"Kaip Europa turėtų tapti neutrali klimatui? ES Komisija žiūri į oro eismą ir siekia importo mokesčio bei naujų transporto priemonių su vidaus degimo varikliais pardavimo pabaigos datos.
ES Komisija nori įvesti žibalo mokestį skrydžiams Europoje. Esama aviacijos pramonės atleidimas nuo degalų mokesčio turi būti laipsniškai panaikintas per dešimt metų, kaip pranešė Briuselio valdžia. Privatiems verslo skrydžiams ir krovinių srautams ir toliau turėtų būti netaikomi mokesčiai.
Be to, Briuselis siekia įvesti klimatui žalingų produktų importo mokestį iš trečiųjų šalių nuo 2026 m. Iš pradžių planuojamas pereinamasis etapas nuo 2023 m., kad įmonės galėtų prisitaikyti prie naujovių, pranešė komisija. Vėliau plieno, aliuminio, cemento ir trąšų importuotojai turės pirkti CO2 sertifikatus, atsižvelgdami į žalingą klimatui jų importą.
Siekiama apsaugoti ES įmones nuo konkurencijos iš užsienio, kurių produkcijai netaikomi tokie patys klimato reikalavimai kaip Europos Sąjungoje - dėmesys sutelktas į tokias šalis, kaip Rusija ir Kinija. Likus kelioms valandoms iki Briuselio planų paskelbimo, Liaudies Respublika pranešė ketinanti šį mėnesį pradėti prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą (ETS). Prekyba CO2 sertifikatais yra svarbi klimato apsaugos priemonė.
Be to, kaip ir nuo F.A.Z. anksčiau pranešė apie draudimą ES prekiauti naujomis transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais nuo 2035 m. Tada visas naujas automobilių parkas ES nebeturėtų išleisti šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Esant dabartinei technikos būklei, tai galima pasiekti tik grynais elektromobiliais. Komisija taip pat kelia tarpinį tikslą, kaip pasiekti, kad naujas transporto priemonių parkas būtų neutralus šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms: pagal dabartines ES gaires grupės transporto priemonių parkas gali išleisti tik vidutiniškai 95 gramus anglies dvideginio (CO2) kilometre; iki 2025 m. , dar 15 turėtų būti sumažinta procentais, o iki 2030 m. - 37,5 proc. Remiantis nauju ES Komisijos pasiūlymu, automobilių išskyrų vertė iki 2030 m. turėtų sumažėti 55 proc., o furgonų - 50 proc.
Kartu, pasak komisijos, ketinama skatinti įkrovimo infrastruktūros plėtrą. Iki praėjusių metų pabaigos 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse buvo apie 260 000 viešai prieinamų įkrovimo punktų - daugiau nei du trečdaliai jų vien trijose Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos šalyse. Dabar siekiama, kad įkrovimo punktai, esantys ne mažiau kaip 60 kilometrų atstumu, palei svarbiausius kelius.
Kita vertus, Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asociacijos prezidentas Peteris Adrianas perspėjo: „Žaliąja sutartimi Europos Sąjunga nustato ambicingus tikslus klimato apsaugai įmonėms. Šiuos tikslus ekonomika gali pasiekti tik tuo atveju, jei įmonės išliks konkurencingos - ES vidaus rinkoje ir eksporte. “Šiandien pristatytas teisės aktų paketas suteikia daug galimybių. "Tačiau tai taip pat parodo, koks reikalingas numatomas perėjimas prie klimato neutralumo", - sakė jis. Tai ypač pasakytina apie didelę pramonės dalį turinčią Vokietijos ekonomiką.
Reformuota apyvartinių taršos leidimų prekyba žymiai padidins spaudimą mažai teršalų išmetantiems gamybos procesams ir energiją taupantiems produktams atsirasti. Klimatui palankūs gamybos procesai kai kuriose pramonės šakose dar nėra prieinami arba toli gražu nėra pelningi. „Todėl politiškai numatytos aukštos CO2 kainos yra tvarios tik tuo atveju, jei tuo pačiu metu bus kompensuojama ypač nukentėjusioms įmonėms. Priešingu atveju daug energijos ir išmetamųjų teršalų išmetančios įmonės rizikuoja, kad jų produktai nebebus konkurencingi. Tai taikoma pagrindinių ir žaliavų, tokių kaip plienas, aliuminis ir cementas, gamintojams, bet ir daugeliui jas perdirbančių įmonių."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą