Raudonos vėliavos įstatymai

Tai, kad Lietuvoje priimami įstatymai prieštarauja dažnai sveikam protui yra nieko naujo. "Automobilių eros pradžioje buvo priimti įstatymai, kad žmogus su raudona vėliava turi perspėti praeivius, kad vežimas be arklių atvažiuoja. Pensilvanija nuėjo dar toliau. Ji vienbalsiai priėmė įstatymą, kad, jei automobilis pabaido arklį, tai automobilio vairuotojas turi sustoti, išardyti automobilį ir automobilio dalis paslėpti krūmuose."

Koks nors Butkevičius su kosminiu Darbo kodeksu, ar Kubilius su naujais pasauliui ekonomikos vadovėliais yra gryni niekai. Mūsų laukia dar įdomesni įstatymai.

Kokiems universitetams Lietuvoje reikia skirti valstybės pinigus?

Kiek iš penktadalio kaimiečių, blogiausiais pažymiais įstojančių, studentų patenka po baigimo į penktadalį didžiausių atlyginimų gaunančių gretas? Tuos kaimiečius čia galima panaudoti, kaip kanarėles šachtoje.  Tik gerai atrodantis šis kriterijus demonstruoja, kad universitetas sugeba atlikti jo darbą, todėl tik tokiam universitetui valstybė privalo skirti didžiausias valstybės pinigų sumas.

Sakykime, nulis procentų tokių kaimiečių po tam tikro universiteto gauna elitinius atlyginimus. Toks universitetas nepadeda mums ugdyti Lietuvos talentus, ateinančius iš ten, kur blogiausios mokyklos ir mažiausi atlyginimai. Todėl toks universitetas gali apsieiti be valstybės pinigų ir tapti grynai privačiu. Todėl toks universitetas turi gauti nulį iš Lietuvos universitetams skirtų valstybės pinigų. Ar turi valstybė teisę būti tokia negailestinga? Be abejo, valstybė gali tvarkyti valstybės pinigus, kaip nori.

Globalistų valdomame pasaulyje reikia turėti arba paveldėti daug pinigų, kad pajamos stabiliai augtų

Tai parodo naujas tyrimas, aprašomas čia. Kai galimybė pasiekti daugiau, negu pasiekdavo tėvai, priklauso ne nuo darbo ar išsilavinimo, o tik nuo turimo pinigų kiekio, tokiu atveju išsijungia konkurencija, augimas ir inovatyvumas (aptariama čia).

Todėl sveikiausiose pasaulio demokratijose pasirodo Brexitas ir Donaldas Trumpas, kaip išrinktasis prezidentas

Kaip kovoti su emigracija iš Lietuvos?

Niekaip. Musulmonų įvažiavimas į ES yra tramdomas. Todėl darbo paklausa ES augs, emigracija iš Lietuvos tik stiprės, emigrantai versis vis geriau. Reikia išmokti su tuo gyventi, o ne kovoti su vėjo malūnais.

Kodėl Estijos mokinių rezultatai tiek daug geresni, negu Lietuvos?

Pasirodė nauji mokyklų vertinimo duomenys, įvertinantys mokinių sugebėjimą pritaikyti žinias gyvenime. Kodėl Estijos rezultatai tiek daug geresni? Gal todėl, kad Estijoje tėvai daugiau turi galimybių rūpintis vaikų išsilavinimu, nes žymiai daugiau už mus uždirba. Be to, mokytojais (vienas mokytojas 12-kai vaikų) dirbti ten atrenkami gabiausieji, o ne atliekos, kaip pas mus. Pačių mokyklų finansavimas yra gerai, bet Lietuvos atveju nepadeda. Taivanis, Rusija ir Lietuva išleidžia mokykloms finansuoti tiek pat pinigų. Bet Taivanio mokiniai yra tarp geriausių pasaulyje matematikoje. Rusai yra žymiai blogesni, bet mes, lietuviai, esame tiek kartų blogesni už rusus matematikoje, kiek rusai yra blogesni už Taivanio mokinius (piešinėlis čia) (matematikos žinios koreliuoja su būsimomis algomis).

Pirkite, brangieji, daugiau auksinių šakučių gynybai. Durniai nuo protingų gali apsiginti, tik mosuodami auksinėmis šakutėmis. Dar durniams padeda daužyti krūtis kumščiais ir vadinti kaimynus teroristais (aprašyta čia, žiūrėk paveikslėlį žemiau).

Ar tikrai šiandieninė Lietuvos valstybė yra nevykęs projektas?

Nejaugi tai, už ką kovojome Baltijos kelio laikais, apie ką svajojome okupacijos metais, nebėra gyvybinga?
Deja, taip. Tvarka Lietuvoje niekuo iš esmės nesiskiria nuo tvarkos Jungtinėje Karalystėje ir JAV, nuo nevaržomai liberalios tvarkos kurią teisėtai atmeta lengvai laimintys Brexito ir Donaldo J. Trumpo šalininkai. Mūsų Butkevičiaus ekstremaliai liberalus Darbo kodeksas yra tik eilinis aštresnis kvapelis iš tos išvietės, kurią mes čia susikuriame.

Kur išeitis? "Gal būt išeitį randa Vokietija, kuri sėkmingiau, negu mes, subalansuoja kapitalizmą ir solidarumą, įtvirtina pagarbą darbo jėgai, prisiima rimtus įsipareigojimus aukštąjam išsilavinimui ir techniniam darbo jėgos paruošimui" (aptariama čia).  Viešpataujantis Lietuvoje ir daug kur už jos ribų visiškai nesureguliuotas ekonominis liberalizmas arba miršta, arba bent jau elitas yra priverstas rimtai dalintis ekonomikos vaisiais su dauguma.

Alio valdžia: akumuliatoriai pinga, todėl iškastinis kuras darosi neperspektyvus

Akumuliatoriai, naudojmi saulės ir vėjo energijos kaupimui, atpigo 70-čia procentų nuo 2008-tųjų metų. Todėl atsinaujinančios energijos naudojimo kaina darosi panaši į iškastinio kuro nudojimo kainą. Rinka į tai reaguoja: pavyzdžiui, Kinija ruošiasi iki 2020 metų sukurti pakrovimo stotis penkiems milijonams elektromobilių. O kas bus, jei Kinija visai atsisakys automobilių, varomų iškastiniu kuru?

Tuo tarpu Lietuvoje mūsų moterėlės vargsta, sunkiai susigaudydamos, kaip pripumpuoti dujų į jų mašinėles.  Nieko geresnio nesugalvojam, kaip suskystintų dujų terminalo afera bei valstybės didžiausia priklausomybė nuo naftos perdirbimo pajamų. Lietuva užversta taršiausiais senais dyzeliais.

Ar lietuviai išmirs, kaip dinozaurai, stovėdami ir riaumodami dyzelinių dūmų debesyse? Tai yra energetinė nepriklausomybė? Nuo ko? Nuo proto?