The West is losing in global competition to build an economy of today

 

Under the leadership of Emmanuel Macron and Olaf Scholz, the EU agreed to sanction Russian cheap energy, needed to build a contemporary EU economy, so the EU is standing still. 

The USA introduced outrageous (100 percent) custom duties for political reasons, the USA companies are protected from global competition by these custom duties, and discouraged from cooperation, and so the USA is standing still too, burning borrowed money. 

The Global South under leadership of China and Russia is moving along nicely.

Basically, the plan of Biden, Scholz and Macron was the same. To limit the availability of fossil energy and thus increase its prices. Make citizens pay for the switch to solar and wind power. Citizens refused to pay because they found energy price-induced inflation too high and the switch to solar and wind power itself too expensive. Hence the political turmoil. The governments of Biden, Scholz and Macron are lost. If Trump is elected, and stops the conflict in Ukraine, lifts sanctions on Russia, then energy prices will fall, the whole West will recover. Europe will also recover, making it harder for China to compete with the West.

Vakarai pralaimi globalioje konkurencijoje, kurdami šiandieninę ekonomiką

  

Emmanueliui Macronui ir Olafui Scholzui vadovaujant, ES leido sankcionuoti pigią Rusijos energiją, reikalingą šiuolaikinei ES ekonomikai kurti, todėl ES stovi vietoje.  

JAV dėl politinių priežasčių įvedė neįprastus (100 proc.) muitus, JAV įmonės yra tų muitų apsaugotos nuo pasaulinės konkurencijos ir atgrasomos nuo bendradarbiavimo, todėl JAV taip pat stovi vietoje, degindamos pasiskolintus pinigus. 

Pasauliniai pietai, vadovaujami Kinijos ir Rusijos, juda gražiai į priekį.

Iš esmės Bideno, Scholzo ir Macrono planas buvo tas pats. Apriboti iškastinės energijos prieinamumą ir tuo sukelti jos kainas. Priversti gyventojus sumokėti už perėjimą prie saulės ir vėjo energijos. Gyventojai nesutiko sumokėti, nes jiems pasirodė energijos kainų sukelta infliacija pernelyg didelė, ir pats perėjimas pernelyg brangus. Todėl kilo politinė suirutė. Bideno, Scholzo ir Macrono vyriausybės yra pasimetusios. Jei Trumpas bus išrinktas, sustabdys konfliktą Ukrainoje, nuims sankcijas Rusijai, tai energijos kainos kris, visi Vakarai atsigaus. Atsigaus ir Europa, todėl Kinijai bus sunkiau su Vakarais konkuruoti.

Nickas Cleggas: Kaip neleisti Europai regresuoti? Naujasis EP egzistencinės krizės akivaizdoje

"Europos Sąjungą vis dažniau kamuoja ginčai, reguliuotojai ir politikos formuotojai traukia skirtingomis kryptimis. Nieko nuostabaus, kad tiek daug rinkėjų, ypač jaunų, palaiko maištaujančius populistus, žadančius sugriauti status quo, rašo Nickas Cleggas, Meta viceprezidentas pasauliniams reikalams ir buvęs europarlamentaras iš Didžiosios Britanijos.

Europiečiai balsavo. Išrinktas naujas parlamentas, o varžybos dėl komisarų ir Komisijos pirmininko vietų tik prasideda. Kai kurie susitarimai išliks nepakeisti, o kai kurie gali pasikeisti dėl naujo kraujo parlamente. Tačiau tai nėra įprasta diena Briuselyje.

Europa gerokai atsilieka nuo JAV

Nesvarbu, kas spės atsisėsti, kai muzika nutrūksta. Užduotis, kurią Europos Parlamentas paveldės iš ankstesnės kadencijos, yra egzistencinio pobūdžio. Prieš 30 metų Europa sudarė apie ketvirtadalį pasaulio BVP. Šiandien mes gerokai atsiliekame. 

BVP vienam gyventojui ES yra perpus mažesnis, nei JAV – tai apie 40 tūkst. JAV dolerių vienam europiečiui, palyginti su 80 tūkst vienam JAV gyventojui. Nė viena iš 10 didžiausių pasaulio įmonių nėra iš Europos. Nė vienas iš 12 vertingiausių vienaragių, t.y. startuolių, kurių vertė siekia 1 mlrd. dolerių ar daugiau, yra iš Europos. Iš 50 didžiausių Europos įmonių nė viena nebuvo įkurta per pastaruosius 30 metų.

Mūsų įmonės auga lėčiau, turi mažesnį pelną ir atsilieka nuo konkurentų ne Europoje tyrimų ir plėtros srityse. Tai vyksta net pramonės šakose, kurios visada buvo Europos stiprioji pusė, pavyzdžiui, automobilių ir gamybos. Tik viena iš dešimties didžiausių elektromobilių markių JAV pernai atkeliavo iš mūsų žemyno. Kinijoje jau planuojama atidaryti keturis kartus daugiau puslaidininkių gamyklų, nei pas mus.

Atotrūkis tarp supervalstybių ir Europos Sąjungos didėja

Europos Sąjunga nebėra draugiška vieta inovacijoms ir visame pasaulyje pripažintoms įmonėms. Emmanuelis Macronas ir Olafas Scholzas pabrėžtinai pareiškė: „Mūsų Europa yra mirtinga“. Anot jų, Europa išgyvena Zeitenwende – istorinį lūžio tašką. Tačiau kokia kryptimi ji pasisuks, dar reikia pamatyti.

Generatyvaus dirbtinio intelekto (AI) era yra galimybė pakeisti status quo. Šiuolaikinės technologijos gali tapti impulsu, kurio mums labiausiai reikia. „Goldman Sachs“ apskaičiavo, kad generatyvus dirbtinis intelektas gali padidinti pasaulinį BVP 7%. per ateinantį dešimtmetį. 

 Europa yra technologinio reguliavimo pradininkė, kurios pavyzdžiai: GDPR, DMA, DSA ir Dirbtinio intelekto įstatymas. Tačiau ES atsilieka šių technologijų diegimu dideliu mastu. Europos reguliavimo sudėtingumas ir valstybių narių reglamentų kratinys reiškia, kad įmonės ilgai dvejoja, prieš pateikdamos savo gaminius į mūsų rinką. Tiek „Meta“, tiek „Google“ atidėjo savo AI padėjėjų paleidimą Europoje. 

Net sėkmingiausios mūsų įmonės, tokios, kaip „Volkswagen“, vis dažniau renkasi JAV, kurdamos dirbtinio intelekto pagrindu pagamintus produktus. Spartus dirbtinio intelekto įsisavinimas JAV ir Kinijoje dar labiau padidino atotrūkį tarp šių supervalstybių ir Europos Sąjungos.

Koks yra didžiausias Europos pranašumas?

Kaip Europa gali pakeisti jos kursą? Pagrindinių dirbtinio intelekto modelių infrastruktūros kūrimas yra itin brangus ir reikalaujantis daug energijos. Tačiau AI modelių, ypač atvirojo kodo, diegimas ir pritaikymas suteiks Europos įmonėms, pradedančioms įmonėms ir mokslininkams prieigą prie įrankių, kurių jie kitu atveju negalėtų sukurti patys. Dėl aukštos švietimo kokybės Europos universitetuose, kurie kasmet išugdo geriausius talentus, ir dėl savo didžiulių mokslinių tyrimų ir plėtros pajėgumų galime tapti pasauliniu AI naudojimo lyderiu. Galime kurti programas ir paslaugas, kurios priartina naujas technologijas prie visuomenės.

Kaip išdidus europietis, norėčiau, kad mūsų žemyne ​​būtų sukurta dar viena Meta, Alibaba ar Google

Europa vis dar nepasinaudoja didžiausiu savo pranašumu – bendra 450 mln. vartotojų rinka. 

Europos lyderiai ne kartą yra sakę, kad vienas iš pagrindinių jų tikslų yra konkuruoti su JAV ir Kinija technologijų srityje. Jie nori, kad kitas Silicio slėnis būtų įkurtas Europos žemyne. Aš visiškai pritariu šiam siekiui. Kaip išdidus europietis, norėčiau, kad mūsų žemyne ​​būtų sukurta dar viena Meta, Alibaba ar Google. 

Turime visas tam reikalingas priemones: didžiulę vartotojų rinką, puikius universitetus, geriausius talentus ir eksperimentavimo bei naujovių patirtį.

Europos Sąjungą vis labiau drasko ginčai

Tačiau nepaisant viso reguliavimo aktyvumo, 77 nauji ES teisės aktai skaitmeninimo srityje – ,priėmimas nuo 2019 m. buvo stulbinantis: mums nepavyko įgyvendinti skaitmeninės bendrosios rinkos vizijos. 

Stebina tai, kad, pavyzdžiui, Amsterdame įkurtas skaitmeninis startuolis, norintis veikti visoje ES, vis dar turi vadovautis skirtingais 27 šalių intelektinės nuosavybės teisės aktais, atsižvelgti į skirtingas turinio licencijavimo taisykles, duomenų apsaugos institucijas ir išvengti kitų kliūčių, kol tai net nebuvo įmanoma.

Dešimtajame dešimtmetyje, kai jaunystėje gyvenau Briuselyje, bendroji rinka buvo didelio optimizmo priežastis. Studijavau Europos koledže, kur susipažinau su mano žmona Miriam, ir globalizacijos ir Europos integracijos įkarštyje tapau Komisijos pareigūnu. Griuvo Berlyno siena, buvo priimtas Suvestinis Europos aktas, baigiama sudaryti Mastrichto sutartis ir jau pradėjo veikti PPO. XX–XXI amžių sandūroje buvau Europos Parlamento narys. Tada atrodė, kad pasaulis pradeda artėti, o Europos Sąjunga – šis neeilinis bendradarbiavimu, atvirumu ir žmonėmis paremtas eksperimentas – buvo šio optimizmo simbolis.

Atrodo, kad nuo to laiko praėjo šimtmečiai. 2008 m. finansų krizė sulaužė globalizacijos nugarą. Virš Europos pakibo savirefleksijos debesis, nes vyriausybės, apsunkintos didžiuliu deficitu ir susižavėjusios antistablišiniais populistais kairėje ir dešinėje, pirmenybę teikė nacionalinio suvereniteto klausimams, o ne kolektyvinėms pastangoms. Nė viena šalis Europos projektui neatsuko nugaros labiau, nei mano šalis JK. Bendrosios rinkos architektai, ypač jos kūrėjas britas lordas Cockfieldas, apsiverstų jų kapuose, jei pamatytų, kad ji nesuteikia gerovės, kurios šiandien reikia europiečiams. Vietoj to, Europos Sąjunga yra vis labiau susiskaldžiusi ir ginčytina, o reguliavimo institucijos ir politikos formuotojai traukia skirtingomis kryptimis. Nenuostabu, kad tiek daug rinkėjų, ypač jaunų, palaiko maištaujančius populistus, žadančius sujudinti status quo.

Kaip sustabdyti Europos Sąjungos ekonomikos nuosmukį?

Tikrai tikiu, kad galime susigrąžinti tą optimizmą. Mūsų naujieji parlamentarai ir Komisijos nariai susidurs su nepaprastai svarbia užduotimi – sustabdyti Europos ekonomikos nuosmukį. Tai nebus lengva, bet visiškai įmanoma. Tiesiog turime panaudoti mūsų stiprybes. Bendroji rinka yra didžiausias Europos turtas, tačiau jos sukūrimas dar nebaigtas. Šis darbas turi būti baigtas. Bet kokia kaina venkite dalinio reguliavimo. Būkite atviri dirbtinio intelekto plėtrai. Tegul europietiškas kūrybiškumas, išradingumas ir verslumas sugrąžina mūsų visų trokštamą optimizmą.

Pavadinimas, ir paantraštės yra iš redakcijos

Autorius

Nickas Cleggas

2018 m. spalį jis prisijungė prie „Meta“ kaip pasaulinių reikalų ir komunikacijos viceprezidentas po beveik dviejų dešimtmečių viešų pareigų Europoje ir JK. Prieš išrenkant į Didžiosios Britanijos parlamentą 2005 m., jis dirbo Europos Komisijoje ir penkerius metus dirbo Europos Parlamente. 2007 metais jis tapo Liberalų demokratų partijos lyderiu ir ėjo 2010–2015 metais ministro pirmininko pavaduotojo pareigas pirmojoje Didžiosios Britanijos koalicinėje vyriausybėje po karo. Jis parašė dvi, geriausiai parduodamas, knygas: „Politika: tarp kraštutinumų“ ir „Kaip sustabdyti „Brexitą“ (ir vėl padaryti Britaniją didinga)".“

 

Nick Clegg: How to stop Europe from regressing? The new EP in the face of an existential crisis

"The European Union is increasingly riven by disputes, with regulators and policymakers pulling in different directions. It's no wonder that so many voters, especially young ones, support rebellious populists promising to shake up the status quo, writes Nick Clegg, Meta's vice president for global affairs and a former British MEP.

Europeans voted. The new parliament has been elected and the race for the seats of commissioners and president of the Commission is just beginning. Some arrangements will remain intact, and some may change under the influence of new blood in parliament. However, this is not an ordinary day in Brussels.

Europe lags far behind the US

It doesn't matter who manages to take a seat when the music stops. The task that the European Parliament will inherit from the previous term is of an existential nature. 30 years ago, Europe accounted for about a quarter of global GDP. Today we are far behind. GDP per capita in the EU is half as much as in the USA - it is about 40,000 US dollars per European compared to 80 thousand  per capita in the United States. None of the 10 largest companies in the world come from Europe. None of the 12 most valuable unicorns, i.e. start-ups valued at USD 1 billion. or more, is from Europe. Of the 50 largest European companies, none were founded in the last 30 years.

Our companies are growing slower, have lower profits and lag behind their non-European competitors in research and development. This is happening even in industries that have always been Europe's strong point, such as automotive and manufacturing. Only one of the ten largest electric vehicle brands in the US last year came from our continent. There are already plans to open four times more semiconductor factories in China than in our country.

The gap between the superpowers and the European Union is widening

The European Union is no longer a friendly place for innovation and world-recognized companies. As Emmanuel Macron and Olaf Scholz emphatically stated: “Our Europe is mortal.” According to them, Europe is experiencing a Zeitenwende - a historical turning point. However, which direction it will turn remains to be seen.

The era of generative artificial intelligence is an opportunity to change the status quo. Modern technology may become the impulse we need most. Goldman Sachs estimates that generative artificial intelligence could increase global GDP by 7% over the next decade. Europe is a pioneer in technological regulation, examples of which include: GDPR, DMA, DSA, and the Artificial Intelligence Act, however, lags behind in terms of the implementation of these technologies on a large scale. Europe's regulatory complexity and the patchwork of member state regulations mean that companies hesitate for a long time before making their products available on our market. Both Meta and Google have delayed the launch of their AI assistants in Europe. 

Even our most successful companies, such as Volkswagen, are increasingly choosing the US to create their AI-based products. The rapid adoption of artificial intelligence in the US and China has further widened the gap between these superpowers and the European Union.

What is Europe's biggest advantage?

How can Europe change its course? Building the infrastructure of basic artificial intelligence models is extremely expensive and energy-intensive. However, deploying and adapting AI models, especially open source ones, will give European businesses, start-ups and researchers access to tools they would otherwise not be able to develop themselves. Thanks to the high quality of education at European universities, which produce the best talent every year, and thanks to our enormous research and development capabilities, we can become a global leader in the use of AI. We can create applications and services that bring new technology closer to society.

As a proud European, I would like to see another Meta, Alibaba or Google created on our continent

Europe is still not taking advantage of its greatest advantage - a single market of 450 million consumers.

 European leaders have repeatedly said that one of their main goals is to compete with the US and China in technology. They want the next Silicon Valley to be established on the European continent. I absolutely share this ambition. As a proud European, I would like to see another Meta, Alibaba or Google created on our continent. We have all the ingredients for this: a huge consumer market, great universities, top talent and a track record of experimentation and innovation.

The European Union is increasingly torn by disputes

Yet despite all the regulatory activism – the adoption since 2019 has been staggering 77 new EU legal acts in the field of digitalisation - we have failed to realize the vision of a digital single market. 

It is striking, for example, that a digital start-up founded in Amsterdam, wanting to operate throughout the EU, still has to navigate the different intellectual property regulations of the 27 countries, take into account different content licensing rules, data protection authorities and avoid other obstacles, before it is even possible to do anything.

In the 1990s, when I lived in Brussels as a young man, the single market was a reason for great optimism. I studied at the College of Europe - where I met my wife Miriam - and became a Commission official at the height of globalization and European integration. The Berlin Wall had fallen, the Single European Act had been adopted, the Maastricht Treaty was being completed and the WTO was already operational. At the turn of the 20th and 21st centuries, I was a Member of the European Parliament. It seemed then that the world was starting to come closer together, and the European Union - this extraordinary experiment based on cooperation, openness and people - was a symbol of this optimism.

It feels like centuries have passed since then. The financial crisis of 2008 broke the back of globalization. A cloud of self-reflection has hung over Europe as governments - burdened by huge deficits and enamored with anti-establishment populists on the left and right - prioritized issues of national sovereignty over collective endeavors. No country has turned its back on the European project more than my own country, the UK. The architects of the single market - not least its British creator, Lord Cockfield - would roll in their graves if they saw that it did not provide the prosperity that Europeans need today. Instead, the European Union is increasingly fragmented and disputed, with regulators and policymakers pulling in different directions. No wonder so many voters, especially young ones, support rebellious populists promising to shake up the status quo.

How to stop the European Union's economic decline?

I truly believe we can regain that optimism. Our new parliamentarians and commissioners will face an extremely important task of stopping Europe's economic decline. It won't be easy, but it is absolutely possible. We just have to use our strengths. The single market is Europe's greatest asset, but its creation is not yet complete. This work must be completed. Avoid piecemeal regulation at all costs. Be open to the development of artificial intelligence. May European creativity, ingenuity and entrepreneurship restore the optimism we all long for.

The title, lead and subheadings come from the editorial office

Author

Nick Clegg

He joined Meta in October 2018 as vice president of global affairs and communications after nearly two decades in public roles in Europe and the UK. Before being elected to the British Parliament in 2005, he worked at the European Commission and served for five years in the European Parliament. In 2007, he became leader of the Liberal Democrats and served as deputy prime minister in Britain's first coalition government in 2010-2015 since the war. He wrote two best-selling books: "Politics: Between the Extremes" and "How To Stop Brexit (and make Britain great again)"."