Lietuvoje nepakankamai aiškiai aptariami kasetiniai šaudmenys

"Krašto apsaugos viceministras R. Pleškys sako, kad pasitraukimas iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos nepaneigia Lietuvos įsipareigojimų tarptautinės humanitarinės teisės principams.

„Imsimės visų būtinų priemonių, kad sušvelnintume bet kokius galimus kasetinių šaudmenų padarinius. Pavyzdžiui, užtikrinsime kuo greitesnį nesprogusių šaudmenų sunaikinimą po karinės operacijos“, – teigė krašto apsaugos viceministras.

Prie konvencijos dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo Lietuva prisijungė 2011 metais.

Susitarimu draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.

Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.

R. Pleškys pažymėjo, jog šaudmenys bus naudojami gynybinėms operacijoms agresijos prieš Lietuvą atveju.”

Tame ir slypi problema. Jeigu kasetinius šaudmenis panaudosime tik gynybai, reiškia, kad panaudosime Lietuvos teritorijoje. Antriniai šaudmenys, išmėtomi futbolo aikštės dydžio teritorijoje ir nukritę ant minkštos, pvz. suartos, žemės, pievos, samanų, krūmelių, ir t.t.,  negauna pakankamai energijos nuo smūgio ir nesprogsta. Šaudmenys yra nedideli, juos surasti ir surinkti sunku. Nukenčia daugiausia maži vaikai, šiuo atveju mūsų vaikai ir anūkai, artojai ir kiti nekalti žmonės. 

Aiškiau parašyta čia:

"Kasetiniai ginklai – amunicija, kuri sprogdama išsisklaido į daugybę mažų sprogmenų. Šie sprogmenys įprastai sprogsta nuo kontakto su kietu pagrindu. Tačiau šlapia ar minkšta danga tai sustabdo. Tokie sprogmenys, juos užmynus ar paėmus į rankas, gali sprogti. Dėl šios priežasties tokio tipo amunicija laikoma itin pavojinga civiliams."

Taigi, Lietuvos valdžia kariauja ne su Kinija, o su Lietuvos civiliais. Ar ne laikas Lietuvos valdžiai pailsėti nuo tokio kenkėjiško darbo?