„UNESCO ataskaitoje apgailestaujama, kad trūksta pažangos, kad mokslas būtų labiau bendradarbiaujantis. Didesnis sąmoningumas galėtų padėti siekti JT tvaraus vystymosi tikslų.
„Atviro mokslo“ koncepcija sulaukia vis daugiau pasekėjų, ypač kultūros organizacijos UNESCO pastangomis. Per pastaruosius kelerius metus organizacija konsultavosi, kaip mokslas galėtų tapti labiau bendradarbiaujantis, skaidresnis, prieinamesnis, teisingesnis ir įtraukesnis – visa tai yra atvirojo mokslo atributai. O 2021 m. ji paskelbė sistemą, kaip galėtų atrodyti tikrai atviras mokslas.
Praėjusių metų pabaigoje UNESCO, kurios būstinė yra Paryžiuje, paskelbė ataskaitą apie dabartinę šios veiklos būklę. Ataskaitoje aiškiai nurodoma, kad, nors yra geros praktikos pavyzdžių, dar reikia daug nuveikti, kad būtų panaudotas atvirojo mokslo potencialas visame pasaulyje.
2021 m. UNESCO valstybės narės susitarė dėl atvirojo mokslo apibrėžimo, apimančio atvirą prieigą prie mokslo žinių (įskaitant humanitarinius ir socialinius mokslus); atvira prieiga prie mokslinių tyrimų infrastruktūros; atviras bendradarbiavimas tarp mokslininkų ir „visuomenės veikėjų“ (iš esmės visų tų, kurie nėra mokslininkai); ir atviras dialogas tarp skirtingų žinių sistemų, įskaitant mokslinių žinių ir vietinių žinių.
Valstybės narės taip pat įsipareigojo įtraukti šią koncepciją į savo mokslinių tyrimų sistemas, įskaitant atvirojo mokslo principų taikymą valstybės finansuojamuose tyrimuose; remti ne pelno siekiančią ir bendruomenės skatinamą leidybą; mokslinių tyrimų publikavimo daugiau kalbų skatinimas; ir privataus sektoriaus skatinimas prisijungti prie diskusijų apie atvirojo mokslo tikslų siekimą.
UNESCO ataskaitoje aprašomi keli teigiamų iniciatyvų pavyzdžiai, pavyzdžiui, bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje, atviros prieigos mokslinė publikacija ir visuomenės įtraukimas į mokslą.
Pavyzdžiui, 2020 m. Brazilijos vyriausybė pradėjo Nacionalinę mokslinių tyrimų infrastruktūros platformą – skaitmeninę platformą, kurioje mokslo institucijos gali registruoti turimą infrastruktūrą ir padaryti ją prieinamą tyrėjams už savo organizacijos ribų. Tai puikus būdas išplėsti prieigą prie brangios įrangos visoje mokslinių tyrimų bendruomenėje.
Tuo tarpu Pietų Afrikos politikos formuotojai konsultuojasi su mokslininkais, kad padėtų sukurti nacionalinę atvirojo mokslo politiką visai šaliai. Siekiama sukurti daugiau skaidrumo, tikrinimo ir atkuriamumo šalies mokslinių tyrimų sistemoje. Į politiką taip pat bus įtrauktos pažangos stebėjimo priemonės.
Briuselyje įsikūrusi Europos Komisija buvo ankstyvoji atvirojo mokslo šalininkė. 2002–2020 m. ji padidino „visuomenės įtraukimo“ projektų finansavimą nuo 88 mln. EUR iki 462 mln. EUR – dabar ši suma prilygsta 500 mln. Be to, prieš dešimtmetį visos mokslinės publikacijos, išleistos pagal Europos Sąjungos 80 milijardų eurų vertės programą „Horizontas 2020“, turėjo būti skelbiamos atviros prieigos. UNESCO pažymi, kad pilietinis mokslas yra dar viena auganti atvirojo mokslo sritis, kuri daug žada. Iki 2018 m. pusė visų Pasaulinės biologinės įvairovės informacijos priemonės – tarptautinės atviros prieigos duomenų saugyklos, esančios Kopenhagoje – įrašų buvo iš piliečių mokslininkų, o maždaug 2007 m. – maždaug 10 %.
Tačiau kiti rodikliai ne tokie rožiniai. Maždaug trys ketvirtadaliai (73 %) leidinių atvirosios prieigos saugyklose yra tik šešiomis kalbomis – beveik pusė (46 %) yra vien anglų kalba. Ir nepaisant tam tikros minėtos pažangos, apskritai ataskaitoje teigiama, kad mokslo institucijos, tokios, kaip universitetai, nacionalinės mokslo akademijos ir žurnalai, sunkiai stengiasi įtraukti bendruomenes, visoje jų įvairovėje, į patį mokslo žinių kūrimo procesą.
Atviras mokslas atitinka UNESCO pagrindinę misiją, kad mokslas ir švietimas būtų naudingi visai žmonijai; ir su mintimi, kad prieiga prie mokslo yra žmogaus teisė. Tačiau organizacijos susidomėjimas atviru mokslu viršija šiuos plačius pagrindinius principus.
JT tvaraus vystymosi tikslai (SDG), priimti 2015 m., yra geriausias žmonijos bandymas nubrėžti kelią į geresnę ateitį, o atviresnis požiūris į mokslą galėtų prisidėti prie jų įgyvendinimo.
Šioms pastangoms reikia kuo daugiau pagalbos: tikėtina, kad iki 2030 m. bus pasiekta tik apie 12 % tvarios plėtros tikslų. SDG rodiklių stebėjimas yra vienas iš akivaizdžių būdų, kuriais gali padėti piliečiai mokslininkai. Vieni didžiausių spragų renkant atitinkamus SDG duomenis yra mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, kur piliečių tyrimai gali iš tikrųjų turėti įtakos. 2020 m. Dilek Fraisl, duomenų tyrėja iš Tarptautinio taikomųjų sistemų analizės instituto Laxenburge, Austrijoje, ir jos kolegos nustatė, kad piliečių mokslo projektai jau padeda stebėti bent penkis SDG rodiklius (D. Fraisl ir kt., Sustain. Sci. 15, 1735–1751; 2020). Tuo metu daugiau, nei pusę, duomenų, surinktų apie tvarių miestų, geros sveikatos ir gerovės bei švaraus vandens ir sanitarijos rodiklius, pateikė piliečiai mokslininkai.
Piliečiai mokslininkai gali nuveikti daugiau. JT agentūros taip pat pripažino potencialą sujungti piliečius mokslininkus su oficialiomis duomenų įstaigomis. JT statistikos komisija ir „UN Women“ bendradarbiauja su pilietinės visuomenės organizacijų tyrėjais, kad sukurtų išteklius, pvz., priemonių rinkinius piliečių generuojamų duomenų rengėjams.
UNESCO ataskaitoje pateikiama labai reikalinga šviesa apie kai kuriuos perspektyvius atvirojo mokslo pokyčius. Iššūkis bus, kaip sukaupti atskirus geros praktikos pavyzdžius į kažką panašaus į kritinę masę, kad tokiais atvejais, kaip tvarios plėtros tikslų stebėjimas, būtų galima juos panaudoti, kad pasaulis būtų ten, kur jis turi būti." [1]
Kodėl Brazilija turi Nacionalinę mokslinių tyrimų infrastruktūros platformą, o Lietuva - ne? Lietuvoje visi biurokratai išėjo apkasų kasti ir minas užkasinėti. Dabar tai Lietuvoje madinga.
1. Nature 626, 233 (2024)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą