Baisus pavojus Lietuvai: rusai puola

"Baiminamasi, kad naujieji ypatingai tylūs Rusijos „Kilo“ klasės povandeniniai laivai gali kelti grėsmę Vakarų saugumui, stebėdami Vakarų laivyną Baltijoje ir Šiaurės Atlante nepastebimai arba stebėdami povandeninius interneto kabelius.

Vakarų branduoliniai atgrasomieji povandeniniai laivai gali būti pažeidžiami Rusijos povandeninių laivų tyliųjų technologijų, išplėstinės kovos diapazono ir galimybės smogti taikiniams virš ir po vandeniu, taip pat sausumoje.

„Rusams yra naudinga, kad prieš 15–20 metų padidėjo jų išlaidos tyrimams ir plėtrai, todėl dabar jie  gamina šią ypač tylių„ Kilo “povandeninių laivų klasę.“

Vadovaujant Landsbergiams, visi Lietuvos valdantieji turi skubiai kišti galvas į Baltijos jūrą ir žiemą-vasarą klausyti. Tik taip mes galime kompensuoti mūsų inovacijų atsilikimą ir iššvaistomus milijardus Boxeriams bei auksiniams šaukštams. Vardan tos, Lietuvos...

Mūsų jaunimas vis dažniau serga storosios žarnos vėžio liga

"Daktaras Brenneris ir jo kolegos nustatė, kad tarp Kanados vyrų iki 50 metų amžiaus storosios žarnos vėžio dažnis padidėjo 3,47 proc. nuo 2006 m. iki 2015 m. Nuo 2010–2015 m. moterų, jaunesnių nei 50 metų amžiaus, šie rodikliai padidėjo 4,45 proc. Šis modelis yra gana panašus į tą, kurį pastebėjo tyrėjai JAV. Teksaso valstijos, Ostino universiteto tyrėjai praėjusią savaitę pranešė, kad naujai diagnozuotų pacientų, sergančių storosios žarnos vėžio liga, jaunesnių nei 50 metų amžiaus, dalis padidėjo nuo 10 procentų 2004 m. iki 12,2 procentų 2015 m.

Kodėl? Niekas nežino. Dėl pastarojo meto gyvenimo būdo pokyčių gali būti iš dalies. Pvz., nutukimas ir sėdimas gyvenimo būdas yra susiję su gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu, taip pat dėl netinkamos dietos, kurioje mažai skaidulų. Taip pat nustatyta, kad pacientams, sergantiems lėtiniu uždegimu ar 2 tipo diabetu, padidėja šios ligos rizika."

Naivu dabar apmokestinti pensininkų mašinėles

Nes pirmiausia reikia nors truputėlį apmokestinti tuos, kurie Lietuvoje uždirba kalnus pinigų. Imkime pavyzdį iš labiau išsivysčiusių valstybių.

"Praėjusį ketvirtadienį Prancūzijos senatas priėmė skaitmeninių paslaugų mokestį, kuris įveda visiškai naują mokestį didelėms tarptautinėms įmonėms, teikiančioms skaitmenines paslaugas vartotojams Prancūzijoje.

Skaitmeninės paslaugos apima viską, pradedant nuo prekių ir paslaugų pardavimo platformos internete teikimo, iki tikslinės reklamos, paremtos vartotojo duomenimis, o mokestis taikomas bendroms pajamoms iš tokių paslaugų.

Skaitmeninių paslaugų mokestis laukia prezidento Emmanuelio Macrono, kuris išreiškė paramą šiai priemonei, pasirašymo. Jis turi įsigalioti per artimiausias kelias savaites.

Prancūzijos mokestis nėra tik vienos šalies, kuriai reikia pajamų, žingsnis. Tai yra daug didesnės tendencijos dalis, kai per pastaruosius kelerius metus šalys siūlo arba įgyvendina naujų mokesčių."

Daugeliui konservatorių jų neginčijamas atskaitos taškas yra darni visuomenė, paremta darbu, šeima ir bendruomene

"Darbo rinka, kurios dėka darbuotojai gali palaikyti stiprias šeimas ir bendruomenes, yra pagrindinis ilgalaikio klestėjimo veiksnys ir turėtų būti pagrindinis viešosios politikos dėmesys. Tikras klestėjimas priklauso nuo žmonių, kurie dirba produktyviai savo įnašais visuomenėje, ir to produktyvumo dėka jie gali pasiekti savarankiškumo, išlaikyti savo šeimas, dalyvauti jų bendruomenėse ir auginti vaikus, pasirengusius padaryti tą patį. Darbo rinka lemia, kur, kaip, kas ir už kokią kaina dirba.

Darbo rinkos, kaip ir visos rinkos, rezultatai priklauso nuo sąlygų, kuriomis ji veikia. Svarbu tai, kad ramybėje likusi darbo rinka siektų veiksmingos pusiausvyros, tačiau ekonomikos teorija niekada nežada, kad pusiausvyra bus socialiai pageidautina ir įtraukianti. Tikras konservatyvizmas rinkas vertina kaip galingus mechanizmus, kurie skatina pasirinkimą, skatina konkurenciją ir skatina augimą, tačiau visada tarnauja darniai visuomenei, kurioje žmonės gali klestėti. Pastebėję, kad darbo rinkos rezultatų trūkumai tapo ryškūs, konservatoriai pradeda klausti, kurios sąlygos lemia tuos rezultatus ir kaip pakeisti šias sąlygas.

Daugiau tarptautinės prekybos yra gerai, jei ta prekyba subalansuota. Tačiau didžiulis prekybos deficitas atspindi užsienio darbuotojų, patenkančių į mūsų rinką, pasiūlą iš tolo, nepadidėjus užsienyje paklausai to, ką gamina mūsų darbuotojai. Imigracija taip pat gali būti konstruktyvi - jei šie imigrantai patenka į darbo rinkos segmentus, kur vietiniams darbuotojams sekasi. Bet jei mažiau išsilavinusių mūsiškių ekonominių galimybių nebuvimas jau laikomas dideliu visuomenei iššūkiu, leisti dar mažiau išsilavinusiems darbuotojams patekti į mūsų darbo rinką nėra prasmės."

Geri darbdaviai

"Autoriai ištyrė keturis galimus įmonės veiklos rodiklius: klientų lojalumą, darbuotojų produktyvumą, pelningumą ir personalo kaitą. Jie nustatė, kad darbuotojų pasitenkinimas turėjo neigiamą ryšį su personalo kaita ir esminę teigiamą koreliaciją su klientų lojalumu. Tai buvo siejama su didesniu produktyvumu ir, ne taip stipriai, su pelningumu.

Žinoma, koreliacija neįrodo priežastingumo. Gali būti, kad dirbdamas sėkmingoje įmonėje darbuotojai labiau patenkinti, o ne atvirkščiai. Tačiau autoriai cituoja pokyčius atskirose įmonėse ir organizacijose, kurie rodo, kad darbuotojų moralės pagerėjimas reiškia produktyvumo padidėjimą, o ne atvirkščiai.

Kas galėtų paaiškinti saitą? Vienoje krypčių, vadinamoje žmonių santykių teorija, jau seniai teigiama, kad didesnė darbuotojų gerovė yra susijusi su didesniu produktyvumu, be kita ko, dėl to, kad laimingi darbuotojai yra mažiau linkę į pravaikštas ar darbo metimą. Tačiau, kaip pripažįsta straipsnio autoriai, atlikta nedaug tyrimų apie geriausias priemones, kurių vadovai gali imtis, kad pagerintų darbuotojų gerovę, arba iš tikrųjų dar yra ir ekonomiškiausios.

Taip pat, kaip garsaus teisėjo pasakojime apie nepadorumą, gerai valdomą kompaniją gali būti sunku apibrėžti, tačiau pamatę, galite ją atpažinti. Tokioje darbovietėje darbuotojai bus gerai informuojami apie įmonės planus ir bus konsultuojami dėl vaidmenų, kuriuos jie atliks. Darbuotojai jausis galintys aptarti problemas su vadovais, nebijodami dėl savo darbo vietos. Patyčios ir seksualinis priekabiavimas bus draudžiami. Darbuotojai gali sunkiai dirbti, tačiau jiems bus suteikta pakankamai laiko pailsėti ir pabūti su šeima. Trumpai tariant, darbuotojai bus traktuojami kaip žmonės, o ne tik kaip apskaitos vienetai."[1] 

Lietuvoje darbdaviui reikia kažkaip nors sau paaiškinti katastrofiškai neteisingą darbo apmokėjimą. Todėl darbuotojai Lietuvoje yra skaitomi vergais. Tai psichologiškai palengvina naikinti tokių, tariamai nieko nevertų, žmonių gyvenimus.  Tai yra viena iš svarbių emigracijos priežasčių.

1. "Nice work; Bartleby." The Economist, 3 Aug. 2019, p. 54(US)

Kol mes čia kombinuojame tik išmelžti daugiau ES pinigų, kiti ruošiasi kasti daug aukso ir kitų metalų

"Kosmose yra praktiškai neribotas kiekis kai kurių iš 44 elementų, kurių ateityje gali trūkti, - teigė Luis Zea iš Kolorado Boulderio universiteto Geologijos mokslų departamento. „Ateityje vykstančius karus gali lemti jų trūkumai, todėl, jei surasime naują šaltinį, tai padės sumažinti kraujo praliejimo riziką.
Vieninteliame asteroide (16) Psiche, esantis tarp Marso ir Jupiterio, yra nikelio, geležies ir tauriųjų metalų, kurių vertė siekia 700 milijardų dolerių. 2022 m. NASA planuoja ten nusiųsti robotų tyrimų misiją. Taigi kasyba kosmose gali būti ne tik finansinė palaima. Daugelis asteroidų yra užpildyti metalais, kurie naudojami, pavyzdžiui, elektronikoje, tačiau sunkiai randami Žemėje. Kosminė kasyba taip pat gali būti lengvai prieinamas metalų šaltinis būsimoms stotims ar kosminiams zondams statyti. Galimybė naudotis tokiomis medžiagomis leistų jas pastatyti erdvėje. Nereikėtų gabenti sunkių krovinių iš Žemės, ir tai žymiai sumažintų sąnaudas.

Tačiau šiuos mineralus reikia iškasti. Čia atsiranda vardas, kuris skamba kaip mokslinė fantastika, biokasyba (biomainingas). Taip, kalbama apie mineralų išgavimą, naudojant bakterijas. Biokasyba yra procesas, kurio metu išgautos medžiagos dedamos į indus su vandeniu ir specializuotomis bakterijų kultūromis. Jos išstumia metalus iš substrato ar jį supančių uolienų. Aplinkai nekenksminga technika yra alternatyva tradicinei kasybai, kai aukso ar kitų metalų atskyrimui dažnai naudojamos agresyvios cheminės medžiagos.Technika nėra absoliuti naujovė (bent jau Žemėje). „Apie 15% vario ir 5% aukso jau yra iškasti žemėje, naudojant bakterijas“, -teigė Zea. - Kosmoso biokasyba šiandien gali skambėti fantastiškai, tačiau ateityje tai bus realybė.Tyrėjai derina darbą dėl mikrogravitacijos ir mikrobiologijos. Jie jau tiria vieną konkrečią bakteriją, kuri buvo kosmose ir gali išgyventi tomis sąlygomis. Zea prognozuoja papildomą nežemiškos kasybos naudą aplinkai. Ateityje Žemę būtų galima skirti tik gyvybei, o visa sunkiosios pramonės ir kasybos veikla galėtų būti visiškai atliekama kosmose."

Kas darosi mūsų universitetuose?

"Tai, kas šiandien vyksta universitetuose, nėra reakcija į kokią nors tariamą sisteminę neteisybę, bent jau tikrai ne. Iš esmės tai yra reakcija prieš aristokratišką dvasią - būti, kaip rašė HL Menckenas, „neprisiimančiu atsakomybės už bendras žmonių mases ir todėl pranašesniu tiek už jų žemus ilgesius, tiek ir ne mažiau menką jų pasipiktinimą“, išsiskyrimas iš vidutiniškų daugelio, pereinant prie keleto puikių. Tai universitetuose daroma dėl radikalaus egalitarizmo, į kurį visi yra įtraukti, visi yra lygūs, visi yra ypatingi.

„Begaliniame beprotiško saldumo sakyme, pasaulio kolegijų ir universitetų dėstytojai ir administratoriai šiandien pabrėžia nepaprastą įtraukties kultūros universitete kūrimo svarbą“, - rašo Kronmanas."

Juk didžiąjam verslui naudingas rinkos išplėtimas į visas nuskriaustųjų grupes...