Trumpo ekonomikoje globalistai užspaudžiami į kampą.
„Per išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo pirmąjį prekybos karą su Pekinu Vietnamas rado saldžią vietą pasaulio ekonomikoje: tarp JAV ir Kinijos.
Ši šalis tapo magnetu Kinijos gamintojams, ieškantiems gamybinės bazės, iš kurios galėtų gabenti savo prekes į JAV be muitų. Ugdoma užsienio investicijų ir sparčiai augančio eksporto į JAV, Vietnamo ekonomika išaugo maždaug 8% per metus nuo tada, kai Trumpas prieš šešerius metus įvedė muitus Kinijos prekėms.
Dabar Trumpas ir jo komanda signalizuoja, kad ketina užtrenkti šias užpakalines duris, o tai reiškia skausmą mažai Vietnamo ekonomikai ir, tikriausiai, didesnes kainas JAV vartotojams, perkantiems Vietnamo prekes ir JAV įmonėms, tiekiančioms sau iš Vietnamo gamyklų.
Dabar šalis aprūpina trečdalį JAV importuojamų sportinių batų, pusę medinių lovų ir valgomojo stalų bei ketvirtadalį saulės elementų.
Kadaise apsnūdusiose šiaurinėse provincijose ryžių laukeliai užleido vietą milijardų dolerių vertės gamykloms, surenkančioms išmaniuosius telefonus ir puslaidininkius. JAV įmonės, turinčios tiekėjų Vietname, yra „Apple“, „Nike“ ir „Gap“.
Tačiau gegužę Trumpo kandidatas į JAV prekybos atstovą Jamiesonas Greeris pareiškė, kad JAV turėtų sugriežtinti taisykles, kad užkirstų kelią „trečiųjų šalių problemoms“, kai prekės, kuriose yra daug kiniškų dalių arba kurios buvo pagamintos trečiojoje šalyje dukterinės įmonės iš Kinijos bendrovės įeina į JAV be didelių muitų, su kuriais būtų susidūrusi, jei būtų atvykusi tiesiai iš Kinijos.
Vietnamas ir Meksika yra tarp tų šalių, kuriose Kinijos įmonės įkūrė placdarmus į JAV rinką.
Vietnamas yra naujos administracijos prekybos taikinys ir kitais atžvilgiais. Išrinktasis prezidentas iškėlė idėją apmokestinti muitus visam importui į JAV ir kalba apie tai, kad šalys priverstos panaikinti savo prekybos atotrūkį su JAV. Vietnamas eksportuoja į JAV devynis kartus daugiau, nei jis importuoja iš JAV. 2019 m. Trumpas pareiškė, kad Vietnamas yra „vienintelis blogiausias visų smurtautojas“ prekybos srityje, o Hanojus kaltinimą neigia.
Vis dėlto kai kurie Vietname teigia, kad Trumpo dėmesys Kinijai ir Meksikai leis Vietnamui skristi po radaru ir, galiausiai, paskatins į šalį daugiau užsienio investicijų. Ir bet kokie nauji tarifai Vietnamo prekėms, greičiausiai, bus mažesni už tuos Trumpo mokesčius Kinijai, o tai padės Vietnamui išlaikyti jo konkurencinį pranašumą.
„Daugelis dalykų, dėl kurių Vietnamas buvo patrauklus per pirmąją D. Trumpo kadenciją, vis dar yra tie patys“, – sakė Hošimine įsikūrusio turto valdytojo „Dragon Capital“ šalies specialistas Thuy Anh Nguyen, nurodydamas patobulintą infrastruktūrą ir mažas išlaidas.
Ypač kai kurioms technologijų įmonėms Vietnamas vis dar yra didelis pritraukimas. JAV lustų gigantė Nvidia šį mėnesį pranešė, kad planuoja atidaryti dirbtinio intelekto tyrimų ir plėtros centrą Vietname.
Pietų Korėjos „Samsung“, Vietname investavusi daugiau, nei 22 mlrd. dolerių, neseniai sutiko pastatyti 1,8 mlrd. dolerių vertės naujus gamyklinius diodų ekranus.
„Apple“, pastaraisiais metais pradėjusi diversifikuoti savo tiekimo grandinę iš Kinijos, turi apie 35 tiekėjus, gaminančius Vietname, ten surenkančius iPad, MacBook ir ausines.
Vietnamo sėkmė ribojasi su JAV ir Kinija atspindi jo palankias demografines ir geografines sąlygas. 98 mln. gyventojų turinti šalis su jauna ir pigia darbo jėga, ji ribojasi su Kinija, todėl į gamyklas galima lengvai gabenti medžiagas ir dalis. Vietnamas taip pat buvo diplomatiškai įgudęs santykiuose su Vašingtonu ir Pekinu.
Lapkričio mėnesį JAV bendrovės, įskaitant mados dizainerį Steve'ą Maddeną ir Acushnet, golfo kamuoliukų „Titleist“ ir „FootJoy“ golfo batų gamintoją, investuotojams ragino perkelti batų gamybą į Vietnamą iš Kinijos. „Acushnet“ teigė, kad iki 2025 metų pabaigos visus savo batus pagamins Vietnamo gamyklose.
Nuo pirmosios D. Trumpo kadencijos pradžios 2016 m., Vietnamas pritraukė beveik 290 mlrd. dolerių užsienio investicijų – beveik tiek pat, kiek per pastaruosius du dešimtmečius. Pietų Korėja ir Japonija yra vienos didžiausių investuotojų, tačiau Kinija sparčiai vejasi. Kinija ir Honkongas per tą patį laikotarpį ten investavo 54 milijardus dolerių, 10 kartų daugiau, nei JAV įsikūrusios įmonės.
Yra keletas atsargumo ženklų. D. Trumpui laimėjus rinkimus, kai kurie Taivano elektronikos gamintojai pradėjo persvarstyti galimas naujas investicijas Vietname, baimindamiesi, kad jo administracija nustatys muitus Vietnamo eksportui arba nukreips dėmesį į šalį dėl kitų tariamų prekybos pažeidimų.
Vietnamas taip pat turi problemų dėl korupcijos ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo. Ir vis dar labai priklauso nuo komponentų ir tarpinių prekių iš Kinijos. Šis komponentų ekosistemos trūkumas paskatino verslą ieškoti tokių šalių, kaip Tailandas, kuriose gaminama daugiau vietinių žaliavų, arba kartais net grįžti atgal į Kiniją." [1]
1. World News: Second Trump Trade War Will Be Harder on Vietnam. Lin, Liza;
Douglas, Jason; Feng, Rebecca. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 21 Dec 2024: A9.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą