"Europos Sąjungą vis dažniau kamuoja ginčai, reguliuotojai
ir politikos formuotojai traukia skirtingomis kryptimis. Nieko nuostabaus,
kad tiek daug rinkėjų, ypač jaunų, palaiko maištaujančius populistus, žadančius
sugriauti status quo, rašo Nickas Cleggas, Meta viceprezidentas pasauliniams
reikalams ir buvęs europarlamentaras iš Didžiosios Britanijos.
Europiečiai balsavo. Išrinktas naujas parlamentas, o
varžybos dėl komisarų ir Komisijos pirmininko vietų tik prasideda. Kai kurie
susitarimai išliks nepakeisti, o kai kurie gali pasikeisti dėl naujo kraujo
parlamente. Tačiau tai nėra įprasta diena Briuselyje.
Europa gerokai atsilieka nuo JAV
Nesvarbu, kas spės atsisėsti, kai muzika nutrūksta.
Užduotis, kurią Europos Parlamentas paveldės iš ankstesnės kadencijos, yra
egzistencinio pobūdžio. Prieš 30 metų Europa sudarė apie ketvirtadalį pasaulio
BVP. Šiandien mes gerokai atsiliekame.
BVP vienam gyventojui ES yra perpus
mažesnis, nei JAV – tai apie 40 tūkst. JAV dolerių vienam europiečiui, palyginti su
80 tūkst vienam JAV gyventojui. Nė viena iš 10 didžiausių pasaulio
įmonių nėra iš Europos. Nė vienas iš 12 vertingiausių vienaragių, t.y. startuolių,
kurių vertė siekia 1 mlrd. dolerių ar daugiau, yra iš Europos. Iš 50 didžiausių
Europos įmonių nė viena nebuvo įkurta per pastaruosius 30 metų.
Mūsų įmonės auga lėčiau, turi mažesnį pelną ir atsilieka
nuo konkurentų ne Europoje tyrimų ir plėtros srityse. Tai vyksta net pramonės
šakose, kurios visada buvo Europos stiprioji pusė, pavyzdžiui, automobilių ir
gamybos. Tik viena iš dešimties didžiausių elektromobilių markių JAV pernai
atkeliavo iš mūsų žemyno. Kinijoje jau planuojama atidaryti keturis kartus daugiau
puslaidininkių gamyklų, nei pas mus.
Atotrūkis tarp supervalstybių ir Europos Sąjungos didėja
Europos Sąjunga nebėra draugiška vieta inovacijoms ir
visame pasaulyje pripažintoms įmonėms. Emmanuelis Macronas ir Olafas Scholzas
pabrėžtinai pareiškė: „Mūsų Europa yra mirtinga“. Anot jų, Europa išgyvena
Zeitenwende – istorinį lūžio tašką. Tačiau kokia kryptimi ji pasisuks, dar
reikia pamatyti.
Generatyvaus dirbtinio intelekto (AI) era yra galimybė pakeisti
status quo. Šiuolaikinės technologijos gali tapti impulsu, kurio mums
labiausiai reikia. „Goldman Sachs“ apskaičiavo, kad generatyvus dirbtinis
intelektas gali padidinti pasaulinį BVP 7%. per ateinantį dešimtmetį.
Europa
yra technologinio reguliavimo pradininkė, kurios pavyzdžiai: GDPR, DMA,
DSA ir Dirbtinio intelekto įstatymas. Tačiau ES atsilieka šių technologijų diegimu dideliu
mastu. Europos reguliavimo sudėtingumas ir valstybių narių reglamentų kratinys
reiškia, kad įmonės ilgai dvejoja, prieš pateikdamos savo gaminius į mūsų
rinką. Tiek „Meta“, tiek „Google“ atidėjo savo AI padėjėjų paleidimą Europoje.
Net sėkmingiausios mūsų įmonės, tokios, kaip „Volkswagen“, vis dažniau renkasi
JAV, kurdamos dirbtinio intelekto pagrindu pagamintus produktus. Spartus
dirbtinio intelekto įsisavinimas JAV ir Kinijoje dar labiau padidino atotrūkį
tarp šių supervalstybių ir Europos Sąjungos.
Koks yra didžiausias Europos pranašumas?
Kaip Europa gali pakeisti jos kursą? Pagrindinių dirbtinio
intelekto modelių infrastruktūros kūrimas yra itin brangus ir reikalaujantis
daug energijos. Tačiau AI modelių, ypač atvirojo kodo, diegimas ir pritaikymas
suteiks Europos įmonėms, pradedančioms įmonėms ir mokslininkams prieigą prie
įrankių, kurių jie kitu atveju negalėtų sukurti patys. Dėl aukštos švietimo
kokybės Europos universitetuose, kurie kasmet išugdo geriausius talentus, ir
dėl savo didžiulių mokslinių tyrimų ir plėtros pajėgumų galime tapti pasauliniu
AI naudojimo lyderiu. Galime kurti programas ir paslaugas, kurios priartina
naujas technologijas prie visuomenės.
Kaip išdidus europietis, norėčiau, kad mūsų žemyne būtų
sukurta dar viena Meta, Alibaba ar Google
Europa vis dar nepasinaudoja didžiausiu savo pranašumu –
bendra 450 mln. vartotojų rinka.
Europos lyderiai ne kartą yra sakę, kad vienas
iš pagrindinių jų tikslų yra konkuruoti su JAV ir Kinija technologijų srityje.
Jie nori, kad kitas Silicio slėnis būtų įkurtas Europos žemyne. Aš visiškai
pritariu šiam siekiui. Kaip išdidus europietis, norėčiau, kad mūsų žemyne
būtų sukurta dar viena Meta, Alibaba ar Google.
Turime visas tam reikalingas
priemones: didžiulę vartotojų rinką, puikius universitetus, geriausius talentus
ir eksperimentavimo bei naujovių patirtį.
Europos Sąjungą vis labiau drasko ginčai
Tačiau nepaisant viso reguliavimo aktyvumo, 77 nauji ES teisės aktai skaitmeninimo srityje – ,priėmimas nuo
2019 m. buvo stulbinantis: mums
nepavyko įgyvendinti skaitmeninės bendrosios rinkos vizijos.
Stebina tai, kad,
pavyzdžiui, Amsterdame įkurtas skaitmeninis startuolis, norintis veikti visoje
ES, vis dar turi vadovautis skirtingais 27 šalių intelektinės nuosavybės teisės
aktais, atsižvelgti į skirtingas turinio licencijavimo taisykles, duomenų
apsaugos institucijas ir išvengti kitų kliūčių, kol tai net nebuvo įmanoma.
Dešimtajame dešimtmetyje, kai jaunystėje gyvenau
Briuselyje, bendroji rinka buvo didelio optimizmo priežastis. Studijavau
Europos koledže, kur susipažinau su mano žmona Miriam, ir globalizacijos ir
Europos integracijos įkarštyje tapau Komisijos pareigūnu. Griuvo Berlyno siena,
buvo priimtas Suvestinis Europos aktas, baigiama sudaryti Mastrichto sutartis
ir jau pradėjo veikti PPO. XX–XXI amžių sandūroje buvau Europos Parlamento
narys. Tada atrodė, kad pasaulis pradeda artėti, o Europos Sąjunga – šis
neeilinis bendradarbiavimu, atvirumu ir žmonėmis paremtas eksperimentas – buvo
šio optimizmo simbolis.
Atrodo, kad nuo to laiko praėjo šimtmečiai. 2008 m. finansų
krizė sulaužė globalizacijos nugarą. Virš Europos pakibo savirefleksijos
debesis, nes vyriausybės, apsunkintos didžiuliu deficitu ir susižavėjusios
antistablišiniais populistais kairėje ir dešinėje, pirmenybę teikė nacionalinio
suvereniteto klausimams, o ne kolektyvinėms pastangoms. Nė viena šalis Europos
projektui neatsuko nugaros labiau, nei mano šalis JK. Bendrosios rinkos architektai,
ypač jos kūrėjas britas lordas Cockfieldas, apsiverstų jų kapuose, jei
pamatytų, kad ji nesuteikia gerovės, kurios šiandien reikia europiečiams.
Vietoj to, Europos Sąjunga yra vis labiau susiskaldžiusi ir ginčytina, o
reguliavimo institucijos ir politikos formuotojai traukia skirtingomis
kryptimis. Nenuostabu, kad tiek daug rinkėjų, ypač jaunų, palaiko
maištaujančius populistus, žadančius sujudinti status quo.
Kaip sustabdyti Europos Sąjungos ekonomikos nuosmukį?
Tikrai tikiu, kad galime susigrąžinti tą optimizmą. Mūsų
naujieji parlamentarai ir Komisijos nariai susidurs su nepaprastai svarbia
užduotimi – sustabdyti Europos ekonomikos nuosmukį. Tai nebus lengva, bet
visiškai įmanoma. Tiesiog turime panaudoti mūsų stiprybes. Bendroji rinka yra
didžiausias Europos turtas, tačiau jos sukūrimas dar nebaigtas. Šis darbas turi
būti baigtas. Bet kokia kaina venkite dalinio reguliavimo. Būkite atviri
dirbtinio intelekto plėtrai. Tegul europietiškas kūrybiškumas, išradingumas ir
verslumas sugrąžina mūsų visų trokštamą optimizmą.
Pavadinimas, ir paantraštės yra iš redakcijos
Autorius
Nickas Cleggas
2018 m. spalį jis prisijungė prie „Meta“ kaip pasaulinių
reikalų ir komunikacijos viceprezidentas po beveik dviejų dešimtmečių viešų
pareigų Europoje ir JK. Prieš išrenkant į Didžiosios Britanijos parlamentą 2005
m., jis dirbo Europos Komisijoje ir penkerius metus dirbo Europos Parlamente.
2007 metais jis tapo Liberalų demokratų partijos lyderiu ir ėjo 2010–2015 metais ministro
pirmininko pavaduotojo pareigas pirmojoje Didžiosios Britanijos koalicinėje
vyriausybėje po karo. Jis parašė dvi, geriausiai parduodamas,
knygas: „Politika: tarp kraštutinumų“ ir „Kaip sustabdyti „Brexitą“ (ir vėl
padaryti Britaniją didinga)".“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą