Kokie verslininkai Lietuvoje sumoka mažiausiai mokesčių? Kokios problemos vargina šiuos apsukrius verslininkus?

 "Iš to kyla antroji diferencijuotos mokesčių sistemos sukeliama pasekmė: tarp atskirų veiklos formų ir pajamų rūšių esantys apmokestinimo skirtumai sukuria mokestinius „slenksčius“ tiek individualios veiklos formalizavimui į juridinį vienetą, tiek pereinant iš vienos juridinio asmens formos į kitą.

 Jei žmogus dirba samdomą darbą, bendra jo mokestinė našta yra 39,5% (162.300 Eur viršijančioms pajamoms – dar didesnė), jei vykdo individualią veiklą pagal pažymą – ne daugiau 32,55%, jei dirba pagal verslo liudijimą – moka kiekvienos savivaldybės nustatytą fiksuota įmoką, nepriklausomai nuo pajamų dydžio. Mažųjų bendrijų narių pajamos bendrai apmokestinamos kiek daugiau nei 30%.

Mokestinius „slenksčius“ sukuria ne tik gyventojų pajamų apmokestinimo diferencijavimas, bet ir įmonių pelno mokesčio lengvatos: jei įprastinis pelno mokesčio tarifas yra 15%, smulkių įmonių, kurių apyvarta nesiekia 300.000 Eur per metus ir kurios įdarbina mažiau nei 10 darbuotojų, pelnas apmokestinamas lengvatiniu 5% pelno mokesčio tarifu.

Šie apmokestinimo netolygumai atgraso individualios veiklos vykdytojus nuo savo veiklos formalizavimo juridinio asmens forma, mažųjų bendrijų narius — nuo uždarųjų akcinių bendrovių steigimo, o įmones, pasiekusias lengvatinio pelno mokesčio ribą, skatina skaldyti verslą į mažesnius juridinius vienetus.

Augant verslui mažoji bendrija susiduria su valdymo sunkumais: visų bendrijos narių balsai priimant sprendimus yra vienodai svarūs, nepriklausomai nuo jų įnašų į bendrijos kapitalą. Be to, bendrijos nariais gali būti tik fiziniai, bet ne juridiniai asmenys. Dėl to ši verslo forma netinkama institucinių investuotojų pritraukimui, o jos korporatyvinis valdymas nepalankus išorinių partnerių ir naujo kapitalo pritraukimui. Tai — šeimos ir draugų verslo forma, grindžiama narių tarpusavio pasitikėjimu. Verslui augant ši juridinė forma tampa kliūtimi verslo plėtrai.

Savo ruožtu, individualią veiklą vykdančių verslininkų asmeninis turtas nėra apsaugotas ribotos civilinės atsakomybės, kurią suteikia juridinis asmuo. Augant verslo apimčiai, didėja ir rizika prarasti sukauptą turtą. Taigi, verslo plečiantis, individuali veikla nebeatitinka plėtros poreikių."