Šiandieninė Lietuvos vyriausybės politika stengiasi pataikauti tokiems, kaip aš, turintiems daugiau brangaus nekilnojamo turto ir didesnes pajamas.
Deja, net mums, investuotojams, tokia politika nėra naudinga. Mums reikia subalansuotos naudos ir darbdaviams, ir dirbantiesiems. Mat Lietuvą lengvai gali palikti ne tik investicijos, bet ir kvalifikuota darbo jėga. Trūkstant specialistų, investicijoms čia yra blogai, jas išvežame, net jeigu mūsų mokami mokesčiai yra mažesni, negu kitur.
2010 m. liepos 1 d., ketvirtadienis
2010 m. birželio 29 d., antradienis
Klausimas daugumai: Ką darysime su tais, kurie mus skriaudžia?
Kodėl pasirinkta 65 metų amžiaus riba pensijai? Ar tik todėl, kad geriau ir todėl ilgiau gyvenančiuose Vakaruose artėjama prie tokios ribos? Kadangi 65 metai yra mums pernelyg daug, kodėl nepasirinkti 100 metų ribą?
Dirbant pagal darbo sutartį, mokamas 15 proc. pajamų mokestis, 6 proc. sveikatos draudimo mokestis ir 34 proc. „Sodrai”. Jeigu dauguma atiduoda tokius didelius mokesčius pensijai, bet tos pensijos nebesulaukia, tai ar teisinga tokia tvarka daugumos atžvilgiu? Kas valdo Lietuvą, jei daugumą galima taip niekinti? Finansų ministrė I.Šimonytė sako, kad manantiems, kad išlaidos nemažėja dėl valdininkų, ji yra pasiruošusi „trenkti į snukį“. Jei tokia švelni panelė gatava taip drastiškai ginti jos neuždirbtas pajamas, tai ką galime padaryti mes, gindami tai, kas mums priklauso?
Savo ruožtu premjeras Andrius Kubilius aiškino, kad pataisa yra „mūsų įsipareigojimas ateinančioms kartoms“.
Tai yra vienintelis Kubiliaus koalicijos valdymo metodas. Sunkmečio metu jie valdo, sukiršindami senus su jaunais, bet skriausdami paeiliui ir tuos, ir kitus. Mums būtina vienybė, kad atsispirtume užklupusioms šalį bėdoms. Vienybės nebuvimas ir yra svarbiausia mūsų bėdų priežastis. Todėl vadovai, kurie skaldo tautą, yra didžiausi kenkėjai. Andrius Kubilius turi būti pašalintas iš valdžios ir griežtai nubaustas.
Dirbant pagal darbo sutartį, mokamas 15 proc. pajamų mokestis, 6 proc. sveikatos draudimo mokestis ir 34 proc. „Sodrai”. Jeigu dauguma atiduoda tokius didelius mokesčius pensijai, bet tos pensijos nebesulaukia, tai ar teisinga tokia tvarka daugumos atžvilgiu? Kas valdo Lietuvą, jei daugumą galima taip niekinti? Finansų ministrė I.Šimonytė sako, kad manantiems, kad išlaidos nemažėja dėl valdininkų, ji yra pasiruošusi „trenkti į snukį“. Jei tokia švelni panelė gatava taip drastiškai ginti jos neuždirbtas pajamas, tai ką galime padaryti mes, gindami tai, kas mums priklauso?
Savo ruožtu premjeras Andrius Kubilius aiškino, kad pataisa yra „mūsų įsipareigojimas ateinančioms kartoms“.
Tai yra vienintelis Kubiliaus koalicijos valdymo metodas. Sunkmečio metu jie valdo, sukiršindami senus su jaunais, bet skriausdami paeiliui ir tuos, ir kitus. Mums būtina vienybė, kad atsispirtume užklupusioms šalį bėdoms. Vienybės nebuvimas ir yra svarbiausia mūsų bėdų priežastis. Todėl vadovai, kurie skaldo tautą, yra didžiausi kenkėjai. Andrius Kubilius turi būti pašalintas iš valdžios ir griežtai nubaustas.
2010 m. birželio 28 d., pirmadienis
Maistas Lietuvoje beveik 30 proc. pigesnis nei ES
O atlyginimai kiek kartų Lietuvoje mažesni, negu ES? Kubiliaus planas: pajamas toliau mažinti, kad ateitų euras. Euras ateis, o kvalifikuoti darbuotojai išeis. Blogas planas.
2010 m. birželio 27 d., sekmadienis
Lietuvos žurnalistika veda Lietuvą į mirties slėnį
Įvaldę tyrimą ir rašymą apie to tyrimo rezultatus, kitų tautų žurnalistai pateikia bendrą pasaulio supratimą, kuriuo tos tautos naudojasi, išgyvendamos globalizacijos laikais. Tie iš mūsų, kurie skaito užsienio spaudą, matome neįtikėtiną kontrastą. Lietuvoje praktiškai nėra tokių žmonių, kurie gali ištirti ką nors visuomenės gyvenime ir apie tai rašo. Ant rankų pirštų suskaičiuojami žmonės, kurie išvis sugeba bent ką nors parašyti, vertą perskaityti.
Įpratome lyginti Lietuvą su Rusija. Rusijoje yra žmonių, kurie gali atlikti tyrimą ir parašyti apie tai. Lietuvoje gi nėra net Rusijos lygio straipsnių.
Ponas Landsbergis kaltina poną Kubilių nematymu nieko,išskyrus biudžeto deficitą. Deja, visa Lietuva pasaulį mato per siaurą plyšelį, kaip ponas Kubilius. Tie, kurie prieš krizę gaudavo tik varganas pensijas ir negalėjo pasiskolinti, dabar kaltina tuos, kurie turėjo uždarbį, pasiskolino, pirko butus ir dėjo plastmasinius langus, pasidavimu madai, bukumu ir moralės trūkumu. Puikus teisingų svarstymų apie vakarykštę dieną pavyzdys.
O kur buvo lietuviška diskusija apie nekilnojamo turto burbulą Lietuvoje prieš krizę? Kodėl niekas net neišvertė straipsnių šiuo klausimu iš "The Economist"? Lietuviškoje terpėje nėra žmonių, kurie supranta, kas darosi šių dienų pasaulyje ir sugeba bei nori apie tai parašyti.
Įpratome lyginti Lietuvą su Rusija. Rusijoje yra žmonių, kurie gali atlikti tyrimą ir parašyti apie tai. Lietuvoje gi nėra net Rusijos lygio straipsnių.
Ponas Landsbergis kaltina poną Kubilių nematymu nieko,išskyrus biudžeto deficitą. Deja, visa Lietuva pasaulį mato per siaurą plyšelį, kaip ponas Kubilius. Tie, kurie prieš krizę gaudavo tik varganas pensijas ir negalėjo pasiskolinti, dabar kaltina tuos, kurie turėjo uždarbį, pasiskolino, pirko butus ir dėjo plastmasinius langus, pasidavimu madai, bukumu ir moralės trūkumu. Puikus teisingų svarstymų apie vakarykštę dieną pavyzdys.
O kur buvo lietuviška diskusija apie nekilnojamo turto burbulą Lietuvoje prieš krizę? Kodėl niekas net neišvertė straipsnių šiuo klausimu iš "The Economist"? Lietuviškoje terpėje nėra žmonių, kurie supranta, kas darosi šių dienų pasaulyje ir sugeba bei nori apie tai parašyti.
2010 m. birželio 26 d., šeštadienis
Amerikiečiai jau sutvarkė seną jų ekonomikos Fordą bei pradeda važiuoti, ko negalima pasakyti apie lietuviškos ekonomikos dviratį
Daugelis Europoje sako, kad jeigu šiuolaikinis sunkmetis prasidėjo Amerikoje, tai Europa kenčia nekaltai, todėl mums nereikia tvarkyti mūsų ekonomiką. Bet mes juk turėjome mūsų nekilnojamo turto burbulą su nepamatuotu statybų finansavimu bei netsakingu būsto paskolų dalinimu. Tai Lietuvoje darė ne amerikietiški, bet vietiniai, europietiški, bankai, sukeldami vietinę pasitikėjimo krizę rinkoje. Vienas iš šios krizės faktorių yra vartotojų nesugebėjimas atsispirti centralizuotos ir biurokratinės finansų sistemos manipuliacijoms. Mūsų valstybėje nėra jokios pagalbos vartotojui, stovinčiam prieš vis naujesnių finansinių masalų eiles, įskaitant nepamatuotą pagundą pigiai skolintis užsienio valiuta, uždirbant litus. Bankai negali pradėti normaliai skolinti, kol yra galimybė greitai praturtėti, apgaudinėjant vartotoją, bei sukuriant masines disproporcijas mūsų mažame ūkyje.
Dabar Lietuvoje madinga visas problemas spręsti moralinėje plotmėje. Todėl visur ir visada pabrėžiama, kad tie, kurie skolinosi ar dabar skolinasi, tariamai yra neatsakingi, patys kalti, amoralūs ir panašiai. Žuvis irgi kalta, kad prarijo kabliuką. Deja, ne visiems lengva suprasti kokias greitąsias paskolas, būsto paskolų variantus, milžiniškas paskolas studentams, su procentais, kuriuos reikia mokėti jau šiandien, ir kitus kabliukus sukūrė finansinių genijų sumontuotos biurokratinės mašinos, kaip greitai kaupiasi procentai, kokie visam gyvenimui įvaryti į kampą pasidaro mūsų vartotojai, negalėdami atiduoti skolas reguliarių krizių metu bei nesant asmeninio bankroto galimybės.
Laikas ir mums sukurti priežiūros aparatą, kuris tikrintų, ar eilinių pinigų pasaulio naujovių pardavėjai neapgaudinėja Lietuvos gyventojų. Atkurkime pasitikėjimą šalyje, kad ir vėl mūsų ekonomikos dviratis pradėtų riedėti. Kad naujoji tvarka garantuotai veiktų, suteikime jai pakankamai svorio. Finansinių paslaugų vartotojų teises ginančio aparato vadovas turėtų būti skiriamas Prezidentės, remiantis Seimo pasiūlymu.
Galų gale ateina laikas sustabdyti sunkmečio siautėjimą krašte. Amerikiečiai kaip tik dabar kuria taisykles, kaip apsaugoti vartotojų interesus nuo finansinio kapitalo savivalės, ir aparatą, kuris rūpinasi vartotojų teisių užtikrinimu, tiems vartotojams naudojantis bankų ir kitų rinkos dalyvių pasiūlymais. Laikas pradėti šį darbą ir Lietuvoje.
Dabar Lietuvoje madinga visas problemas spręsti moralinėje plotmėje. Todėl visur ir visada pabrėžiama, kad tie, kurie skolinosi ar dabar skolinasi, tariamai yra neatsakingi, patys kalti, amoralūs ir panašiai. Žuvis irgi kalta, kad prarijo kabliuką. Deja, ne visiems lengva suprasti kokias greitąsias paskolas, būsto paskolų variantus, milžiniškas paskolas studentams, su procentais, kuriuos reikia mokėti jau šiandien, ir kitus kabliukus sukūrė finansinių genijų sumontuotos biurokratinės mašinos, kaip greitai kaupiasi procentai, kokie visam gyvenimui įvaryti į kampą pasidaro mūsų vartotojai, negalėdami atiduoti skolas reguliarių krizių metu bei nesant asmeninio bankroto galimybės.
Laikas ir mums sukurti priežiūros aparatą, kuris tikrintų, ar eilinių pinigų pasaulio naujovių pardavėjai neapgaudinėja Lietuvos gyventojų. Atkurkime pasitikėjimą šalyje, kad ir vėl mūsų ekonomikos dviratis pradėtų riedėti. Kad naujoji tvarka garantuotai veiktų, suteikime jai pakankamai svorio. Finansinių paslaugų vartotojų teises ginančio aparato vadovas turėtų būti skiriamas Prezidentės, remiantis Seimo pasiūlymu.
Galų gale ateina laikas sustabdyti sunkmečio siautėjimą krašte. Amerikiečiai kaip tik dabar kuria taisykles, kaip apsaugoti vartotojų interesus nuo finansinio kapitalo savivalės, ir aparatą, kuris rūpinasi vartotojų teisių užtikrinimu, tiems vartotojams naudojantis bankų ir kitų rinkos dalyvių pasiūlymais. Laikas pradėti šį darbą ir Lietuvoje.
2010 m. birželio 24 d., ketvirtadienis
Milijonai prancūzų vėl protestuoja prieš pensinio amžiaus ilginimą
Kai kas Lietuvoje klausia, ką daryti Prancūzijai, kai pinigų mokėti pensijoms neliks. Sakote, neliks, nes viskas bus atiduota bankams ir kitoms oligarchinėms struktūroms? Tokia tikimybė yra maža Prancūzijoje. O jei pasidarytų, kaip Kubiliaus Lietuvoje, tai lieka tik lietuviški protesto būdai: šeimų naikinimas, savižudybės, korupcija ir emigracija. Vargu ar pilietiškai nusiteikę prancūzai lauks tokios varganos lemties Prancūzijai.
Dauguma dirbame ne su kapliais, o su kompiuteriais ir kita aukšto produktyvumo technika. Nejaugi visa, ką mes sukuriame, turi nueiti saujelei, o mūsų pensininkus pasmerksime numirti darbe, pasišaipydami iš jų kantraus ilgalaikio triūso?
Krizė parodo, kad mūsų biurokratų remiami oligarchai nesugeba tvarkytis net Lietuvos viduje, nekalbant apie išsvajotą Bulgarijos užvertimą Maksimomis ir lietuvių finansuojamomis atominėmis elektrinėmis. Laikas tvarkytis Lietuvoje taip, kad iš jos nebėgtų protai. Iš prekybos degtine pralobę magnatai gausūs visame pasaulyje. Jie mums nieko gero nesukurs.
Dauguma dirbame ne su kapliais, o su kompiuteriais ir kita aukšto produktyvumo technika. Nejaugi visa, ką mes sukuriame, turi nueiti saujelei, o mūsų pensininkus pasmerksime numirti darbe, pasišaipydami iš jų kantraus ilgalaikio triūso?
Krizė parodo, kad mūsų biurokratų remiami oligarchai nesugeba tvarkytis net Lietuvos viduje, nekalbant apie išsvajotą Bulgarijos užvertimą Maksimomis ir lietuvių finansuojamomis atominėmis elektrinėmis. Laikas tvarkytis Lietuvoje taip, kad iš jos nebėgtų protai. Iš prekybos degtine pralobę magnatai gausūs visame pasaulyje. Jie mums nieko gero nesukurs.
2010 m. birželio 23 d., trečiadienis
A.Kubiliaus apgavystė
_Matau Lietuvą kaip valstybę, kuri remiasi sumaniomis technologijomis ir protu._ (A.Kubilius)
Padidinti mokesčiai užsmaugia verslus. Netekę darbo, protai išvažiuoja.
Technologijoms reikia pinigų. Surinkti pinigai nueina į korumpuotų biurokratų liūną, įskaitant asmeninę A.Kubiliaus rezidenciją.
Padidinti mokesčiai užsmaugia verslus. Netekę darbo, protai išvažiuoja.
Technologijoms reikia pinigų. Surinkti pinigai nueina į korumpuotų biurokratų liūną, įskaitant asmeninę A.Kubiliaus rezidenciją.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)