„Viena iš Europos stiprybių praranda savo konkurencinį pranašumą, o politinė klasė negali susitarti, kodėl – ar ką su tuo daryti.
Jei ieškote greito paaiškinimo, kodėl pirmadienį išsiskyrė kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė Vokietijoje, apsvarstykite tai.
Per pastaruosius penkerius metus dėl pandemijos nuosmukio ir jos infliacijos padarinių Amerikos ekonomika išaugo 12 proc. Vokietijos ekonomika visiškai neaugo.
Vokietijos ekonomikos variklis, trečias pagal dydį pasaulyje, sustojo, o jos politinė klasė negali susitarti, kodėl – ar ką su tuo daryti.
Kaip ir daugelis kitų Vakarų šalių popandemijos eroje, Vokietiją kamuoja ekonominis negalavimas, kuris sukelia populistinius maištus prie balsadėžių ir įgalina kraštutinių kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų politines partijas. Tačiau ne visi negalavimai yra vienodi.
Amerikietiška versija, padėjusi Donaldui J. Trumpui laimėti dar vieną kadenciją lapkritį, daugiausia buvo susijusi su skausmu dėl pandeminių kainų šuolių. Rinkėjai neapdovanojo viceprezidentės Kamala Harris už prezidento Bideno laiku stulbinantį pasaulio ekonomikos augimą. Jie buvo pernelyg pikti dėl maisto prekių ir nuomos kainų.
Vokiečių rinkėjai ir politikai būtų apsidžiaugę, jei jų ekonomika būtų augusi net nedidelę dalį Amerikos augimo. Jų ekonomika per pandemiją susitraukė, atsigavo, tada per pastaruosius dvejus metus sustojo. Šiais metais ji vos išvengė nuosmukio.
Liūdni augimo skaičiai padėjo suerzinti visuomenę apie p. Scholzą ir jo liberalių pažiūrų socialdemokratus. Jie padėjo paskatinti aršų trijų partijų koalicijos, kuriai jis vadovavo nuo 2021 m., iširimą, paruošdami kelią, pirmadienį įvykusiam, nesėkmingam balsavimui dėl pasitikėjimo ir vasarį vyksiantiems pirmalaikiams parlamento rinkimams.
Vokietijos ekonomika nepatiria laisvo kritimo. Tačiau užsitęsęs jos silpnumo laikotarpis jau yra pagrindinis taškas kandidatams, pretenduojantiems vadovauti kitai vyriausybei pavojingu Vokietijai ir Europai momentu.
„Kalbame apie ekonomiką nuosmukį, o ne katastrofą“, – viename interviu sakė Amy Gutmann, buvusi Pensilvanijos universiteto prezidentė, ėjusi Bideno ambasadorės pareigas Vokietijoje nuo 2022 m. iki šių metų.
„Vokietijos ekonomika yra stipriausia Europoje – ji vis dar yra, nepasikeitė – ir aš tikiu, kad taip bus ir ateityje“, – sakė ji, „bet tik tuo atveju, jei Vokietija imsis pokyčių“.
Didžiausios šalies ekonominės problemos yra didelis sunkiosios pramonės nuosmukis, kuris dešimtmečius lėmė jos augimą, ir smukstanti pasaulinė eksportuojamų prekių rinka. Automobilių gamintojai ir kiti sunkieji gamintojai paskelbė apie atleidimus.
Verslo vadovai karčiai skundžiasi aukštomis energijos kainomis, mažinančiomis jų galimybes konkuruoti, ypač su pigiais produktais iš Kinijos.
Vyriausybės bandymai pervesti šalį prie mažesnės emisijos elektros energijos šaltinių ir greitai pakeisti importuojamas gamtines dujas iš Rusijos po invazijos į Ukrainą, toli gražu nėra baigti.
Debatai dėl ekonomikos vyks, per vasarį vyksiančius, pirmalaikius rinkimus, kuriuose p. Scholzo centro kairioji partija kovos su šešiais kitais, kurie visi turi realias galimybes laimėti vietas. Šiuo metu kanclerio rinkimuose vadovauja Friedrichas Merzas, vadovaujantis konservatyviajai Krikščionių demokratų sąjungos partijai.
Pagrindinėse Vokietijos partijose nėra tiesioginio D. Trumpo analogo – nė vienas kandidatas, žadantis padidinti augimą protekcionistinės ekonomikos politikos ir valios jėgos deriniu.
Taigi, ekonominiai debatai, kurie pirmadienį dominavo Vokietijos kampanijos sezono pradžioje, skambėjo ne taip, kaip per paskutinius Amerikos prezidento rinkimus, o labiau, kaip detalūs Baracko Obamos ir Mitto Romney politiniai ginčai 2012 m.
Įstatymų leidėjams ruošiantis balsuoti už vyriausybės paleidimą, p. Scholzas per savo 2020 m. kampaniją atspindėjo B. Obamą ir – dar labiau – Bideną. Jis teigė, kad Vokietija kenčia nuo nuolatinių vyriausybės nepakankamų investicijų į kritinę infrastruktūrą, o tai kėlė grėsmę jos, kaip pasaulinės pramonės lyderės, pozicijai. Tai taikoma jos energijos tiekimui, internetui ir net geležinkeliams.
Jo receptas buvo panašus į pono Bideno. Jis paragino padidinti vyriausybės skolinimąsi, kad būtų remiamos išlaidos esamai infrastruktūrai ir bandymams įsitvirtinti kylančiose pramonės šakose, tokiose kaip dirbtinis intelektas, biotechnologijos ir kvantinė kompiuterija. Jis pažadėjo įmonėms taikyti „Made in Germany“ mokesčių lengvatą.
„Mums reikia didesnio augimo“, – pirmadienį sakė p. Scholzas. Jis sakė, kad, norint jį gauti, „atėjo laikas stipriai ir ryžtingai investuoti Vokietijoje“.
P. Scholzas piktinosi Vokietijoje įsisenėjusiais biudžeto suvaržymais ir paragino pakeisti konstitucinę vyriausybės skolinimosi ribą, kad būtų remiamos tikslingesnės išlaidos. Vis dėlto per trejus darbo metus jam nepavyko paskatinti augimo, o apklausos rodo, kad jis, greičiausiai, nepasieks dar vienos galimybės atlikti ekonominį kapitalinį remontą.
Pirmaujantis kandidatas Merzas pirmadienį šaipėsi iš p. Scholzo, kaltindamas jį palikus Vokietiją „vienoje didžiausių ekonominių krizių pokario istorijoje“.
P. Merzo atnaujinimo planai yra skirti priversti vokiečius dirbti ilgesnes valandas, įskaitant vyriausybės išmokų panaikinimą beveik dviem milijonams žmonių, kurie, pasak p. Merzo, gali dirbti, bet nedirba. „Turime suteikti jiems drąsos, padrąsinimo ir paskatų grįžti į darbo rinką“, – sakė jis.
Jis taip pat pažadėjo sumažinti kai kuriuos mokesčius, įskaitant korporacijas. Taip pat ir verslui palankūs Laisvieji demokratai, kurie buvo p. Scholzo koalicijos nariai iki pasitraukimo lapkritį. Christianas Lindneris, Laisvųjų demokratų lyderis, rėmėsi D. Trumpo kampanijos pažadais, ragindamas sumažinti mokesčius, kad padėtų Vokietijos įmonėms.
„Amerikos vyriausybė svarsto galimybę sumažinti pelno mokesčius iki 15 procentų, o mes esame dvigubai brangesni – 30 procentų“, – sakė jis. „Kadangi nesame dvigubai geresni už JAV, negalime būti daugiau, nei dvigubai, brangesni.
Alice Weidel, kandidatė į kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ arba AfD, kuri per pastaruosius valstijos rinkimus sustiprėjo, kanclerė, pirmadienį apgailestavo dėl kenčiančio Vokietijos verslo klimato.
M. Weidel, kuri prieš eidama į politiką dirbo Ernst & Young, sakė, kad p. Scholzo vyriausybė paliko „automobilių pramonę dėl milžiniškų blogų investicijų į laisvą kritimą; mechanikos inžinerija mažėja; chemijos pramonė bėga nuo sprogstančių energijos kainų“.
Ji sulaukė ekonomikos ministro ir žaliųjų lyderio Roberto Habecko priekaištų, kuris pirmadienio debatuose teigė, kad AfD grasinimai deportuoti imigrantus išeikvotų Vokietijos darbo jėgą. AfD, anot jo, „kelia didžiausią grėsmę Vokietijos ekonomikai, konkurencingumui ir augimui. Taip, savo rasizmu įvesite šalį į sunkią ekonominę krizę.
Buvo stiprūs atgarsiai, kalbant apie pirmyn ir atgal tarp p. Bideno ir p. Harris bei D. Trumpo, kurie agitavo už reguliavimo panaikinimą, imigrantų deportaciją ir pelno mokesčio lengvatas.
D. Trumpas taip pat pažadėjo įvairiausius individualius mokesčių mažinimus ir netgi žadėjo visiškai panaikinti pajamų mokesčius. Niekas Vokietijoje taip toli neįbrido į ekonominį populizmą, bet ėmėsi žingsnių jo link.
AfD pažadėjo sumažinti mokesčius ir subsidijas bei panaikinti Vokietijos žaliosios energijos politiką, siekdama sumažinti naštą darbuotojams.
P. Scholzas pirmadienį ragino mažinti mokesčius bakalėjos prekėms ir didinti minimalų atlyginimą.
O p. Merzas nori sumažinti pajamų mokesčius mažas ir vidutines pajamas gaunantiems darbuotojams.
Jie tarsi pasimokė iš D. Trumpo nugalėtų oponentų demokratų: augimas būtinas. Tačiau ekonomiškai, o ypač politiškai, to retai užtenka.“ [1]
1. Behind Germany’s Political Turmoil, a Stagnating Economy: News Analysis. Tankersley, Jim. New York Times (Online) New York Times Company. Dec 17, 2024.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą