„Dronai padarė revoliuciją šiuolaikinėje karyboje danguje. Dabar gynybos kompanijos ir kariniai jūrų laivynai lažinasi, kad tą patį gali padaryti ir po vandeniu.
Naujieji povandeniniai dronai, kurių pavadinimai yra „Ghost Shark“, „Herne“ ir „Manta Ray“, paprastai gali pasinerti į tūkstančius pėdų po paviršiumi ir ištisas dienas veikti be žmogaus sąveikos. Dėl šios galimybės jie idealiai tinka rinkti žvalgybos duomenis, apsaugoti povandeninę infrastruktūrą ir atremti galimas grėsmes Ramiojo vandenyno regione, teigia advokatai.
„Šioms transporto priemonėms tinkamas momentas“, – sakė Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresnioji bendradarbė Cynthia Cook. „Povandeniniai laivai yra fantastiški, bet brangūs“.
Tobulinti technologiją nėra lengvas plaukimas. Ryšius palaikyti giliai po vandeniu yra sunkiau, nei danguje, o sąlygos žemiau jūros paviršiaus gali būti atšiaurios.
Povandeninius dronus akademikai ir jūrinės energetikos įmonės naudoja dešimtmečius. Pavyzdžiui, povandeninis dronas „Titaniką“ rado 1985 m. Karinis jūrų laivynas taip pat jau seniai naudojo mažesnius – paprastai nuotoliniu būdu valdomus – povandeninius laivus minų šalinimui ir kitoms užduotims.
Dabar gynybos įmonės kuria didesnius, autonomiškesnius laivus, galinčius nukeliauti didesnius atstumus ir nuveikti daugiau.
„Boeing“ iki kitų metų pabaigos JAV kariniam jūrų laivynui pristatys penkis itin didelius be įgulos povandeninius automobilius „Orca“. Iki 85 pėdų ilgio Orca gali nuplaukti beveik 7500 mylių, mažai įsikišus žmonėms.
Karinio jūrų laivyno operacijų vadovė adm. Lisa Franchetti sakė, kad robotizuotų ir autonominių sistemų kūrimas yra vienas svarbiausių JAV karinio jūrų laivyno prioritetų, ruošiantis galimam karui su Kinija.
„Nepilotuojamos sistemos turi didžiulį potencialą padidinti mūsų kovinę galią“, – anksčiau šiais metais vykusioje konferencijoje sakė F. Franchetti.
Kitur Australija dirba su gynybos startuoliu Anduril, kurdama povandeninį droną „Ghost Shark“. Šis projektas yra dalis 4,65 milijardo dolerių investicijų, kurias šalis investuoja į povandeninio karo pajėgumus ir naujas autonomines bei be įgulos jūrines transporto priemones.
Kiti povandeniniai dronai yra BAE Systems Herne, kuris bandomas JK, ir Northrop Grumman Manta Ray, kurio forma panaši į milžinišką plokščią žuvį.
Prancūzija, Pietų Korėja ir Vokietija taip pat kuria naujus nepilotuojamus povandeninius laivus.
Ukraina išbando povandeninį atakos droną „Marichka“.
Vienas iš veiksnių, padedančių kurti šią naują povandeninių dronų klasę, yra technologijų tobulinimas. Baterijos gali tarnauti ilgiau, jutikliai yra tikslesni, o elektronika mažesnė. Šios pažangos reiškia, kad laivai gali būti savarankiškesni, keliauti ilgiau ir nuveikti daugiau.
Patobulinimai ateina tinkamu laiku Vakarų laivynams. Kinija sukūrė didžiausią pasaulyje antvandeninį laivyną ir savo dideles autonomines povandenines transporto priemones.
Europoje atvejai, kai buvo nukirpti šviesolaidiniai kabeliai, kėlė susirūpinimą, kad kitos šalys gali nukreipti atakas į itin svarbias linijas, kurios perkelia energiją ir duomenis per vandenynų dugną. Šiaurės Atlanto sutarties organizacija neseniai prie Suomijos surengė mokymus, kurių metu povandeninei infrastruktūrai apsaugoti buvo naudojami povandeniniai dronai.
Europos karinių jūrų pajėgų, kurios atremtų tokias grėsmes, dydis sumažėjo, o JAV sunkiai stengėsi laiku pastatyti didelius laivus. Didžiosios Britanijos karališkajame laivyne, kuris kadaise buvo didžiausias pasaulyje, dabar yra mažiau, nei 20 naikintojų ir fregatų bei apie 10 povandeninių laivų.
BAE Herne sukurtas remiantis povandeniniu dronu, kurį energijos pramonei jau pagamino Kanados įmonė „Cellula Robotics“. BAE pridėjo kompiuterines sistemas, kameras ir jutiklius, kurie leidžia laivui veikti autonomiškai, taip pat rinkti ir analizuoti žvalgybos duomenis.
Herne, kuris atrodo kaip mini povandeninis laivas, plaukia jūroje naudodamas jutiklius, kurie lygina jo aplinką su iš anksto įkeltais žemėlapiais. Jis analizuoja matomus laivus, lygindamas juos su duomenų baze, kad būtų galima atskirti karinius ir civilinius laivus.
BAE Herne kūrė maždaug 11 mėnesių ir siekia, kad laivas būtų paruoštas kovai per ateinančius pusantrų metų.
Herne baterija laiko iki trijų dienų. Cellula eksperimentuoja su vandenilio ląstelėmis, kurios leistų laivui veikti 45 dienas ir leisti jam nuplaukti apie 3000 mylių – maždaug atstumą tarp Airijos ir Niujorko." [1]
Šie dronai yra ypač pavojingi žmonijos išlikimui, nes jie yra, karinio dirbtinio intelekto valdomas, pavojus branduoliniams povandeniniams laivams, kurie yra svarbiausia atsako į branduolinę ataką dalis.
1. U.S. News: Drone Warfare Goes Deep Underwater --- Autonomous vessels aim to counter new threats at sea and gather intelligence. MacDonald, Alistair. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 17 Dec 2024: A.3.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą