ES įstatymo projektu siekiama daugiau dalintis duomenimis --- Pasiūlymu siekiama atlaisvinti didelių technologijų įmonių sukibimą su prijungtais produktais

  „Europos Sąjunga siūlo teisės aktą, kuris priverstų daugiau dalytis duomenimis tarp Europos įmonių – taip siekiama sušvelninti kai kurių komercinių ir pramoninių duomenų sulaikymą kai kuriose didelėse technologijų įmonėse.

 

    Naujosiomis taisyklėmis, trečiadienį pasiūlytomis įstatymo projektu, pavadintu Duomenų įstatymu, siekiama padėti mažesnėms įmonėms neatsilikti nuo didžiųjų įmonių, kurios siekia pasipelnyti iš daugybės neasmeninių duomenų, kuriuos generuoja prijungti produktai. Ši problema tampa vis aktualesnė, nes vis daugiau įrenginių generuoja duomenis, naudojamus valdymui ir stebėjimui, pavyzdžiui, išmaniuosiuose namuose ir gamyklose. Tokių duomenų kiekis žymiai padidės 5G technologijų diegimu.

 

    Tačiau didelės technologijų įmonės skundžiasi, kad įstatymo projektas paskatintų daugelį Europoje veikiančių įmonių saugoti daugiau savo duomenų Europoje, pas Europos tiekėjus, o ne siųsti juos į užsienį ar naudoti Amerikos kompanijoms.

 

    „Duomenų įstatymas užtikrins, kad pramoniniais duomenimis būtų dalijamasi, jie būtų saugomi ir tvarkomi visiškai laikantis Europos taisyklių“, – sakė už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Bretonas.

 

    Europos Komisija teigė, kad numato, kad iki 2028 m. šie teisės aktai Europos ekonomiką galėtų papildyti 270 milijardų eurų, ty 305,76 milijardo dolerių.

 

    Trečiadienio pasiūlymas yra dalis didžiausio siūlomo pasaulinio technologijų reguliavimo išplėtimo per pastaruosius dešimtmečius. ES baigia susitarti dėl dviejų naujų teisės aktų, skirtų didelėms technologijų įmonėms, tekstų: vieno, kuriuo siekiama apriboti galimą piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, o kito, kuriuo siekiama priversti jas prisiimti didesnę atsakomybę už internetinio turinio valdymą, abu remiami didelėmis baudomis.

 

    Kiti įstatymai, skirti didelėms technologijų įmonėms, yra svarstomi arba įgyvendinami nuo Pietų Korėjos iki JK ir Kanados.JAV kongresas svarsto pasiūlymus, į kuriuos įtrauktos kai kurios panašios nuostatos kaip ir baigiamos ES.

 

    Naujasis Briuselio duomenų pasiūlymas išplečia sritį, kuriai taikomas vienas didžiausių iki šiol ES technologijų reglamentavimo elementų: bloko privatumo įstatymas, žinomas, kaip Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, įsigaliojęs 2018 m. Nors šiame įstatyme dėmesys buvo sutelktas į tai, kaip įmonės gali – ir negali – rinkti asmeninę informaciją apie ES gyventojus, Duomenų įstatymas orientuotas į ne asmens duomenis.

 

    ES pareigūnai teigia, kad naujojo įstatymo tikslas – padėti atverti didesnę duomenų rinką, verčiant įmones sudaryti duomenų dalijimosi sandorius, kurie leistų vartotojams rinktis iš konkuruojančių paslaugų teikėjų, kai jie naudojasi prijungtais įrenginiais. Daugelis nuostatų būtų taikomos ne tik didelėms technologijų įmonėms.

 

    Vienas iš pavyzdžių, kurį nurodė pareigūnai, buvo vartotojas, norintis duomenis iš išmaniosios indaplovės siųsti trečiosios šalies remonto tarnybai, o ne gamintojui. Įstatymo projekte taip pat būtų nustatytas reikalavimas, kad įmonės galėtų lengvai pereiti prie skirtingų debesijos paslaugų teikėjų.

 

    Lobistai ir pramonės teisininkai teigė, kad teisės aktai užkraus didelę naštą įmonėms, kurios turės nuspręsti, kaip tvarkyti duomenų užklausas ir kokiais duomenimis jos privalo dalytis.

 

    „Duomenų ekonomika iki šiol nebuvo reguliuojama“, – sakė „Freshfields Bruckhaus Deringer“ partneris Christophas Werkmeisteris. "Tai tikrai bus labai didelė atitikties našta." [1]

1. EU Bill Seeks to Get More Data Sharing --- Proposal aims to loosen grip of big tech companies on connected products
Schechner, Sam; Kim Mackrael. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 24 Feb 2022: B.4.

EU Bill Seeks to Get More Data Sharing --- Proposal aims to loosen grip of big tech companies on connected products

"The European Union is proposing legislation that would force more data sharing among companies in Europe -- aiming to loosen the grip officials say a few big tech companies have on some commercial and industrial data.

The new rules, proposed Wednesday in a bill called the Data Act, aim to help smaller companies keep up with big ones in the race to profit from troves of non-personal data generated by connected products. The issue is increasingly relevant as more devices generate data used for control and monitoring, such as in smart homes and factories. The volume of such data will balloon with the rollout of 5G technologies.

But big tech companies complain the bill would effectively push many companies operating in Europe to store more of their data in Europe, with European providers, rather than sending it overseas or using by American companies.

"The Data Act will ensure that industrial data is shared, stored and processed in full respect of European rules," said Thierry Breton, European commissioner for the internal market.

The European Commission said it anticipates the legislation could add 270 billion euros, equivalent to $305.76 billion, to the European economy by 2028.

Wednesday's proposal is part of the biggest proposed expansion of global tech regulation in decades. The EU is in the final stages of settling on the texts of two new laws aimed at large tech companies, one that seeks to limit potential abuses of dominance and the other that aims to force them to take more responsibility for policing online content, both backed by significant fines.

Other laws aimed at big tech companies are being considered or implemented from South Korea to the U.K. to Canada. Congress is debating proposals that include some similar provisions to those being completed in the EU.

The new data proposal by Brussels expands on a domain tackled by one of the EU's biggest pieces of tech regulation to date: the bloc's privacy law, known as the General Data Protection Regulation, which became effective in 2018. While that law focused on how companies could -- and couldn't -- collect personal information about EU residents, the Data Act is focused on non-personal data.

EU officials say their goal with the new law is to help open up more of a marketplace for data by forcing companies to strike data-sharing deals that would allow consumers to choose between competing service providers when using connected devices. Many of the provisions would apply broadly beyond just big tech companies.

One example that officials cited was a consumer who wants to send data from a smart dishwasher to a third-party repair service, rather than to the maker. The bill would also impose a requirement to make it easy for companies to switch between different cloud-services providers.

Lobbyists and industry lawyers said the legislation will impose a significant burden on companies, which will have to determine how to deal with data requests and what data they are obligated to share.

"The economics of data have so far not been regulated," said Christoph Werkmeister, a partner with Freshfields Bruckhaus Deringer. "It is certainly going to be a very major compliance burden."" [1]

1. EU Bill Seeks to Get More Data Sharing --- Proposal aims to loosen grip of big tech companies on connected products
Schechner, Sam; Kim Mackrael. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 24 Feb 2022: B.4.

 

Kas vyksta Ukrainoje

„Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad naudoja „didelio tikslumo ginklus“, kad sunaikintų karinę infrastruktūrą, oro gynybos objektus, karinius aerodromus ir Ukrainos armijos lėktuvus, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra RIA Novosti. Tačiau ministerija pareiškė, kad miestų nepuola. ir pažadėjo, kad „civiliams gyventojams pavojus negresia“.

 

    Ukrainos valdžia pranešė, kad įsiveržusios karinės jūrų pajėgos išplaukia į krantą daugelyje vietų, įskaitant Odesą ir pietinį Chersono miestą. Ukrainos Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad Nižino mieste, šiaurėje, apšaudyme buvo sužeisti trys pagalbos darbuotojai, o šeši žmonės buvo įstrigę po griuvėsiais, kai buvo užpultas miesto oro uostas.

 

    Artilerijos sprogdinimai nukentėjo nuo karinių sandėlių, sandėlių ir Nacionalinės gvardijos, pranešė ministerija.

 

  Auštant Kijeve, ponas Zelenskis iš Ukrainos sakė paskelbęs karo padėtį. Šalies gynybos ministras sakė piliečiams, kad kariuomenė „apsisaugo nuo priešo pajėgų“ ir „daro viską, ką gali, kad jus apsaugotų“.

 

    Tačiau kariuomenė buvo apgulta. Rytuose Rusijos remiami separatistai, kurių gretas sustiprino pastarosiomis dienomis atvykę šimtai rusų samdinių, anot Europos pareigūnų, sakė, kad jie puola Ukrainos kariuomenę per visą 250 mylių fronto liniją, padalijusią sukilėlius ir ukrainiečius nuo 2014 m.

 

    Siekdami užimti visas Donecko ir Luhansko teritorijas, kurias V. Putinas pirmadienį pripažino nepriklausomomis, sukilėliai „naudojo visus turimus ginklus“, pranešė Rusijos žiniasklaida. Ukrainos pareigūnai sakė, kad tarp atakų buvo ir artilerijos smūgių

 

    Ukrainos valstybės sienos tarnyba pranešė, kad Baltarusijoje, į šiaurę nuo Ukrainos, dislokuoti Rusijos kariai pradėjo puolimą, remiami Baltarusijos kariuomenės. Rusija šį mėnesį Baltarusijoje dislokavo net 30 000 karių pratyboms, kurios, kaip perspėjo JAV, gali būti priedanga atakai prieš Kijevą, esantį už 140 mylių kelio automobiliu nuo pagrindinio sienos kirtimo punkto.

 

    Iki vidurdienio Kijeve Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad sunaikino visą Ukrainos oro gynybą ir oro pajėgų bazes."

 

What is going on in Ukraine

 "Russia’s Defense Ministry said that it was using “high-precision weapons” to disable military infrastructure, air defense facilities, military airfields and Ukrainian army planes, Russia’s state-run RIA Novosti news agency reported. But the ministry said it was not attacking cities, and promised that “the civilian population is not at risk.”

The Ukrainian authorities said that invading naval forces were coming ashore at multiple points, including in Odessa and the southern city of Kherson. Three emergency workers were injured when a command post was struck by shelling in Nizhyn, in the north, and six people were trapped under rubble when the city’s airport came under attack, Ukraine’s Interior Ministry reported.

Military depots, warehouses and National Guard were hit with artillery blasts, the ministry said.
As dawn broke in Kyiv, Mr. Zelensky of Ukraine said he had declared martial law. The country’s defense minister told citizens that the army was “fending off enemy forces” and “doing everything it can to protect you.”

But the army was under siege. In the east, Russia-backed separatists — their ranks bolstered by the arrival of hundreds of Russian mercenaries in recent days, according to European officials — said they were hammering Ukrainian troops along the entire 250-mile front line that has divided the rebels and Ukrainian forces since 2014.

Seeking to capture the entire territories of Donetsk and Luhansk, which Mr. Putin recognized as independent on Monday, the rebels were “using all weapons at their disposal,” the Russian news media reported. Ukrainian officials said the attacks included artillery strikes

Ukraine’s state border service reported that Russian troops stationed in Belarus, north of Ukraine, had launched an attack with support from the Belarusian military. Russia had deployed as many as 30,000 troops to Belarus for exercises this month that the United States warned could provide cover for an attack against Kyiv, which lies a fast 140-mile drive away from a main border crossing.

By midmorning in Kyiv, Russia’s Defense Ministry said it had disabled all of Ukraine’s air defenses and air bases."

„Airbus“ nori paleisti vandeniliu varomą keleivinį lėktuvą

"Orlaivių gamintojas padarė lemiamą pažangą bendradarbiaudamas su CFM. Dabar į didelę „Airbus“ mašiną ketinama montuoti naują variklį.

Didžiausia pasaulyje orlaivių gamintoja „Airbus“ bendradarbiauja su prancūzų ir amerikiečių variklių gamintoja „CFM International“, kurdama vandeniliu varomą lėktuvo variklį. Dešimtmečio viduryje turėtų atsirasti vadinamasis tokio variklio, kuris veikia vandeniliu, o ne žibalu, demonstratorius, antradienį paskelbė abu partneriai.

Norėdami tai padaryti, CFM konvertuoja įprastą turboventiliatoriaus variklį, kad jis galėtų dirbti su vandeniliu. Atliekant galimybių studiją, jis turi būti įrengtas A380 plataus korpuso orlaivyje su vandenilio bakais ir išbandomas ant žemės ir ore.

„Airbus“ partneris lygiomis dalimis priklauso Prancūzijos tiekėjui „Safran“ ir JAV konglomeratui GE ir konkuruoja su orlaivių varikliais, įskaitant „MTU Aero“. 2020 m. „Airbus“ pažadėjo iki 2035 m. sudaryti sąlygas skraidyti be teršalų.

Keleivinis lėktuvas turėtų išskristi iki 2035 m

Iki to laiko turi būti sukurtas nedidelis „ZEROe“ keleivinis orlaivis su vandeniliniu varikliu. „Nuo mūsų ZEROe koncepcijų pristatymo 2020 m. rugsėjį tai yra svarbiausias žingsnis, kurį Airbus žengė, siekdama pradėti naują skraidymo su vandeniliniu varikliu erą“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė „Airbus“ technologijų direktorė Sabine Klaukė.

Ji atsisakė komentuoti projekto kainą. Praėjusiais metais CFM taip pat paskelbė apie naujos kartos variklius 2035 metams, kurie taip pat gali būti varomi vandeniliu. Degimo kamera turi atlaikyti aukštesnę temperatūrą.

Tačiau tiesioginis vandenilio, kaip kuro deginimas yra tik viena iš dviejų „Airbus“ galimybių. Klaukė sakė, kad orlaivių gamintojas išlieka atviras kuro elementų technologijai, kuri naudoja vandenilį elektros varikliui maitinti. Sprendimas turėtų būti priimtas iki 2025 m.

„Airbus“ vadovas Guillaume'as Faury neseniai laikraštyje „Welt am Sonntag“ pareiškė, kad prancūzų ir vokiečių koncernas taip pat galėtų sukurti vandenilinių orlaivių variklius, tačiau praėjusią savaitę toliau tai nagrinėjo."