Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2024 m. rugpjūčio 6 d., antradienis

Pentagono duomenys rodo didelį savižudybių skaičių tarp karių, patyrusių sprogimų

„Karinėje ataskaitoje apie savižudybių rodiklius, suskirstytus pagal profesijas, randamas aukščiausias skaičius tarp karių, kurie dažnai dirba ir treniruojasi aplink ginklų sprogimus.

 

 Naujoje Gynybos departamento ataskaitoje teigiama, kad kariai, kurių darbas gali pakartotinai patirti sprogimų, savižudybių skaičius yra vienas didžiausių ginkluotosiose pajėgose.

 

Neseniai paskelbtoje ataskaitoje išvardijami kiekvienos karinės profesinės specialybės savižudybių rodikliai 2011–2022 m.

 

 Sprogmenų likvidavimo komandos nariai, kurie išjungia pakelės bombas ir reguliariai treniruojasi bei dirba aplink labai didelius sprogimus, turėjo didžiausią savižudybių skaičių – 34,77 mirties 100 000 žmonių per metus – po to seka pėstininkai ir specialiųjų operacijų pajėgos; šarvuočių įgulos; ir artilerijos kariuomenė; kurių rodikliai yra artimesni 30 mirčių 100 000.

 

 Šių kovinių profesijų nuostoliai yra maždaug dvigubai didesni, nei tarnybos narių, dirbančių ne kovinius darbus, pavyzdžiui, duomenų apdorojimo ar maitinimo paslaugų.

 

 Dabartinis nacionalinis civilių gyventojų skaičius yra apie 14 mirčių 100 000 per metus.

 

 Trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje neminimas sprogimo poveikis, kaip veiksnys ir nepateikiama įžvalgų, kas gali turėti įtakos skirtingiems savižudybių rodikliams. Vis dėlto koreliacija tarp mirčių dėl savižudybių ir sprogimo lygio yra dažna paveikslų tema.

 

 Gynybos departamento tyrimai rodo, kad dauguma sprogimų įvyksta mokymų metu, o ne kovoje.

 

 Oro pajėgose, kur sprogimų poveikis yra retas, savižudybių skaičius tarp skirtingų karinių profesijų nesiskyrė. Tačiau armijos ir jūrų pėstininkų korpuso karių rodikliai yra aukštesni visur, kur sprogimai yra kasdieninio darbo dalis.

 

 „Tai nieko nestebina“, – sakė Chuckas Stansberry, neseniai į pensiją išėjęs karinio jūrų laivyno vadas, didžiąją savo karjeros dalį dirbęs sprogmenų šalinimo srityje. „Negaliu pasakyti, kiek pažįstu vaikinų, kurie mirė nuo savižudybės“.

 

 Pasak jo, kariai jo karjeroje treniruojasi aplink sprogimus beveik kas savaitę ir gali būti veikiami 1000 svarų sveriančių sprogimų. Nors pagal saugos gaires jie privalo laikytis atstumo, kad neišpūstų ausų būgnelius, gairėse neatsižvelgiama į sprogimo riziką jų smegenims.

 

 Ponas Stansberry sakė, kad sprogimas ilgą laiką buvo neteisingai suprastas pavojus, pridūręs, kad karjeros pabaigoje jis kovojo su nemiga, depresija ir rimtomis atminties problemomis.

 

 „Daugelis iš mūsų esame tokie“, – sakė jis. „Tai nėra psichologinė – kažkas fiziologiškai negerai. Ir daug vaikinų kovoja su tuo."

 

 Ataskaitoje teigiama, kad nuo 2011 m. iki 2022 m. nusižudė 5 997 kariškiai – daugiau, nei šešis kartus daugiau, nei per tą patį laikotarpį žuvusių mūšiuose skaičius.

 

 Visiems aštuoniems karinio jūrų laivyno SEAL, kurie per pastaruosius 10 metų nusižudė savižudybė ir kurių smegenys vėliau buvo tiriamos specializuotoje laboratorijoje, buvo būdingi pakartotinio sprogimo sukeltos žalos požymiai, nustatyta „The New York Times“ tyrimo metu.

 

 Bendras savižudybių skaičius kariuomenėje auga jau 20 metų. Ilgą laiką buvo manoma, kad karo įtampa yra augimo veiksnys, tačiau ši tendencija išliko, net kai kovos tempas per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo, todėl daugelis karinių vadovų buvo suglumę.

 

 Kariuomenė ilgus metus laikėsi vienodo požiūrio į savižudybių prevenciją, akcentuodama karių švietimą apie savižudybės rizikos požymius ir psichikos sveikatos priežiūros prieinamumą. Palyginti nedaug pavyko nustatyti prieš srovę kilusias priežastis.

 

 Gynybos departamento ataskaitą inicijavo Meino senatorius Angusas Kingas, kuris trečiadienį paskelbė išvadas. Savo pareiškime ponas Kingas teigė, kad tikisi, kad šie duomenys padės kariuomenei „sumažinti savižudybių skaičių ir, tikiuosi, išgelbėti gyvybes“.

 

 Pono Kingo pristatyti įstatymai, kurie yra laukiami Kongrese, reikalautų, kad kariuomenė kasmet pradėtų skelbti duomenis apie savižudybes pagal karjeros sritis.

 

 P. Kingas ir 10 kitų senatorių gegužę išsiuntė laišką Kongreso lyderiams, išreikšdami susirūpinimą, kad ginklų sprogimų smūginės bangos gali sukelti smegenų sužalojimus, kurių kariuomenė neatpažįsta. „Turime geriau suprasti galimą fizinį, pažintinį ir elgesio poveikį, kurį šios smūginės bangos gali turėti tarnybos nariams“, – sakoma laiške.

 

 Savižudybė yra sudėtinga ir retai priklauso nuo vieno veiksnio, tačiau daugelis tyrimų, įskaitant kai kuriuos Gynybos departamento finansuojamus, parodė, kad trauminiai smegenų sužalojimai gali padidinti riziką.

 

 Smegenyse besikartojančios sprogimo bangos gali sunaikinti ląsteles, sugriauti ryšius ir sukelti psichikos sveikatos problemų, kurios dažnai nepripažįstamos dėl smegenų sužalojimo, raizginį, įskaitant košmarus, nemigą, depresiją, nerimą, piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis ir socialinę izoliaciją. Daugelis tarnybos narių, kuriems diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, iš tikrųjų gali turėti smegenų traumų, kurios sukelia panašius simptomus, teigia mokslininkai.

 

 Nepaisant to, dešimtmečius kariuomenė iš esmės nepastebėjo pavojaus smegenų sveikatai, kurį kelia sprogimo bangos iš ginklų, paleistų per mokymus. Tik per pastaruosius kelerius metus, kai Kongresas buvo privertė, kariuomenė ėmėsi veiksmų šiuo klausimu.

 

 Naujoji ataskaita rodo padidėjusį savižudybių skaičių kai kuriose karinėse profesijose, kurios nėra akivaizdžiai veikiamos sprogimų, pavyzdžiui, medicinos pagalbos teikėjų ir radijo operatorių. Tačiau tų profesijų kariuomenės nariai, įskaitant kovinius medikus, kartais yra įtrauktos į kovinius vienetus, kur juos gali patirti daug tų pačių įtempių ir sprogimo bangų, kaip ir kovinės pajėgqs, net jei ataskaitoje jie skaičiuojami atskirai.

 

 Kadangi ataskaitoje nepateikiami duomenys apie atskiras specialybes kiekvienoje plačioje karjeros srityje, kariai, kuriems gali kilti labai didelė rizika, pavyzdžiui, minosvaidžių komandos, gali būti prarasti didesnių kategorijų, kurioms jie priklauso, skaičiuose, pavyzdžiui, pėstininkai.

 

 Kiti rizikos veiksniai, išskyrus sprogimą, gali prisidėti prie didesnio savižudybių skaičiaus, sakė Katherine Kuzminski, kariuomenės ekspertė ir Naujojo Amerikos saugumo centro veteranai. Pavyzdžiui, bombų technikai gali dislokuoti dažniau ir būti labiau traumuojančių situacijų, nei kiti kariai, sakė ji. Be to, rizikingi kovos darbai gali pritraukti žmones, kurių praeitis kelia polinkį į savižudybės riziką, nepriklausomai nuo to, kas atsitinka jiems vilkint uniformą.

 

 „Ši ataskaita yra geras pirmas žingsnis“, – sakė dr. Kuzminskis. „Jis suteikia mums duomenų, kad galėtume pradėti užduoti tinkamus klausimus. Tačiau vis dar yra daug klausimų“.

 

 Pasak jos, pagrindinis iš jų yra tai, kaip pasikartojantys ginklų sprogimai daro įtaką savižudybės rizikai.

 

 Kariuomenė neseka atskirų tarnybos narių sprogimo apšvitos, todėl neturi duomenų, rodančių, ar poveikis kenkia psichinei sveikatai.

 

 Nešiojami sprogimo jutikliai buvo prieinami daugiau, nei dešimtmetį, ir kartais buvo naudojami kariuomenės lauko tyrimams. Tūkstančiai kareivių juos nešiojo Afganistane, tirdami smegenų sužalojimus dėl pakelės bombų ir priešo išpuolių. Duomenys atskleidė, kad didžioji dauguma sprogimų, su kuriais susidūrė kariai, kilo ne dėl priešo veiksmų, o nuo pačių karių ginklų. Po kurio laiko tyrimo programa buvo atidėta.

 

 Specialiųjų operacijų vadovybė, kuri, be kita ko, prižiūri armijos žaliąsias beretes ir karinio jūrų laivyno SEAL, baigia visiems savo operatoriams išduoti nešiojamus sprogimo matuoklius. Kongresas neseniai pareikalavo, kad likusieji kariškiai pradėtų sekti sprogimo poveikį visuose kituose kariuose, tačiau kariuomenė svarsto galimybę naudoti kompiuterinį modeliavimą, kad paskirtų kariams dozes, o ne išduoti milijonus atskirų matuoklių.

 

 Kongreso susidomėjimą šiuo klausimu pastaruoju metu padidino šį pavasarį paaiškėjęs faktas, kad Robertą R. Cardą II, armijos rezervo karį, kuris spalį siautėjo mirtinai šaudydamas, nužudydamas 18 žmonių ir pats save Lewistono valstijoje, Meino valstijoje, kaip buvo surasta Bostono Universiteto laboratorijoje, turėjo didelių smegenų sužalojimų, kuriuos, tikriausiai, sukėlė sprogimai.

 

 P. Card atvejis parodo sprogimo rizikos analizės apribojimus kario karjeros srityje. Kariuomenei ponas Cardas oficialiai buvo naftos tiekimo specialistas – profesija visiškai nesusijusi su ginklų sprogdinimais. Tačiau nepaisant šio karjeros paskyrimo, jis ilgus metus dirbo granatos instruktoriumi, kur jo smegenys buvo veikiamos tūkstančių sprogimų.

 

 Kariuomenės tyrėjai neseniai paskelbtoje ataskaitoje teigė nematę jokio ryšio tarp pono Cardo tarnybos kariuomenės rezerve ir jo prastėjančios psichinės sveikatos.“ [1]

 

 Jokio karo. Jūs tik tam treniruojatės. Dėl to mirštate nuo savižudybės. Kodėl išvis treniravotės? Nes Landsbergis pasakė, kad  turite tai daryti? Pasakykite tiems lietuviams, kurie pradėjo ruoštis branduoliniam III pasauliniam karui, kad sustotų. Pernelyg pavojingi žaidimai jums asmeniškai ir visai Lietuvai. Raskite ką nors kita. Leiskite Landsbergiui eiti žvejoti. Balsuokime už Vaitkų.

 

1. Pentagon Data Shows High Suicide Rates Among Troops Exposed to Blasts. Philipps, Dave.  New York Times (Online) New York Times Company. Jul 31, 2024.

Komentarų nėra: