"Norvegijos teismas nusprendė, kad lietuviško kapitalo bendrovė „Vlantana Norge“ ir jos valdybos pirmininkas Vladas Stončius jaunesnysis 52 vairuotojams turės sumokėti daugiau kaip 20 mln. NOK (beveik 2 mln. Eur) kompensaciją.
Kaip skelbia Norvegijos žiniasklaida, teismas patvirtino, kad „Vlantana Norge“ naudojo fiktyvią darbo laiko apskaitą, tokiu būdu sumažindama vairuotojams teisėtai priklausantį atlygį.
„Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas laiko tikėtina, kad „Vlantana Norge“ taikė nuoseklią ir daug darbo reikalaujančią sistemą, nuolat pildant fiktyvius darbo laiko apskaitos žiniaraščius“, – teigiama nutartyje.
Teismas mano, kad tai buvo padaryta norint pateikti fiktyvius dokumentus, kad jie mokėjo darbo užmokestį pagal dabartinę minimalią normą.
„Vlantanos“ akcininkas V. Stončius: ar vergai gauna 2.000 Eur?
„Vlantana Norge“ atgavo licenciją, bet įmonės tai nebeišgelbės
Teismas taip pat nustatė, kad „Vlantana Norge“ valdybos pirmininkas ir buvęs generalinis direktorius V. Stončius jaunesnysis yra asmeniškai atsakingas už finansinius nuostolius, kuriuos vairuotojai patyrė dėl sistemingo nepakankamo mokėjimo.
Praktiškai tai reiškia, kad pačiam V. Stončiui gali tekti padengti daugiau kaip pusę vairuotojams priteistos sumos. Jam taip pat nurodyta atlyginti 6,7 mln. NOK siekiančias bylinėjimosi išlaidas.
Teisme buvo pateikti kai kurie įrodymai, parodę neatitikimus tarp tikrojo „Vlantana Norge“ vairuotojų darbo laiko ir deklaruotojo.
Pavyzdžiui, siuntų bendrovė „PostNord“ lietuvių įmonei mokėdavo už 12 valandų darbo, tačiau žiniaraščiuose būdavo nurodoma, kad vairuotojai dirbo tik 4,5 valandos.
VŽ primena, kad su viena didžiausių Lietuvos vežėjų bendrovių „Vlantana“ siejama įmonė „Vlantana Norge“ neteko veiklos licencijos Norvegijoje ir tapo pirmąja transporto įmone šioje šalyje, kuriai tokia licencija buvo panaikinta dėl darbo taisyklių pažeidimų.
Praėjusių metų pradžioje buvo skelbiama, kad iš viso buvo nustatyta per 300 „Vlantana Norge“ pažeidimų, susijusių su vairuotojų darbo ir poilsio organizavimu, sistemingu darbo laiko apskaitos klastojimu, darbo užmokesčio mokėjimu.
Pati bendrovė pripažino pažeidimus, tačiau ginčijo jų mastą ir teigė, kad jie atsirado dėl žmogiškųjų klaidų."
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą