Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2021 m. sausio 12 d., antradienis

Ar Covid vakcinos sutrukdo jums platinti koronavirusą, ar tiesiog apsaugo tik jus nuo susirgimo?

 

 „Mokslininkai dar nežino - o toks neapibrėžtumas turi didelę reikšmę skiepų išleidimo metu. „Pfizer“ ir „Moderna“, kompanijos, sukūrusios iki šiol JAV registruotas vakcinas, teigia, kad jų vakcinos yra maždaug 95% veiksmingos, kad žmonės negalėtų susirgti Covid simptomais. Tačiau dar nėra pakankamai įrodymų, ar vakcinos taip pat apsaugo nuo besimptomės infekcijos ir perdavimo. Bendrovės teigia, kad atsakymas yra nustatomas atliekant tyrimus. Be vakcinų tyrimai parodė, kad besimptomis koronaviruso, sukeliančio Covid, perdavimas sukelia maždaug ketvirtadalį infekcijų. 

Ekspertai teigia, kad tol, kol šalis priartės prie bandos imuniteto - taško, kuriame pakankamai žmonių yra apsaugoti nuo ligos, kad jos išplitimas būtų mažai tikėtinas, bus reikalingos atsargumo priemonės, tokios, kaip kaukių dėvėjimas, socialinis atsiribojimas ir vengimas sausakimšų vietų. Kai kuriuose tyrimuose nustatyta, kad maždaug 75–80% JAV gyventojų turi būti apsaugoti nuo Covid-19, kad pasiektų bandos imunitetą, tačiau šis skaičius yra judantis taikinys ir gali padidėti, kai atsiras naujų variantų. „Kiekvienas žmogus turi nuolat dėvėti kaukes, o mes visi turime prisidėti mažindami perdavimą, kad nebūtų taip sunku kontroliuoti“, - sako imunologė Marion Pepper, Vašingtono universiteto Sietle docentė. - Tai tikrai svarbu. 

Yra tam tikrų požymių, kad vakcinacija gali sumažinti besimptomę infekciją, dėl kurios sumažėja pernešimas. Preliminarūs „Moderna“ įrodymai parodė, kad klinikinio tyrimo dalyviams, kurie gavo vakciną ir tarp pirmos ir antros dozės buvo tiriami dėl Covid, maždaug dviem trečdaliais sumažėjo besimptomių infekcijų. „Tai reiškia, kad jau nuo šios pirmosios dozės labai sumažėjo bendras infekcijų skaičius“, - sako Deepta Bhattacharya, imunologijos docentė Arizonos universitete Tuksone. 

Koronavirusas paprastai patenka į kūną per nosį ar burną, sako dr. Bhattacharya. Bet sunkiausia Covid-19 liga dažniausiai pasireiškia plaučiuose. Vakcinos dėka kraujyje susidaro antikūnai, kad būtų išvengta infekcijos. „Antikūnai gali šiek tiek lengviau prasiskverbti į plaučius, nei į nosį ar gerklę“, - sako daktarė Bhattacharya. „Taigi, daug lengviau išvengti sunkios ar simptominės ligos“ nei infekcijos, aiškina jis. Net pasiskiepijus, jei kas nors gauna virusą, infekcijos kontrolei gali prireikti šiek tiek laiko organizmo imuniniam atsakui, sako dr. Pepperas. Galimybė užsikrėsti priklauso nuo to, kaip greitai kontroliuojama tokia infekcija “. [1]

 

1. Health & Wellness -- Your Health: Can You Still Spread the Virus After Vaccination? Reddy, Sumathi. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]12 Jan 2021: A.12.

Do the Covid vaccines prevent you from spreading the virus, or do they just protect you from getting sick?


“Scientists don't know yet -- and the uncertainty has big implications during the rollout of the vaccines.

Pfizer and Moderna, the companies that developed the vaccines authorized in the U.S. so far, say their vaccines are about 95% effective at preventing people from getting sick with Covid symptoms. But there's not enough evidence yet on whether the vaccines also prevent asymptomatic infection and transmission.

The companies say research is ongoing to determine the answer. Without vaccines, research has suggested that asymptomatic transmission of the coronavirus that causes Covid is responsible for roughly a quarter of infections.

The result, experts say, is that precautions like wearing masks, social distancing and avoiding crowded spaces will be necessary until the country gets closer to herd immunity, the point at which enough people are immune to a disease to make its spread unlikely. Some studies have estimated roughly 75% to 80% of the U.S. population needs to be immune to Covid-19 to reach herd immunity, but that number is a moving target and could rise as new variants emerge.

"Everyone needs to keep wearing masks and we all need to do our part in reducing the transmission so it's not going to be as difficult to control," says Marion Pepper, an immunologist and associate professor at the University of Washington in Seattle. "This is really important."

There is some indication that vaccination may reduce asymptomatic infection, resulting in reduced transmission. Preliminary evidence from Moderna showed that participants in a clinical trial who received the vaccine and were tested for Covid between their first and second doses had a roughly two-thirds reduction in asymptomatic infections.

"That means there's a substantial, substantial reduction in overall infections just from that first dose," says Deepta Bhattacharya, an associate professor of immunobiology at the University of Arizona in Tucson.

The coronavirus enters the body typically through the nose or mouth, says Dr. Bhattacharya. But the most severe disease from Covid-19 usually occurs in the lungs. Vaccines are injected into the bloodstream, and antibodies develop in the blood before moving to the nose to prevent infection. "Antibodies can cross into the lungs a little bit more easily than they can in the nose or throat," says Dr. Bhattacharya. "So it's a lot easier to prevent severe or symptomatic disease" than infection, he explains.

Even after getting vaccinated, if someone is exposed to the virus it can take the body's immune response some time to control an infection, says Dr. Pepper. The potential for transmission depends on how quickly the infection is controlled.” [1]

 

  1. Health & Wellness -- Your Health: Can You Still Spread the Virus After Vaccination?

Reddy, Sumathi. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]12 Jan 2021: A.12.

2021 m. sausio 11 d., pirmadienis

The job interview lies and their explanations typed in together

"Follow along with our fictional job interview below as we dissect the obfuscations, misdirects and boldfaced lies coming from both sides, with analysis drawn from recent academic research and conversations with career experts.

Candidate: Great to meet you. Love that photo on your desk. I just hiked at Yosemite this summer. 1

1. One way people deceive is by ingratiation, says Nicolas Roulin, an associate professor of industrial and organizational psychology at Saint Mary's University in Halifax, Nova Scotia, and author of the book "The Psychology of Job Interviews." "This is really about trying to make a connection with the interviewer and appear more likable or similar to the interviewer," he says. People laugh at jokes they don't find funny or twist their own interests to fit what the interviewer likes. This candidate has gone on the occasional weekend hike, but he hasn't visited Yosemite.

Interviewer: Tell me more about why you want to work here at New Co.

Candidate: I've wanted to be an associate project manager ever since I was a kid. 2

2. Kathryn Minshew, chief executive of careers site the Muse, says candidates frequently mislead when it comes to their expressions of interest. "Perhaps they just actually need a paycheck," she says. But no one's going to confess that if they want to be hired.

 

I've just always been incredibly passionate about widgets. 3

3. Candidates tell two to three lies, on average, in a 10-to-15 minute interview, Dr. Feldman's research finds.

 

Interviewer: As you know, we're one of the most innovative makers of widgets in the country.

Candidate: Experimentation's in my DNA. In my last job, I was known as the new ideas guy.

Interviewer: Ah, right, you spent two years at Old Co. Why did you end up leaving?

Candidate: I was just ready for a new challenge.

Interviewer: So it was your decision to leave? Even with nothing else lined up?

 

 

Candidate: Yup, it just felt like the right moment. 4

4. In a 2019 paper from a group of researchers at University of Guelph in Ontario, each of 775 participants surveyed admitted they would exaggerate or conceal at least something in a job interview. Here, the candidate is trying to cover up for a messy back story about his departure.

Fewer people fabricate entire stories than fudge little details. Dr. Roulin estimates that up to 80% of people embellish some experiences while 20% to 30% of people would do things like invent a degree.

 

Interviewer: I see here 5

5. Sometimes, a resume is a font of mistruths, like if someone invents a degree or award. But resumes may also be dotted with omissions that are warranted. Ms. Minshew says it's sometimes prudent to remove information like your graduation year or address to prevent bias. You don't want to be passed over for a job because of your age, or the fact that you live in a different city, if you're dedicated to moving.

 

 that you have experience with foreign languages. That could be helpful with our expansion in South America.

Candidate: Yes, I'm fluent in Spanish, and Python too. 6

6. People tend to inflate language skills or even computer programming skills, Dr. Roulin says. After all, the term "proficient" can be ambiguous.

Interviewer: Excellent. 7

7. Dr. Feldman says that there's often a sort of conspiracy going on between the liar and the person who's being lied to: They both want the lie to be true. When that's the case -- say, in the case of a compliment -- we just accept it, he says. Here, the interviewer is hungry for someone who speaks Spanish, so she buys the candidate's claim of fluency without even attempting to converse with him in the language or asking more about his experience.

 What questions do you have for me?

Candidate: I'd love to hear more about the culture here at New Co.

 

 

Interviewer: We're like family here. Great work-life balance. 8

8. "Every interviewer swears that they've got a fabulous corporate culture," says Judson Vaughn, an impression-management consultant and CEO of First Impressions HQ in Atlanta. Companies often cherry-pick the corporate cheerleaders among their ranks to meet with candidates.

Candidate: What are the hours like?

Interviewer: Not bad, no nights or weekends really. 9

9. It's easy for hiring managers to gloss over the fact that a team's putting in long hours, especially if they're desperate to fill an open role. Ms. Minshew recommends asking very specific questions to try to get a sense of company culture. Queries like, "What were the last two team-bonding activities that were held here?" force concrete answers.

 I mean, we work hard, but we keep it fun.

Candidate: Are there any downsides at all?

Interviewer: Sometimes we just care too much about the mission, I'd say. But it's a small price to pay when you're changing the world. Look, as we get further along here, I have to ask, how much did you make at your last job?

Candidate: About $100,000. 10

10. People lie about things that are hard to verify, Dr. Feldman says, and past salaries often fall into that bucket. Still, this is one of those occasions where it might be OK to try to avoid spilling the beans. After all, Ms. Minshew says, there's a reason some states, cities and companies have banned salary-history questions. "Groups that have historically been discriminated against in the workplace are often disadvantaged by questions like this," Ms. Minshew says.

Interviewer: Ah, I don't know if we could match that. But there's tons of opportunities for growth here. You'd move up super fast. 11

11. This is a classic fib, Mr. Vaughn says -- an interviewer swears folks move up quickly at the company, when there may be scant opportunities to ascend and you'll be stagnant for years.

That lie can backfire on the employer, he says. The disgruntled hire will eventually complain to colleagues, and folks who also haven't gotten a raise or promotion after being made similar promises will feel deflated, realizing they were fed the same lies. Morale will plummet. Ask what percentage of people they've hired have taken a rapid path up the corporate ladder." [1]

 

1. Careers & Leadership -- Work & Life: The Lies We Tell During Job Interviews
Feintzeig, Rachel. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]11 Jan 2021: A.11.


„Auksinių šaukštų“ byla: įmonė turės kariuomenei grąžinti pinigus ir atsiimti prekes

 „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padėjo tašką vadinamojoje „auksinių šaukštų“ istorijoje: virtuvės įrangos tiekėjai turės kariuomenei grąžinti daugiau kaip 100 tūkst. eurų ir atsiimti prekes.

Ginčas kilo dėl 2014 metais sudarytos sutarties su įmone „Nota Bene“, kuri vėliau persivadino į bendrovę „Saugu LT“. Paaiškėjus, kad dalis virtuvės įrankių buvo parduoti brangesnėmis, nei rinkos, kainomis, o ant kai kurių buvo suklastoti prekių ženklai, Lietuvos karo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Įmonės vadovas prieš dvejus metus buvo nubaustas baudžiamąja tvarka dėl sukčiavimo."

Kodėl tokios švelnios bausmės? Kaip tokie žmonės prieina prie mūsų milijardo eurų per metus, skirto gynybai? Ta pati šeima dalyvauja Landsbergių versle ir vadovauja „Nota Bene“.





Kas gavosi I. Šimonytės vadovaujamiems konservams-liberalams pačioje kadencijos pradžioje?

 "NA TAIP - Nuveikti rimti darbai. Tiesiog kalnai nuversti. Visiškai chaotiškai įvesti griežti apribojimai, paliekant dvi dienas miniose siausti akropoliuose, proteguojamas oligarchų verslas, smulkiajam ir vidutiniam uždraudus veikti. Proteguojami Landsbergių verslai, palikus dirbti darželius, kur malasi 20 skirtingų šeimų vaikai, nors šiaip dviem tos pačios giminės nariams uždrausta susitikt. Skiepijama lėčiausiai Europoje, 1/6 vakcinos pakuotės nenaudojant, nors kitos šalys iš to paties kiekio sėkmingai paskiepijo keliais tūkst. gyventojų daugiau. Šilalės skiepų korupcijos skandale konservatorių partijos narė L. Kalnikaitė - sudarinėjo skiepijamųjų sąrašus, į kuriuos įtraukė ne medikus, o savo nomenklatūrinius sėbrus. P.S. praėjus mėnesiui vis dar laukiam Dulkio 130 punktų plano. Jis gi, žinoma, apie jį nemelavo. Tiesiog dar nerodo ir tiek."

Mums, rinkėjams, pažįstama situacija: norėjome, kaip geriau, išeina, kaip Kubiliaus laikais.


 


2021 m. sausio 10 d., sekmadienis

2021 m. sausio 9 d., šeštadienis

Nemažai įmonių pradeda pagal darbo sutartį dirbančius darbuotojus versti pereiti prie individualios veiklos, padedant konservams ir liberalams

 "Vertindama ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės pareiškimą, kad papildomomis lėšomis antru pagalbos verslui paketu bus siekiama labiau pagelbėti savarankiškai dirbantiems asmenims, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė pastebėjo, kad skiriant paramą reikėtų išlikti budriems, kadangi tai gali paskatinti darbuotojų perėjimą nuo samdomo darbo prie darbo pagal individualią sutartį, verčiant darbdaviui. „Be abejo, jiems reikia padėti. (...)
Bet labai svarbu pabrėžti, kad Lietuva eina prie labai pavojingos ribos, kai nemažai įmonių pradeda pagal darbo sutartį dirbančius darbuotojus versti pereiti prie individualios veiklos. Tai reiškia, kad prisidengiame laisvėmis, bet kartu atimame iš darbuotojų socialines garantijas, vedame juos prie nestabilių pajamų be draudimo ir socialinių garantijų bei prie neužtikrinto rytojaus“, – Eltai teigė ji.
I. Ruginienė pabrėžė, kad, taikant šią priemonę, reikalingas tikslumas. „Manau, kad ši Vyriausybė turėtų dėti daugybę pastangų, kad individuali veikla, kaip ir verslo liudijimai, turėtų būti tiksliai naudojama tam tikroms veikloms, ypač smulkiesiems verslams, amatininkams, bet jokių būdu ne kaip darbo forma įmonėse, kur galima dirbti su įprastomis darbo sutartimis“, – kalbėjo ji.
ELTA primena, kad ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė teigė, jog vidiniuose ministerijos resursuose radus papildomus 150 mln. eurų, bus siekiama papildomai padėti savarankiškai dirbantiems asmenims."

 

Kas mes būsime - kaip Airija, kurioje kiekvienas sau, ar kaip Suomija, kurioje visi kartu?

"Pasak Ž. Maurico, vienas tokių pavyzdžių galėtų būti Airija. „Ji iki pat 1980 m. pabaigos buvo panašiame lygyje, kokiame Lietuva yra dabar, ir per 20 metų Airija sugebėjo ne tik pasivyti, bet ir aplenkti Vokietiją ir tapo realiai turtingiausia ES valstybe po Liuksemburgo. Jos sėkmę lėmė pasirinkta agresyvi mokesčių ir investicijų pritraukimo strategija. Įmonės į Airiją keliasi, nes ten mažesni mokesčiai, o dar gauna prieigą prie ES rinkos“, – aiškino jis. 

Kaip kitą pavyzdį ekonomistas pateikė Suomiją. „Ji buvo labai panašaus išsivystymo lygio, kaip Baltijos šalys tarpukario laikotarpyje, taip pat nukentėjo II pasaulinio karo metu ir jie kryptingai pasirinko kryptį artėjimo su Skandinavijos šalimis ir kartais formaliai joms net yra priskiriama, kas yra labai didelis laimėjimas. Tai jie tai padarė per ilgesnį laikotarpį, per 30-40 metų, bet praktiškai prisivijo ir net vienu metu buvo aplenkę Skandinavijos šalis ir Švediją. Ir jie taikė gerovės valstybės modelį“, – teigė jis. 

Kuriuo keliu geriau sukti Lietuvai?  Ž. Mauricas tikino, kad šiandien mums būtų geriau laikytis Airijos pavyzdžio. „Kuriuo keliu eina Lietuva, kol kas neaišku. Galbūt yra didesnis noras eiti gerovės keliu, bet mes lyg einame Airijos pavyzdžiu ir blaškomės. Tai – didžiausias iššūkis, nes to kelio konkrečiai nepasirenkame, kuriuo norime eiti ir didelis klausimas, ar galime pakartoti Suomijos sėkmę, nes mūsų visuomenė yra gerokai labiau susiskaldžiusi. Aš sakyčiau, kad prasmingiau būtų taikyti Airijos modelį ir taikyti agresyvesnį investicijų pritraukimą, nes Suomijos modelis mums gali ne visai pavykti, nes visuomenėje yra atsiradę didelių tektoninių lūžių, tai regioninė atskirtis, socialinė, švietimas, kuriuos nebus lengva užglaistyti“, – teigė ekonomistas."





 

Ar tragiška situacija epidemijos metu privers mus susivienyti ir rinkimų būdu vėl pakeisti tvarką Lietuvoje?

 "Kaip parodė LSTC tyrimas, jau dabar didesnė dalis gyventojų dėl įvairių priežasčių slepia ligą. Ir tai nestebina – dalis kompensacijų negaunančių gyventojų toliau verčiasi veikla, apeidami apribojimus, kita dalis (ypač mažų pajamų ir kvalifikacijos) gyventojų, bijodami prarasti darbą ir neturėdami galimybės dirbti nuotoliniu būdu, toliau bendrauja su šeimos nariais, pavyzdžiui, atiduodami mažamečius vaikus seneliams prižiūrėti, kol tėvai dirba. Jei nebūtų karantino ribojimų, šie vaikai greičiausiai keliautų į darželius ir mokyklas."

Kodėl mes taip keistai elgiamės? Kodėl mes mirštame ir sergame nuo koronaviruso dažniau, negu kitos tautos? Nes Lietuvoje ypač didelis skurdas ir beteisiškumas. Verslininkai Lietuvoje mus spaudžia iš visų jėgų. Susidarė savotiški mafijos sluoksniai Lietuvos versle. Jie gali pagadinti žmogaus gyvenimą, dešimtmečiams sunaikindami galimybę susirasti kitą darbą gimtinėje. Kas nenori emigruoti, tiems tenka tyliai tempti jų našta, nepaisant sunkios ligos ir artimųjų mirčių nuo koronaviruso. 

Ar tos bereikalingos mirtys pagaliau išsekins mūsų kantrybę?




2021 m. sausio 8 d., penktadienis

Kraujo plazma sumažina sunkios Covid-19 riziką, jei ji skiriama anksti

 "80 žmonių pasveikusių nuo Covid-19 ligonių plazmos infuzija sumažino riziką susirgti sunkiu Covid atveju 48 proc., palyginti su kita 80 asmenų grupe, kuri vietoj to vartojo fiziologinį tirpalą. Tačiau tyrimo parametrai buvo griežti: visi į tyrimą įtraukti asmenys buvo mažiausiai 65 metų amžiaus - žinoma, kad šiai grupei yra didesnė rizika sunkiai susirgti. Maždaug pusė dalyvių taip pat turėjo sveikatos sutrikimų, dėl kurių jie buvo labiau pažeidžiami viruso. 

Plazmos terapija, kuri buvo tikrinama, ar joje yra didelis antikūnų kiekis, visada buvo atliekama per tris dienas nuo to laiko, kai pacientai pradėjo jausti simptomus. "Mes nuėjome kuo anksčiau", - sakė dr. Polackas. Anot jo, per vėlai skiriant terapiją ligos eigoje, tai yra panašu į tai, kad įsilaužėlis kelias valandas gali grobti namus, prieš nusprendžiant kviesti policiją. Kita vertus, ankstyva dozė gali blokuoti infekciją pradžioje. 

Tokiose šalyse, kaip Lietuva ar Argentina, plazma gali būti viena iš geriausių gydymo galimybių, sakė dr. Polackas. Plazmos užpilai Buenos Airėse, pasak jo, kainavo mažiau, nei 200 JAV dolerių pacientui. "Tai labiau prieinama, nebrangi, universalesnė", - sakė jis."

Lietuvoje laukiama kvėpavimo nepakankamumo. Tai klaida. Plazmą reikia naudoti daug anksčiau toms ligonių grupėms, kurių šansai išgyventi šią ligą maži.

 

 


Blood Plasma Reduces Risk of Severe Covid-19 if Given Early



"In 80 people, an infusion of plasma decreased the risk of developing a severe case of Covid by 48 percent, compared with another group of 80 who received a saline solution instead, the study found. But the study’s parameters were strict: Everyone enrolled in the trial was at least 65 years old — a group known to be at higher risk of falling seriously ill. About half of the participants also had health conditions that made them more vulnerable to the virus. And the plasma therapy, which was screened to ensure it contained high levels of antibodies, was always given within three days of when the patients started to feel symptoms.

“We went as early as we could,” Dr. Polack said. Administering the therapy too late in the course of disease, he said, is akin to allowing a burglar to ransack a home for hours before deciding to call the police. An early dose, on the other hand, has the potential to nip a blooming infection in the bud.

In countries like Argentina, plasma might be one of the best treatment options available, Dr. Polack said. Plasma infusions in Buenos Aires, he said, cost less than $200 a patient. “It’s more accessible, more inexpensive, more universal,” he said."

Respiratory failure is expected in Lithuania. It's a mistake. Plasma should be used much earlier in those groups of patients whose chances of surviving the disease are low.