„Naujausi išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo reikalavimai Amerikos NATO partneriams – kad jos perleistų teritoriją JAV ir daugiau išleistų gynybai, nei pats Vašingtonas – gali pakenkti sąjungininkų pasitikėjimui ir potencialiai paskatinti priešininkus.
Antradienį spaudos konferencijoje išrinktasis prezidentas iškėlė galimybę per prievartą perimti Kanadą ir Danijai priklausančią Grenlandiją. Kanada ir Danija yra Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narės steigėjos, o JAV įsipareigojo jas apsaugoti pagal sutartį.
Trumpas taip pat pareiškė, kad NATO sąjungininkės turėtų padidinti savo karinių išlaidų tikslą iki maždaug 5% bendrojo vidaus produkto nuo dabartinio mažiausiai 2%. NATO pranešė, kad praėjusiais metais JAV karinėms reikmėms išleido maždaug 3,4% BVP, kaip ir kitais pastaraisiais metais.
Kai kurie analitikai ir D. Trumpo patarėjai teigė, kad Trumpo komentarai gali būti vertinami, kaip atviri pasiūlymai griežtose derybose, o ne politiniai pareiškimai.
Vis dėlto jie yra precedento neturintys. Niekada anksčiau kas nors, išrinktas JAV prezidentu, nebuvo viešai diskutavęs apie karinės jėgos ar kitų prievartos priemonių naudojimą, kad galėtų užvaldyti dalį ar visas glaudžiai bendradarbiaujančias šalis ar reikalautų tokių didelių karinių išlaidų.
Mažos Kanados ir Europos NATO narių karinės išlaidos jau seniai pykdė Trumpą, kuris per pirmąją kadenciją grasino pasitraukti iš Aljanso, jei išlaidos nepadidės. Jis teigė, kad Europos šalys turėtų kompensuoti JAV už dešimtmečius trukusią apsaugą, ir pavadino jas laisvai besinaudojančiomis šalimis, nes nepakankamai finansuoja savo saugumą.
Naujas Trumpo spaudimas kyla dėl netikrumo dėl jo požiūrio į konfliktą Ukrainoje. Valdant prezidentui Bidenui, NATO narės iš esmės buvo vieningos dėl būtinybės remti Kijevą.
Trumpas išliko su nekantriu požiūriu į konfliktą. Jis pažadėjo užbaigti didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, bet detalių nepateikė. Daugelis Europos lyderių baiminasi, kad Trumpas sumažins arba nutrauks JAV paramą Ukrainai.
Per pirmąją savo kadenciją D. Trumpas iškėlė ir NATO išlaidų didinimą, ir Grenlandijos įsigijimą. Danija tada ir neseniai pasakė, kad Grenlandija neparduodama.
Kritikai teigė, kad D. Trumpo komentarai prieštarauja esminiams šiuolaikinės pasaulio tvarkos principams ir rizikuoja pritarti kitų jėgos naudojimui.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sakė, kad Europos lyderiai, su kuriais jis kalbėjo trečiadienį, į D. Trumpo pasisakymus reagavo „nesupratingai“. „Sienų neliečiamumo principas galioja kiekvienai šaliai, nesvarbu, ar ji yra mūsų rytuose, ar vakaruose, ir kiekviena valstybė privalo jo laikytis“, – sakė jis, nepaisant jos dydžio ir galios.
Trumpo grasinimai vienašališkai ištraukti JAV iš NATO paskatino Kongresą 2023 metais priimti įstatymą, neleidžiantį prezidentui pasitraukti iš Aljanso be Senato patvirtinimo ar Kongreso akto. NATO buvo sukurta 1949 m. pasirašyta sutartimi, kurią ratifikavo Senatas.
Jo požiūris į sąjungininkus gali sužlugdyti NATO ir jos gebėjimą atgrasyti, JAV oficialiai nepasitraukus.
Dramatiškai padidinti karines išlaidas sunku, nes Europos šalys patiria didžiulį išlaidų spaudimą dėl apskritai silpnos ekonomikos ir dėl to, kad ginklų gamintojai jau sunkiai pristato įrangą, kuri jau buvo užsakyta. NATO kariuomenės pareigūnai skundėsi, kad dėl lėto pasiūlos augimo ir sparčiai augančios paklausos ginklų kainos brangsta labiau, nei plečiamas arsenalas.
Dauguma Europos šalių gerokai padidino karines išlaidas nuo įvykių Ukrainoje prieš beveik trejus metus, nors daugelis jų nesiekia 2% tikslo. Atrodo, kad kai kurios, pasiekusios tikslą, ateinančiais metais sumažins dėl silpnų vyriausybės finansų. Beveik visi susiduria su skausmingais kompromisais su socialinėmis ar aplinkosaugos išlaidomis, kad įvykdytų NATO įsipareigojimus.
Išlaidos didėjo po 2014 m. įvykių Ukrainoje ir paspartėjo per pirmąją D. Trumpo kadenciją, prasidėjusią 2017 m. Neseniai pas Trumpą apsilankęs NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ir jo pirmtakas Jensas Stoltenbergas įvardijo Trumpo padėjimą paskatinti europiečius padidinti savo išlaidas.
NATO sąjungininkės „neapmokėjo savo sąskaitų“, antradienį sakė D. Trumpas. – "Sakiau, kad neapsaugosime jūsų, jei neapmokėsite sąskaitų."
Daugumos Europos NATO narių lyderiai teigia, kad jiems reikia didinti išlaidas saugumui ir leisti pinigus efektyviau. Nuo liepos mėn. Vašingtone įvykusio kasmetinio NATO viršūnių susitikimo karštai diskutuojama dėl naujo, už 2%, didesnio išlaidų tikslo.
Rutte gruodį sakė, kad naujas tikslas turėtų būti „gerokai didesnis, nei 2 proc.“, tačiau konkretus skaičius tebėra svarstomas.
Tik NATO narė Lenkija priartėja prie 5 proc. Ši šalis pernai gynybai išleido maždaug 4,1% BVP. Nė vienas kitas narys nebuvo didesnis, nei 4%.
Paskutinį kartą JAV išleido 5 proc. Gynybos departamento teigimu, gynybos srityje devintajame dešimtmetyje, Šaltojo karo įkarštyje.
Naujasis Trumpo 5% tikslas „yra išgalvotas skaičius, neturintis tikrovės pagrindo“, sakė buvęs JAV ambasadorius prie NATO Ivo Daalderis. Jis sakė, kad Europos NATO narės dabar gynybai išleidžia tris kartus daugiau, nei Rusija, o 5% Europa kasmet išleis Rusiją 750 milijardų dolerių, išleisdama maždaug 10 kartų daugiau, nei Rusija.
NATO atstovė Rutte gruodį pareiškė, kad bet koks išlaidų padidėjimas turi būti derinamas su didesniu efektyvumu, daugiausia dėmesio skiriant naujovėms ir bendriems pirkimams. Jis sakė, kad NATO turi „atsikratyti tos idiotiškos sistemos“, kai kiekviena narė nustato nacionalinius reikalavimus, todėl „beveik neįmanoma pirkti kartu, vykdyti bendrus pirkimus“. Pasak jo, jei NATO nepadidins efektyvumo, „net ir turėdami 4 proc., jūs negalite apsiginti“.
Daalderis, dirbęs, vadovaujant buvusiam prezidentui Barackui Obamai, teigė, kad baiminasi, kad „tikrasis tikslas nustatant šią aukštą kartelę yra suteikti Trumpui dingstį arba pasitraukti iš NATO, arba nevykdyti Amerikos sutartyje numatyto įsipareigojimo ginti NATO, kai maža šalis yra užpulta“.
Praėjusių metų pradžioje Trumpas per rinkimų kampaniją sakė, kad jei Rusija užpultų, mažai išleidžiantį, NATO sąjungininką: „Ne, aš jūsų neapsaugočiau. Tiesą sakant, skatinčiau juos daryti, ką tik nori... jei nenorite apmokėti sąskaitas“.
Remiantis naujausia Vokietijos IFO instituto analize, Vokietija taip ilgai nesilaikė NATO 2% tikslo, kad dabar nuo 1990 m. jai trūksta daugiau, nei 230 mlrd.dolerių. Italijos atotrūkis yra daugiau, nei 130 milijardų dolerių, o Ispanijos – daugiau nei 80 milijardų dolerių.“ [1]
NATO jau yra pokštas. Mažos valstybės narės, tokios, kaip Lietuva ar Suomija, naudojasi NATO, kad žadėtų pradėti branduolinį III pasaulinį karą, kad jų „heroizmu“ nustebintų jų kvailą elektoratą.
1. U.S. News: Trump's Vision Spells Trouble for NATO --- Demands on military spending and ceding territory to U.S. risk undermining alliance. Michaels, Daniel. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 09 Jan 2025: A3.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą