"Nė vienas Kinijos komunistų partijos generalinis sekretorius nuo Mao laikų su tokiu užsidegimu neprisižadėjo ištikimybės marksistinei doktrinai, kaip ponas Xi. Ponui Xi Kinijos "atjauninimas", įteisinantis jo valdymo leitmotyvas, buvo neatsiejamas nuo atsidavimo Markso mokymams atkūrimo. Mažiau, nei du mėnesiai nuo to. kai pradėdamas eiti generalinio sekretoriaus pareigas, p. Xi įsakė partijos Centriniam komitetui „lygiuotis su gyva marksizmo siela“, – sakė jis, pridurdamas, kad Marksas buvo „didžiausias mąstytojas žmonijos istorijoje“ ir pareiškė, kad jo mokymai išlaiko savo „jėgą ir gyvybingumą“ ir išlieka partijos „vadovaujančia teorija“.
2018 m. švęsdamas Markso 200-ąjį gimtadienį, ponas Xi pasakė kreipimąsi pavadinimu „Markso teorijoje vis dar šviečia tiesa“. Marksistinė istorijos teorija, apie kurią kalbėjo p. Xi, žinoma, kaip istorinis materializmas, postuluoja nenumaldomą visuomenės „gamybos jėgų“ raidą. Pasikeitusi „ekonominė bazė“ sunaikina seną „antstatą“ – politiką, kultūrą, vertybes ir pakeičia ją nauja, ekonominei pažangai tinkama, sistema. Kapitalizmo nuvertimas ir komunizmo pradžia yra neišvengiamos šio proceso pasekmės.
Kai kurie bendražygiai, ponas Xi sakė savo valdymo pradžioje, komunizmą gali laikyti „nepasiekiamu“, netgi „iliuziniu“, bet taip yra dėl jų „silpno“ istorinio materializmo vertinimo. Jis tvirtino, kad tikrovė ne kartą įrodė, kad Markso ir Friedricho Engelso pagrindinių kapitalistinės visuomenės prieštaravimų analizė yra teisinga. Jis sakė, kad „kapitalizmas neišvengiamai išnyks, o socializmas triumfuos“, yra „negrįžtama bendra socialinės ir istorinės raidos tendencija“.
Istorinis materializmas yra raktas į tai, ką p. Xi išaukštino, kaip marksizmo „praktinį charakterį“, kuriuo partija „apsiginklavo“. Marksistinė istorijos teorija, pabrėžė jis, cituodamas Leniną, kuris citavo Engelsą, „nėra griežta dogma“, o veikiau „veiksmo vadovas“.
Kinija ėmėsi veiksmų. „Slėpk savo jėgą ir lauk savo momento“, – 1980-aisiais įsakė Dengas Siaopingas, kitas atsidavęs marksistas ir ekonominės reformos po Mao tėvas. Kinijos bendrasis vidaus produktas tuo metu buvo mažesnis, nei 350 mlrd. dolerių. Iki to laiko, kai 2012 m. pabaigoje valdžią perėmė p. Xi, Kinijos BVP išaugo daugiau, nei 24, kartus – iki 8,53 trilijono dolerių. Iki praėjusių metų šis skaičius savo ruožtu išaugo daugiau, nei dvigubai – iki 18 trilijonų dolerių.
Išlaisvinusi „gamybos jėgas“, – 2018 m. kalbėdamas per Markso gimtadienį paskelbė ponas Xi, partija per trumpą laiką pasiekė tokią ekonominę sėkmę, kurią Vakarams pasiekti prireikė šimtmečių. Matyt, atėjo laikas pritaikyti Dengo sukurtą „antstatą“. P. Xi teigimu, augdama „klestinčia“, Kinija „tapo stipri“ – pakankamai stipri, kaip jis paaiškino atskirai, kad „norėtų ir galėtų daugiau prisidėti prie žmonijos“.
Čia taip pat Marxas nurodė kelią. Filosofai „tik interpretuoja“ pasaulį, bet „esmė yra jį pakeisti“, – garsiai rašė Marksas. Iš to išplaukia, kad ponas Xi pabrėžė Markso „nepailstamą kovą, siekiant apversti senąjį pasaulį ir įkurti naują“. P. Xi pažadėjo, kad naujojoje pasaulio santvarkoje „negali dominuoti kapitalizmas ir Vakarai, ir ateis laikas pokyčiams“. Iškalbinga, kad Fidelis Castro kartą gyrė poną Xi kaip „vieną stipriausių ir pajėgiausių revoliucijos vadų“, kokį jis kada nors buvo sutikęs.
Revoliucinių pokyčių perspektyva dar labiau vilioja dėl to, ką p. Xi apibūdino, kaip „kartą per šimtmetį“ ir „giluminių“ pokyčių, apėmusių pasaulį. Aiškindamas pono Xi kalbą prieš 2017 m. partijos kongresą, oficialus Centrinio komiteto laikraštis People's Daily teigė, kad Vakarų dominavimą tarptautiniuose santykiuose tapo „sunku išlaikyti“, kaip ir „vakarietiškas vertybes“, būdingas tarptautiniams santykiams." [1]
1. Marxism and the Xi-Putin Link. Aron, Leon. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 01 Aug 2024: A.15.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą