Kaip galingi regionų vadovai išardė Sovietų Sąjungą, kokios buvo to pasekmės, ir kodėl tas įdomu dabar

"1990 m. Sovietų Sąjunga turėjo vieną didžiausių pasaulio ekonomikų. Ji buvo mažai efektyvi ir prastai valdoma, tačiau analitikai Sąjungos viduje ir užsienyje manė, kad ji stabili. Komunistų partija buvo klijai, išlaikantys ekonomikos struktūrą ir ryšius tarp 15 respublikų, kurios sudarė sąjungą.

Tačiau iki 1990 m. partiją užklupo infekcija - teisėtumo krizė, kuri pasiekė epidemijos mastą. Jos įtaka išnyko, galingi regionų vadovai abejojo ​​jos autoritetu, o jos kontrolė sovietinės ekonomikos srityje beveik per naktį išnyko. Netrukus valdžią perėmė antikomunistai.
Tai turėjo uragano, smogiančio į sovietinę ekonomiką, efektą, po kurio dešimtmetį suirutė tvyrojo visoje šalyje. Nesant komunistų partijos diktato, pramonė neturėjo nurodymų, kurių turėtų laikytis. Plieno gamyklos nustojo tiekti automobilių gamykloms, todėl automobilių gamyba smuko. Jei lentynose nėra vartojimo prekių, viskas, išskyrus pagrindinių maisto produktų gamybą ir prekybą, yra sustabdyta.

Sovietų Sąjunga subyrėjo, atsirado 15 šalių, kur anksčiau buvo viena. Šių naujai nepriklausomų šalių vadovai sukūrė tarpusavio prekybos kliūtis. Buvo sutrikdyti darbo srautai ir transporto jungtys. Suvienytas sovietinis rublis buvo padalintas į 15 skirtingų valiutų. „Globalizuota“ socialistinė ekonomika suskaidyta į dalis.

Kai Sovietų Sąjungos ekonomika suskilo, įvyko katastrofa. Kai verslai užsidarė ir darbuotojai neteko darbo, Rusijos ekonomika 1992 m. susitraukė 14 procentų - stulbinantis nuosmukis, kurį šiais metais gali pakartoti JAV ir Europa. (Palyginimui, 2008 m., esant giliai finansinei krizei, Amerikos BVP sumažėjo tik 3 procentais.) Sovietų piliečiams katastrofos kaina buvo sunki, gyvenimo trukmė sumažėjo taip greitai, kad atrodė, jog atsirado nauja liga, kuri masiškai naikina gyventojus".

Atspėkite, kas mūsų laukia, kai mes pakartojame tokį milžinišką ekonomikos nuosmukį dabar koronaviruso dėka?