Airbus wants to launch a hydrogen-powered passenger plane.

"The aircraft manufacturer has made decisive progress in its cooperation with CFM. Now a new engine is to be installed in a large Airbus machine.

The world's largest aircraft manufacturer Airbus is working with the French-American engine manufacturer CFM International to develop a hydrogen-powered aircraft engine. By the middle of the decade, a so-called demonstrator for such an engine that runs on hydrogen instead of kerosene should be available, as the two partners announced on Tuesday.

To do this, CFM is converting a conventional turbofan engine so that it can be operated with hydrogen. As part of the feasibility study, this is to be installed in an A380 wide-bodied aircraft with hydrogen tanks and tested on the ground and in the air.

The Airbus partner is owned equally by the French supplier Safran and the US conglomerate GE and competes with aircraft engines including MTU Aero. In 2020, Airbus promised to make emission-free flying possible by 2035.

A passenger plane should be in the air by 2035

By then, a small “ZEROe” passenger aircraft with hydrogen propulsion is to be developed. "Since the presentation of our ZEROe concepts in September 2020, this is the most important step that Airbus has taken to usher in a new era of flying with hydrogen propulsion," said Airbus Technology Director Sabine Klauke at a press conference on Tuesday.

She declined to comment on the cost of the project. Last year, CFM also announced next-generation engines for 2035, which can also be operated with hydrogen. The combustion chamber has to withstand higher temperatures.

However, the direct combustion of hydrogen as a fuel is only one of two options for Airbus. Klauke said the aircraft manufacturer remains open to fuel cell technology, which uses hydrogen to power an electric motor. The decision should be made by 2025.

Airbus boss Guillaume Faury recently said in the "Welt am Sonntag" that the Franco-German group could also build the engines for hydrogen aircraft itself, but put that into perspective last week."

Lithuanian government and business endanger Lithuania

As soon as the Polish authorities saw that much higher taxes were being collected due to higher prices, they immediately decided to reduce taxes to make it easier for the population to survive those higher prices. Businesses supported this initiative by the Polish authorities. In doing so, the Poles showed themselves and others that they were all going through a difficult time together. Such confidence in government and business is important in a time of crisis.  

The Lithuanian government and business also benefit more from higher prices, but do not want to share the surplus with the population. Confidence in such government and such business - zero. This is dangerous for the state during the crisis.

Lietuvos valdžia ir verslas kelia pavojų Lietuvai

Lenkijos valdžia kai tik pamatė, kad dėl didesnių kainų surenka daug daugiau mokesčių, tuoj nutarė mokesčius pamažinti, kad gyventojai lengviau išgyventų tas didesnes kainas.Verslas parėmė šią Lenkijos valdžios iniciatyvą. Tuo lenkai parodė sau ir kitiems, ka jie sunkmetyje išgyvena visi kartu. Toks pasitikėjimas valdžia ir verslu svarbus krizės metu.

Lietuvos valdžia ir verslas irgi gauna daugiau naudos iš didesnių kainų, tačiau dalintis su gyventojais nenori. Pasitikėjimo tokia valdžia ir tokiu verslu - nulis. Tai pavojinga valstybei krizės metu.

Kai kurių Putino pareiškimų apie Ukrainos krizę analizė dienraštyje „The New York Times“

  Putinas: „Iš esmės oligarchinės Ukrainos valdžios priimtas vadinamasis provakarietiškas civilizacinis pasirinkimas nebuvo ir nėra skirtas sukurti geresnes sąlygas žmonių gerovei, o tik išlaikyti milijardus dolerių, kuriuos turi oligarchai, pavogę iš ukrainiečių ir laikydami tų oligarchų sąskaitose Vakarų bankuose, pagarbiai apgyvendindami Ukrainoje geopolitinius Rusijos konkurentus“.

 

    Čia ponas Putinas išplečia savo istorinį revizionizmą į kaltinimą šiuolaikinei Ukrainai. Jos vyriausybė, anot jo, yra ne tikra vyriausybė, o vagių klanas, todėl jai nepriklauso jokios suverenios valstybės teisės, taip pat yra vidinė grėsmė Rusijos saugumui.

    Kalbėdamas apie pačios Ukrainos valstybės neteisėtumą, V. Putinas teigia, kad jokie politikos pokyčiai ar diplomatinė nuolaida šios grėsmės nesumažėtų. Tai tam tikra prasme yra pareiškimas, kad nėra prasmės derėtis, kad Maskva neturi kito pasirinkimo, kaip tik priversti Kijevo lyderius jėga arba iš karto juos pašalinti.

 

    Putinas: „Ukrainos armija laukia, kol galės patekti į NATO.... Vakarai ištyrė Ukrainos teritoriją, kaip būsimą karo teatrą, būsimą mūšio lauką, nukreiptą prieš Rusiją“.

 

    V. Putinas jau seniai stengėsi, kad daugiau Rusijos kaimynų neprisijungtų prie NATO. Per visas derybas dabartinės krizės metu jis reikalavo, kad NATO atšauktų Vašingtono 2008 m. deklaraciją, kad ji svarstys Ukrainos ar Gruzijos narystę."

 

 

"The New York Times" analysis of some Putin's statements about Ukraine crisis

"Putin: "Essentially, the so-called pro-Western civilizational choice made by the oligarchic Ukrainian authorities was not and is not aimed at creating better conditions in the interests of people’s well-being but at keeping the billions of dollars that the oligarchs have stolen from the Ukrainians and are holding in their accounts in Western banks, while reverently accommodating the geopolitical rivals of Russia."



Here Mr. Putin extends his historical revisionism into an indictment of modern Ukraine. Its government, he argues, is not a real government but a clan of thieves — and therefore due none of the rights of a sovereign state — as well as an intrinsic threat to Russian security.
By couching his case in the illegitimacy of the Ukrainian state itself, Mr. Putin is suggesting that no policy change or diplomatic concession could alleviate this threat. It is, in a sense, a declaration that there is no point in negotiation, that Moscow has no choice but to coerce Kyiv’s leaders by force, or else remove them outright.



Putin: "The Ukrainian army is waiting to get into NATO. … The West has explored the territory of Ukraine as a future theater, future battlefield, that is aimed against Russia."



Mr. Putin has long striven to prevent more of Russia’s neighbors from joining NATO. Throughout negotiations during the current crisis, he has insisted that NATO revoke Washington’s 2008 declaration that it would consider membership for Ukraine or Georgia."

Rusija gali panaudoti kriptovaliutą, kad sumažintų JAV sankcijų galią

  „Rusijos įmonės disponuoja daugybe kriptovaliutų įrankių, kad išvengtų sankcijų, įskaitant ir vadinamąjį skaitmeninį rublį.

 

    Kai 2014 m., Rusijai atgavus Krymą, JAV uždraudė amerikiečiams užsiimti verslu su Rusijos bankais, naftos ir dujų plėtros ir kitomis įmonėmis, Rusijos ekonomikai smūgis buvo greitas ir didžiulis. Ekonomistai apskaičiavo, kad Vakarų valstybių įvestos sankcijos Rusijai kasmet kainuoja 50 mlrd. dolerių.

 

    Nuo tada pasaulinė kriptovaliutų ir kito skaitmeninio turto rinka pakilo. Tai bloga žinia sankcijų vykdytojams ir gera žinia Rusijai.

 

    Antradienį Bideno administracija įvedė naujas sankcijas Rusijai dėl konflikto Ukrainoje, siekdama sutrukdyti į ją patekti užsienio kapitalui. Tačiau Rusijos subjektai ruošiasi sušvelninti kai kuriuos blogiausius padarinius, sudarydami sandorius su visais, norinčiais su jais bendradarbiauti visame pasaulyje, sakė ekspertai. Ir, jų teigimu, tie subjektai gali naudoti skaitmenines valiutas, kad apeitų kontrolės taškus, kuriais vyriausybės pasitiki – daugiausia bankų pinigų pervedimais – kad blokuoti sandorių vykdymą.

 

    „Rusija turėjo daug laiko galvoti apie šią konkrečią pasekmę“, – sakė buvęs federalinis prokuroras Michaelas Parkeris, dabar vadovaujantis Vašingtono advokatų kontoros „Ferrari & Associates“ kovos su pinigų plovimu ir sankcijų praktikai. „Būtų naivu manyti, kad jie neįvykdė būtent tokio scenarijaus patikrinimo.

 

    Sankcijos yra viena iš galingiausių JAV ir Europos šalių turimų priemonių daryti įtaką tautų, kurių jos nelaiko sąjungininkėmis, elgesiui. Visų pirma Jungtinės Valstijos gali panaudoti sankcijas, kaip diplomatinę priemonę, nes doleris yra pasaulio rezervinė valiuta ir naudojamas mokėjimams visame pasaulyje. Tačiau Amerikos vyriausybės pareigūnai vis labiau suvokia, kad kriptovaliutos gali sumažinti sankcijų poveikį, ir sustiprina skaitmeninio turto kontrolę.

 

    Norėdama taikyti sankcijas, vyriausybė sudaro sąrašą žmonių ir įmonių, kurių jos piliečiai turi vengti. Visiems, užkluptiems bendraujant su sąrašo nariu, gresia didelės baudos. Tačiau tikrasis raktas į bet kokią veiksmingą sankcijų programą yra pasaulinė finansų sistema. Bankai visame pasaulyje atlieka svarbų vaidmenį, vykdant sankcijas: jie mato, iš kur gaunami pinigai ir kur jie nueina, o kovos su pinigų plovimu įstatymai reikalauja blokuoti sandorius su subjektais, kuriems taikomos sankcijos, ir pranešti apie tai, ką mato, valdžios institucijoms. Tačiau jei bankai yra vyriausybių akys ir ausys šioje erdvėje, skaitmeninių valiutų sprogimas juos apakina.

 

    Bankai turi laikytis „pažink savo klientą“ taisyklių, kurios apima ir klientų tapatybės patikrinimą. Tačiau biržos ir kitos platformos, palengvinančios kriptovaliutų ir skaitmeninio turto pirkimą ir pardavimą, retai gali taip gerai sekti savo klientus, kaip bankai, nors ir turėtų laikytis tų pačių taisyklių. Spalio mėnesį JAV iždo departamentas perspėjo, kad kriptovaliutos kelia vis rimtesnę grėsmę Amerikos sankcijų programai ir kad JAV valdžios institucijos turi mokytis apie šią technologiją.

 

    Jei Rusija nuspręstų išvengti sankcijų, ji turi daugybę su kriptovaliutomis susijusių įrankių, teigia ekspertai. Viskas, ko reikia, yra rasti būdų, kaip prekiauti neliečiant dolerio.

 

    Rusijos vyriausybė kuria savo centrinio banko skaitmeninę valiutą, vadinamąjį skaitmeninį rublį, kurį ji tikisi panaudoti tiesiogiai prekiaujant su kitomis šalimis, norinčiomis jį priimti, prieš tai nekeičiant jo į dolerius.

 

    Ir nors kriptovaliutų operacijos yra registruojamos pagrindinėje blokų grandinėje, todėl jos tampa skaidrios, nauji Rusijoje sukurti įrankiai gali padėti užmaskuoti tokių operacijų kilmę. Tai leistų įmonėms neaptiktomis prekiauti su Rusijos subjektais.

 

    Tokiems sprendimo būdams yra precedentas. Iranas ir Šiaurės Korėja yra tarp šalių, kurios naudojo skaitmenines valiutas Vakarų sankcijų padariniams sušvelninti – šią tendenciją neseniai pastebėjo JAV ir Jungtinių Tautų pareigūnai. Pavyzdžiui, Šiaurės Korėja panaudojo išpirkos reikalaujančią programinę įrangą, kad pavogtų kriptovaliutą savo branduolinei programai finansuoti, teigiama JT pranešime.

 

    2020 metų spalį Rusijos centrinio banko atstovai vienam Maskvos laikraščiui pareiškė, kad naujasis „skaitmeninis rublis“ padarys šalį mažiau priklausomą nuo JAV ir galės geriau atsispirti sankcijoms. Tai leistų Rusijos subjektams atlikti sandorius už tarptautinės bankininkystės sistemos ribų su bet kuria šalimi, norinčia prekiauti skaitmenine valiuta.

 

    Rusija galėtų rasti norinčių partnerių kitose valstybėse, kurioms taikomos JAV sankcijos, įskaitant Iraną, kurios taip pat kuria vyriausybės remiamas skaitmenines valiutas. Pasaulio banko duomenimis, Kinija, didžiausia Rusijos prekybos partnerė tiek importu, tiek eksportu, jau pristatė savo centrinio banko skaitmeninę valiutą. Šalies lyderis Xi Jinpingas neseniai apibūdino Kinijos santykius su Rusija, kaip „be ribų“.

 

    Besivystanti centrinių bankų, tiesiogiai keičiančių skaitmenines valiutas, sistema kelia naujų pavojų, sakė Yaya Fanusie, Naujojo Amerikos saugumo centro bendradarbė, tyrinėjusi kriptovaliutų poveikį sankcijoms. „JAV sankcijų galia mažinama dėl sistemos, kurioje šios nacionalinės valstybės gali atlikti sandorius, nenaudodamos pasaulinės bankų sistemos.

 

    Vasario pradžioje nepriklausomi sankcijų stebėtojai Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pranešė, kad Šiaurės Korėja naudoja kriptovaliutas savo branduolinei ir balistinių raketų programai finansuoti, rašo Reuters. (Norvegijos nuolatinės misijos prie JT atstovas patvirtino ataskaitos egzistavimą, kuri dar nepaskelbta.) 

 

Praėjusių metų gegužę konsultacijų įmonė „Elliptic“ aprašė, kaip Iranas panaudojo pajamas iš Bitcoin kasybos, kad kompensuotų savo apribojimus galimybėse parduoti naftą dėl sankcijų.

 

    Nelegalios lėšos taip pat pateko į Rusiją per tamsiąją žiniatinklio prekyvietę „Hydra“, kuri veikia kriptovaliuta ir 2020 m. pardavė daugiau, nei 1 mlrd. dolerių, teigia „Chainalysis“. Griežtos platformos taisyklės – pardavėjams leidžiama likviduoti kriptovaliutą tik per tam tikras regionines biržas – tyrėjams buvo sunku sekti pinigus.

 

    „Žinome, kad nėra klausimų, ir žinome, kad „Hydra“ veikia ne tik visoje Rytų Europoje, bet ir visoje Vakarų Europoje“, – sakė „Chainalysis“ tyrimų direktorius Kimas Graueris. „Tikrai vyksta tarpvalstybinis verslas“.

 

    Visos skaitmeninės valiutos naudoja „blockchain“ technologiją – kompiuterinio kodo formą, kurią viešai gali peržiūrėti bet kas ir bet kur. Ši viešoji knyga stebi atskirų skaitmeninių monetų judėjimą iš vienos „piniginės“, kaip vadinamos skaitmeninio turto internetinės saugyklos, į kitą. Teoriškai tai turėtų leisti valdžios institucijoms sekti visas kriptovaliutų operacijas ir neleisti subjektams, kuriems taikomos sankcijos, jų užbaigti.

 

    Tačiau „Hydra“ technologija slepia operacijų šaltinį ir siūlo potencialų įrankį Rusijos vartotojams perkelti pinigus už šalies sienų. Pati „Hydra“ dar nėra pakankamai didelė, kad galėtų atlikti sandorių, kurių Rusijai reikėtų, kad sėkmingai išvengtų sankcijų, apimtis. Tačiau gali padėti ir kiti pinigų plovimo būdai, įskaitant „lizdą“, kai neteisėta prekyvietė slepiasi didesnėje, teisėtoje struktūroje, kad nuslėptų savo veiklą.

 

    Yra ženklų, kad JAV stiprina kriptovaliutų veiklos stebėjimą. Vasario 17 d. Teisingumo departamentas paskelbė sukūręs naują nacionalinę kriptovaliutų vykdymo komandą, o tai tarsi pabrėžė, kad federaliniai prokurorai skiria ypatingą dėmesį blogam kriptovaliutų vartotojų elgesiui.

 

    Buvęs prokuroras P. Parkeris teigė, kad vasario 8 d. Manheteno poros areštai už 3,6 mlrd. dolerių Bitcoin vagystę iš Honkongo kriptovaliutų biržos „Bitfinex“ yra „apčiuopiamas pavyzdys, kaip vyriausybė daro labai gerą darbą ir sparčiai ėmėsi veiksmų, kuriuos reikia padaryti, kad būtų galima tai atsekti.

 

    Administracijos pareigūnai taip pat ragina kriptovaliutų pramonę įdiegti vidinę kontrolę, kuri neleidžia blogiems veikėjams naudotis jų paslaugomis. Spalio mėnesį Iždo departamentas paskelbė 30 puslapių sankcijų laikymosi vadovą, kuriame rekomenduojama kriptovaliutų įmonėms naudoti geografinės vietos nustatymo įrankius, kad išnaikintų klientus sankcionuotose jurisdikcijose. Ataskaitoje teigiama, kad daugeliu atvejų kriptovaliutų įmonėms prireikė mėnesių ar metų, kad įgyvendintų tokias atitikties procedūras.

 

    Tai gali pasikeisti, kai pramonė pradeda bręsti. Chainalysis siūlo įrankį „žinok savo operaciją“, kuris įspėja įmones, kai į juodąjį sąrašą įtraukti subjektai naudojasi jų paslaugomis. Praėjusiais metais bendrovė padvigubino privataus sektoriaus klientų skaičių, kurių daugelis naudojasi atitikties įrankiu.

 

    Tačiau sumanūs kriptovaliutų vartotojai gali rasti būdų, kaip išvengti juodojo sąrašo.

 

    „Iždo kriptovaliutos piniginės adresas nėra patikimas“, – sakė p. Fanusie iš Naujosios Amerikos saugumo centro. „Tas paskirtas aktorius vis tiek gali atverti naują piniginę kitur. Jūs galite tai padaryti gana lengvai."