Ataskaita: gamtą žalojančios veiklos kasmet sukuria iki 25 trln. JAV dolerių nuostolio

 

"165 aplinkosaugos srities mokslininkų užbaigtas tyrimas atskleidžia, jog dalies verslų, pavyzdžiui, žemės ūkio, energetikos ir žuvininkystės sektorių daromas neigiamas poveikis gamtai, klimato kaitai ir žmonių sveikatai kasmet sukuria iki ketvirtadalio globalaus BVP dydžio nuostolį.

Tokią išvadą  padarė Tarpvyriausybinės platformos dėl biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų (IPBES) mokslininkai savo ataskaitoje, kurią rengė trejus metus. Apie ją praneša „Financial Times“.

Tai, kad globaliu mastu nesprendžiamos klimato kaitos, švaraus vandens trūkumo, bioįvairovės nykimo, maisto saugumo problemos lemia ne tik jų gilėjimą, bet ir ekonominius nuostolius.

Minėta platforma yra analogiška Tarvyriausybinei klimato kaitos komisijai (IPCC), ji vienija 94 šalių aplinkos srities mokslininkus.

Bendra mokslininkų parengta ataskaita rodo, jog aplinkai kenksminga veikla sukuria nuo 10 iki 25 trilijonų USD  (9,5–23,8 trln. Eur) nuostolių kasmet. Kaip gimsta žalos „domino efektas“?

Pavyzdžiui: pernelyg intensyviai tręšiamas žemės ūkio laukas trumpuoju laikotarpiu gali duoti didelį derlių, tačiau trąšų perteklius bus nuplautas su lietaus vandeniu ir pasieks arba gruntinius, arba netoliese esančius paviršinius vandens telkinius. Vandens telkinys užsiterš, nukentės jame augantys augalai ar žuvys, vandens organizmai.

Top of Form

Bottom of Form

Top of Form

Bottom of Form

Atėjus vasaros sezonui gyventojai maudysis telkinyje ir dėl taršos gali patirti įvairių sveikatos sutrikimų. Jei teršalai pasieks gilesnius požeminius sluoksnius į kuriuos atvestas kažkieno vandens gręžinys, užterštas vanduo gali būti naudojamas kaip geriamas ir sukelti dar didesnį neigiamą poveikį sveikatai.

P. McElwee kvietė dažniau diskutuoti apie tai, kokį platesnį poveikį galiausiai turi vienas ar kitas verslo sprendimas.

IPBES atkreipė dėmesį, jog kai kurios vyriausybės vis dar finansuoja aplinkai žalingas veiklas (pavyzdžiui, pernelyg intensyvią žvejybą, iškastinio kuro gavybą), o vėliau taip pat turi kompensuoti nuostolius, kilusius dėl klimato kaitos sukeltų ekstremalių orų padarinių ar gyventojų sveikatos problemų. Tokioms subsidijoms valstybės išleidžia 1,7 trilijono USD (1,62 trln. Eur) per metus.

Tuo metu privatūs verslai 5,3 trln. USD (5,05 trln. Eur) per metus investuoja į tiesiogiai aplinką niokojančią veiklą, pavyzdžiui, plynus miškų kirtimus, itin taršios pramonės kūrimą arba pernelyg intensyvų naudingų iškasenų išgavimą (išteklių pereikvojimą).”

Dirbtinio intelekto laikais labai lengva paskaičiuoti, kiekvieno daromą, žalą ir priversti sumokėti kompensaciją.