Belarusian companies are moving from Lithuania to Poland. We know why

"The migration of Belarusian business to Poland is growing rapidly. Many companies are moving from Lithuania, where the legalization of business remains one of the main difficulties for Belarusians. They also face ostracism and suspicions of cooperation with the Russians.

According to a study by the BEROC research center (founded in Sweden, it specializes in the Belarusian market), at the end of 2023, 6,826 companies with Belarusian participation were registered in Poland. The growth began in 2020, when 454 businesses opened.

The cause was the political crisis that began in 2020 after the elections by the Lukashenko regime, and intensified as a result of  the protests and then EU sanctions against Belarus. Last year, 122,000 Belarusians registered with ZUS. After Ukrainians, this is the second group of foreign payers in Poland.

Belarusian companies are fleeing Lithuania. Problems with business legalization, difficult language

In Lithuania, which has been competing with Poland in recruiting Belarusian workers since the beginning of Belarusian emigration, including in the IT sector, the number of emigrants from Belarus has also increased. Between 2020 and 2022, the number of Belarusian companies reached 1,350 enterprises. But since 2023, there has been a reduction - minus 37%, at the end of last year there were 850 legal entities left.

BEROC lists the main problems of Belarusian business in Lithuania: difficulties with the legalization of employees and companies, opening bank accounts and settlements with Belarusian contractors, the negative image of Belarus and low availability of financing.

"People feel uncomfortable with constant discussions about deporting Belarusians, depriving them of residence permits and equating Belarusians with Russians," says the study, cited by Deutsche Welle. “It makes me think about changing the country.” "I don't want to be perceived as a problem," Belarusian emigrants wrote about their decisions to move from Lithuania to Poland. In addition, language plays an important role. Lithuanian is really foreign to Belarusians, unlike Polish.

Lithuania is checking Belarusians

According to the Lithuanian Migration Department, over the last year the increase in the number of Belarusians in Lithuania has decreased 26 times. If 9,543 people arrived in the first half of 2023, then in the first half of 2024 - only 368. At the same time, Belarusians are still the second largest diaspora in Lithuania - it numbers 62,535 people, of which 4.5 thousand. works in the IT and finance industries. Ukrainians remain in first place (76,000), and Russians (15,000) are in third place.

Aleksander works in an IT company. In 2021, he moved to Lithuania with his wife. “The problems began in 2022, when Belarusians began to be identified with Russians and the conditions for issuing residence permits were tightened. This news spreads quickly, there was a person in our company whose permit was revoked - they found out that about ten years ago this person worked in law enforcement agencies," he says.

Andrei also works in IT, he has been living in Lithuania since 2022, but he plans to move with his family to Germany in the near future. "We adapted quickly in Lithuania, but the chance of obtaining citizenship here is not even zero, but negative - this is the attitude towards Belarusians now," he says. “I pay taxes, I follow all the regulations and I don't want to be considered a problem. This is what is happening to Belarusians in Lithuania now.”

Lithuania does not compensate for the loss of Russian customers

Belarusian IT companies lead the list of the largest taxpayers in Lithuania in the information and communication sector. Thus, in the first quarter of 2024, EPAM took first place, contributing EUR 4.3 million to the Lithuanian budget, and Wargaming took second place - almost EUR 3 million.

Among the internal problems, representatives of the relocating companies mentioned difficulties in doing business in several countries and the need to remotely manage part of the team, high emotional stress and rising costs. Workers who moved to the EU had to pay more and taxes also increased.

New markets do not always compensate for lost customers in Russia and Belarus - you need to review your strategy and business model, look for new markets and niches. The most serious threat, according to Belarusian business representatives, would be military actions on the territory of the European Union. According to the BEROC study, many companies from Belarus will not survive another relocation and restart.”

Cluster ammunition is not discussed clearly enough in Lithuania

 "Lithuanian Vice Minister of National Defense R. Pleškys says that withdrawing from the convention banning cluster munitions does not negate Lithuania's obligations to the principles of international humanitarian law.

 

 "We will take all necessary measures to mitigate any possible effects of cluster munitions. For example, we will ensure the fastest possible destruction of unexploded ammunition after a military operation," said he.

 

 Lithuania joined the convention on the non-use of cluster munitions in 2011.

 

 The agreement prohibits the use, production and acquisition of cluster munitions and establishes specific obligations to address the humanitarian consequences of these weapons.

 

 A cluster munition is an air- or ground-launched container containing anywhere from a few dozen to several hundred secondary munitions spread over an area the size of a football field.

 

 R. Pleškys noted that the ammunition will be used for defensive operations in case of aggression against Lithuania."

 

Therein lies the problem. If we use cluster munitions only for defense, it means that we will use them on the territory of Lithuania. Secondary munitions thrown over an area the size of a football field and landed on soft, e.g. plowed land, grass, moss, bushes, etc., do not receive enough energy from the impact and do not explode. Ammunition is small and difficult to find and collect. The victims are mostly young children, in this case our children and grandchildren, plowmen and other innocent people.

 

It is written more clearly here:  

 

"Cluster weapons are ammunition that explode into many small explosives. These explosives normally detonate on contact with a hard surface. However, a wet or soft coating stops this. Such explosives can detonate if they are stepped on or picked up in the hands. For this reason, this type of munitions are considered extremely dangerous to civilians."  

 

Lietuvoje nepakankamai aiškiai aptariami kasetiniai šaudmenys

"Krašto apsaugos viceministras R. Pleškys sako, kad pasitraukimas iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos nepaneigia Lietuvos įsipareigojimų tarptautinės humanitarinės teisės principams.

„Imsimės visų būtinų priemonių, kad sušvelnintume bet kokius galimus kasetinių šaudmenų padarinius. Pavyzdžiui, užtikrinsime kuo greitesnį nesprogusių šaudmenų sunaikinimą po karinės operacijos“, – teigė krašto apsaugos viceministras.

Prie konvencijos dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo Lietuva prisijungė 2011 metais.

Susitarimu draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.

Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.

R. Pleškys pažymėjo, jog šaudmenys bus naudojami gynybinėms operacijoms agresijos prieš Lietuvą atveju.”

Tame ir slypi problema. Jeigu kasetinius šaudmenis panaudosime tik gynybai, reiškia, kad panaudosime Lietuvos teritorijoje. Antriniai šaudmenys, išmėtomi futbolo aikštės dydžio teritorijoje ir nukritę ant minkštos, pvz. suartos, žemės, pievos, samanų, krūmelių, ir t.t.,  negauna pakankamai energijos nuo smūgio ir nesprogsta. Šaudmenys yra nedideli, juos surasti ir surinkti sunku. Nukenčia daugiausia maži vaikai, šiuo atveju mūsų vaikai ir anūkai, artojai ir kiti nekalti žmonės. 

Aiškiau parašyta čia:

"Kasetiniai ginklai – amunicija, kuri sprogdama išsisklaido į daugybę mažų sprogmenų. Šie sprogmenys įprastai sprogsta nuo kontakto su kietu pagrindu. Tačiau šlapia ar minkšta danga tai sustabdo. Tokie sprogmenys, juos užmynus ar paėmus į rankas, gali sprogti. Dėl šios priežasties tokio tipo amunicija laikoma itin pavojinga civiliams."

Taigi, Lietuvos valdžia kariauja ne su Kinija, o su Lietuvos civiliais. Ar ne laikas Lietuvos valdžiai pailsėti nuo tokio kenkėjiško darbo?

 

Žmonijos sugebėjimai auga vis greičiau

„Superkonvergencija

 Autorius Jamie Metzl

 Timber, 432 puslapiai, 34 doleriai

 

 Sakoma, kad triumfuojantys Romos generolai, norėdami užtikrinti, kad pergalės paėmimas netrenktų į galvą, reikalavo kompaniono, kuris šnabždėtų jiems į ausį: „Atmink, tu esi tik žmogus“. Jamie'is Metzlas nerimauja, kad, galbūt, per daug gerai išmokome tokias nuolankumo pamokas. Jis tiki, kad, atsižvelgiant į nepaprastą naujausią technologijų pažangą ir pažadą, kad ateityje bus dar daugiau, turime atsiremti į besiformuojančias dieviškas galias ir pasinaudoti galimybe paversti pasaulį geresne vieta. Knygoje „Superkonvergencija“ jis nori parodyti, kaip tai padaryti, pirmiausia padėjęs mums įveikti dvejones.

 

 „Šiandien mūsų pasaulis tinkamas gyventi daugiau, nei bet kuriuo žmonijos istorijos momentu“, – tvirtina ponas Metzlas. 2013 m. Oksfordo ataskaitos žodžiais, kuriuos jis cituoja: „Dabar yra geriausias laikas istorijoje būti gyvam“. Be to, žmonija eina tik į priekį. 

 

Genetikos, biotechnologijų ir dirbtinio intelekto revoliucijos stiprina viena kitą ir suartėja. 

 

Kai kurie gali nerimauti dėl pavojų, kylančių kišimosi į gamtą, tačiau M. Metzl, buvęs Baltųjų rūmų bendradarbis ir mokslo autodidaktas, mano, kad toks nerimas yra netinkamas. Jis rašo, kad mes „kišėmės į gyvas sistemas dešimtis tūkstančių metų“, ir pastangos mūsų rūšiai pasiteisino gana gerai. 

 

Dabar jis numato eksponentinę pažangą. Jis sako, kad įmanoma įsivaizduoti, kad mokslininkai „išskleidžia žmonijos naujovių stebuklą planetos lygmeniu“, suteikdami mums galimybę „perkreipti evoliuciją ir pakeisti gyvybę visais jos matmenimis“.

 

 P. Metzlo pasakojimą skatina įsitikinimas (tam pritaria daugelis „eksponentinių“ mąstytojų Silicio slėnyje), kad mes ne tik gerėjame, bet ir gerėjame greičiau, iš dalies dėl pasaulinio tarpusavio ryšio. Mesopotamijos žmonės išmoko lydyti varį prieš 7000 metų, pastebi J. Metzl, tačiau prireikė dar 4000 metų, kol šis procesas buvo savarankiškai atrastas Amerikoje. Šiandien žinia apie atradimus pasklinda beveik akimirksniu, ir mes gauname daug daugiau sukauptų žinių, nei turėjo mūsų protėviai. Pasak jo, dabartinis pokyčių tempas bus pakeistas, nes „labiau susisiekę ir geriau išsilavinę žmonės taiko vis galingesnius įrankius, kad padarytų vis radikalesnius dalykus“.

 

 P. Metzlą ypač žavi biologijos perspektyvos, kurią jis laiko 21-ojo amžiaus proveržio mokslu – kokia chemija buvo 19-ajame, o fizika – 20-ajame. Netolimoje ateityje bioinžinerija gali padaryti augalus ekologiškesnius, pavyzdžiui, pertvarkant jų medžiagų apykaitą, kad sugertų daugiau anglies dioksido. Ir genetika gali sumažinti gyvulininkystės poveikį aplinkai. Jau dabar bandoma sukurti „Aplinkos kiaules“ – kiaules, kurios gali susintetinti svarbų virškinimo fermentą, kad jo nereikėtų dėti į jų pašarus, iš kurių dabar jis sukelia žalingą nuotėkį.

 

 Tačiau didelė pažanga bus medicinoje – ir iš tikrųjų tai jau akivaizdu. P. Metzl atkreipia dėmesį į nepaprastai greitą Covid-19 mRNR vakcinos vystymąsi – nuo ​​skaitmeninės bylos iki plačiai paplitusios imunizacijos per mažiau, nei metus; ir genų redagavimo technologijoms, tokioms kaip Crispr. Jis cituoja Victoria Gray, jaunos moters iš Misisipės patirtį, kuri sirgo pjautuvine anemija, kol 2019 m. Nešvilio (Tenesio valstija) mokslininkai jai pakartotinai įpylė jos ląstelių, kurios buvo redaguotos Crispr. Gydymas veikė, išlaisvindamas ją nuo ligos kankinančio skausmo ir luošinančio nuovargio. P. Metzlui tai tik pirmos užuominos apie artėjančią revoliuciją. Anot jo, dirbtinio intelekto įrankiai, tokie, kaip „DeepMind's Alphafold“, padės mokslininkams greičiau ir geriau kurti terapijas.

 

 Tačiau norint išmanyti žmonių sveikatą, dirbtiniam intelektui prireiks daugiau informacijos, o štai pono Metzlo veržlumas linkęs prie tyčinio netikėjimo sustabdymo. Jo įsivaizduojamai sveikatos priežiūros ateičiai reikės „surinkti didžiulius genetinių ir sistemų biologijos duomenų kiekius didžiulėse duomenų bazėse, kuriose galima ieškoti“. Išsami informacija apims ne tik medicininius įrašus ir laboratorinių tyrimų rezultatus, bet ir duomenis iš jutiklių, kurie, jo manymu, bus visur – „vonios kambariuose, miegamuosiuose ir biuruose“, nes informacija gaunama iš „tualetų, veidrodžių, kompiuterių, telefonų“. ir kitus įrenginių, žmonėms net nepastebėjus. Pripažindamas, kad toks scenarijus skamba kaip „autoritarinė svajonė ir laisvo žmogaus košmaras“, jis teigia, kad galimybė anksti pasigauti ligą gali kompensuoti riziką. Šis kompromisas žada būti sunkus pardavimas.

 

 Atrodo, kad p. Metzl labiau, nei daugelis technooptimistų suvokia biologinių sistemų sudėtingumą; jis pažymi, kad šiuo metu jų visiškai nesuprantame. 

 

Nepaisant to, ateis laikas, kai „mūsų įrankių ir supratimo sudėtingumas susitiks ir pranoks biologijos sudėtingumą“.

 

 Jis taip pat puikiai supranta, kad technologijos gali suklysti. Ankstyvas Covid-19 nutekėjimo laboratorijoje teorijos šalininkas (idėja, kad virusas pabėgo iš tyrimų įstaigos Uhane, Kinijoje), jis griežtai kritikuoja Kiniją dėl jos pradinio slėpimo. Jis pripažįsta, kad net pačiose patikimiausiose rankose dieviškos technologijos gali būti „labai pavojingos“.

 

 Siekdamas apsisaugoti nuo baisiausių galimybių, ponas Metzlas siūlo keletą rekomendacijų. Tai apima forumų inicijavimą, siekiant paskatinti „prasmingą, daugiakryptį visuomenės dalyvavimą“. Jis numato, kad kiekvienoje šalyje koordinatoriai tarnautų naujai tarptautinei organizacijai, globojamai Jungtinių Tautų, kurios pagrindinis dėmesys būtų skiriamas „bendrai reakcijai į bendrus egzistencinius iššūkius“. „Įsivaizduokite, – rašo jis, – jeigu mes turėtume tarptautinę sveikatos organizaciją... turinčią galią panaikinti Kinijos vyriausybės slėpimą." Jam gali tekti toliau įsivaizduoti.

 

 Po niūriu futurizmu ir anodino politikos pasiūlymais p. Metzl nustatė svarbią tiesą: naujų technologijų konvergencija skatina mus iš naujo įsivaizduoti, kaip spręsti neatidėliotinus medicinos ir aplinkos iššūkius. Tai įtikinama galimybė – jei sugebėsime apeiti mūsų pačių sukeltas katastrofas.

 ---

 Daktaras Shaywitzas yra gydytojas mokslininkas ir tarybos patarėjas, Harvardo medicinos mokyklos dėstytojas ir Amerikos įmonių instituto bendradarbis.“ [1]

 

1. Getting Better, Faster. Shaywitz, David A.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 11 July 2024: A.13.