveik 10 metų ilgiau, nei vidutinė JAV gyvenimo trukmė.
Tačiau daktarui Milmanui, kuris nedalyvavo tyrime, rezultatai parodė, kad „net jei viską darai teisingai“, vis tiek negali tikėtis, kad sugyvensi iki 100 metų.
Jei norite tapti šimtamečiu, jums reikės šiek tiek jūsų protėvių pagalbos. Kadangi kuo vyresnis kas nors tampa, tuo daugiau reikšmės turi genetika.
Apskritai mokslininkai mano, kad mūsų gyvenimo trukmė apie 25 procentus priklauso nuo mūsų genų, o 75 procentai – nuo mūsų aplinkos ir gyvenimo būdo. Tačiau kai žmonėms beveik 100 ir vyresni, šie procentai pradeda keistis, sakė Bostono universiteto Chobanian ir Avedisian medicinos mokyklos medicinos profesorius Dr. Thomas Perlsas.
Iš tiesų, tyrimai atskleidė, kad daugelis žmonių, kurių gyvenimas yra ypač ilgas, neturi sveikesnių įpročių, nei vidutinis amerikietis. Tačiau jie gyvena ilgiau ir rečiau serga daugeliu su amžiumi susijusių ligų, tokių, kaip širdies ligos, vėžys ir demencija.
Pavyzdžiui, ilgo gyvenimo šeimos tyrime: „Turime šeimas, kuriose daug rūkoma; turime keletą šeimų, kuriose jie yra sofos bulvės“, – sakė Vašingtono universiteto Medicinos mokyklos genetikos ir biostatistikos profesorius Michaelas Province'as, kartu su daktaru Perlsu vadovaujantis tyrimui.
Tačiau šios šeimos taip pat dažniausiai turi keletą specialių genų variantų, kurie, ekspertų nuomone, padeda išvengti ligų ir gyventi ilgiau.
Kai kurie genai gali turėti įtakos žmonių tikimybei susirgti specifinėmis ligomis. Pavyzdžiui, žinoma, kad APOE genas daro įtaką Alzheimerio ligos rizikai: tiems, kurie turi APOE4 variantą, rizika yra didesnė, o tiems, kurie turi APOE2 versiją, rizika yra mažesnė. Daktaras Provinceas teigė, kad ilgai gyvenančiose šeimose APOE2 paplitimas didesnis, nei vidutinėje populiacijoje.
Atrodo, kad kiti genai turi įtakos pačiam senėjimo procesui. Vienas, kuris buvo pastebėtas keliuose šimtamečių tyrimuose, vadinamas FOXO3, kuris yra susijęs su daugeliu pagrindinių ląstelių sveikatos aspektų. Kadangi šie genai veikia senėjimo biologiją, gali būti, kad jie gali apsaugoti nuo kelių su amžiumi susijusių ligų, sakė daktaras Milmanas.
Vienas iš pagrindinių šių ilgaamžiškumo genų privalumų gali būti kovos su nesveika elgesiu. Dr. Milmano ir dr. Barzilai atliktame tyrime, lyginant šimtamečių palikuonis su kontroline populiacija, nustatyta, kad visose dviejose grupėse sveiko gyvenimo būdo žmonės turėjo panašiai mažą širdies ir kraujagyslių ligų paplitimą. Tačiau tarp tų, kurių gyvenimo būdas yra nesveikas, šimtamečių palikuonių susirgimų dažnis vis dar buvo mažas, o kontrolinėje grupėje – ne.
Ekspertai pabrėžė, kad daugelis šių genų yra labai reti, greičiausiai, pasitaiko mažiau, nei vienam procentui, gyventojų. (Tikriausiai neatsitiktinai panašiai maža dalis žmonių sulaukia 100 metų.) Taip pat nėra nei vieno geno, kuris apsaugotų nuo visų senėjimo ir su amžiumi susijusių ligų; labiau tikėtina, kad yra šimtai, kurie jungiasi, kad išeitų skirtumas.
Dr. Perlsas sakė, kad tinkamas genų rinkinys, turintis įtakos ilgaamžiškumui, yra „kaip laimėti loterijoje“. Taigi, net jei jūsų mama pasiekė 100, vis tiek turėtumėte praktikuoti elgesį, kurį žinote, kad jis jums naudingas, tik tam atvejui, jei nepasiekėte genetinio prizo.
Ir ką darytumėte, neklausykite šimtamečio patarimo apie sveikatą. Jiems gyvenimo būdas, tikriausiai, neturėjo didelės reikšmės, sakė gydytojas Barzilai. Mums likusiems tai tikrai tinka.“ [1]
1. What Matters More for Longevity: Genes or Lifestyle? Smith, Dana G. New York Times (Online) New York Times Company. Jan 8, 2025.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą