Erdoganas sako, kad Europos Sąjunga turi „išvalyti kelią“ Turkijai į Europos Sąjungą, kad Turkija paremtų Švedijos kandidatūrą į NATO

„Naujas netikėtas Turkijos prezidento reikalavimas turėjo nuvilti kitus karinio aljanso lyderius likus dienai iki didelio atgarsio sulaukusio viršūnių susitikimo.

 

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga turėtų atverti Turkijai kelią prisijungti prie bloko, prieš Turkijai leidžiant Švedijai prisijungti prie NATO, pridėdama stebėtiną naują sąlygą, galinčią dar labiau stabdyti karinio aljanso pastangas plėstis.

 

Paskutinis R. T. Erdogano reikalavimas buvo pateiktas likus dienai iki dviejų dienų kasmetinio NATO viršūnių susitikimo, kuriame lyderiai, įskaitant prezidentą Bideną, tikėjosi gauti vieningą valstybių narių pritarimą leisti Švedijai tapti 32-ąja nare.

 

Toks rezultatas dabar atrodo vis mažiau tikėtinas, o R. Erdoganas yra pagrindinė kliūtis Švedijos narystei.

 

„Pirma, atlaisvinkite kelią Turkijai Europos Sąjungoje, o paskui Švedijai, kaip ir Suomijai, atlaisvinsime kelią“, – prieš keliaudamas į NATO viršūnių susitikimą žurnalistams sakė R. T. Erdoganas.

 

Europos Sąjungos ir NATO valstybių lyderiai, greičiausiai, nereaguos teigiamai, nes tai atskiros organizacijos, turinčios daug persidengiančių narių, bet visiškai skirtingų tikslų. Turkija 1987 m. pateikė paraišką įstoti į Europos Sąjungą, tačiau jos siekis beveik nepasiekė pažangos nuo 2016 m., kai Europos Parlamentas balsavo už stojimo derybų sustabdymą ir kritikavo didžiulį Turkijos vyriausybės susidorojimą su politiniais oponentais po nesėkmingo perversmo prieš R. T. Erdoganą.

 

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad palaiko Turkijos siekį įstoti į Europos Sąjungą, tačiau tai nebuvo tarp sąlygų, kurias pernai NATO viršūnių susitikime Madride iškėlė Turkijos, Švedijos ir Suomijos pareigūnai.

 

„Turime atsiminti, kad tai, ką sutarėme Madride, buvo konkretus sąrašas sąlygų, kurias Švedija turi atitikti, kad taptų visateise aljanso nare, ir Švedija šias sąlygas įvykdė“, – žurnalistams Lietuvoje sakė J. Stoltenbergas.

 

Visos NATO šalys turi sutikti priimti naujas nares – tai taisyklė, suteikusi R. Erdoganui didžiulį svertą reikalauti nuolaidų.

 

Turkija apkaltino Švediją sudarius leistiną aplinką disidentams, kuriuos Turkija laiko teroristais, įskaitant prokurdiškus aktyvistus ir religinės grupės, kurią Turkija apkaltino planavus 2016 m. perversmo bandymą, narius.

 

Pastaraisiais mėnesiais Švedija stengėsi patenkinti Turkijos reikalavimus, pakeitė savo konstituciją, priėmė naujus kovos su terorizmu įstatymus ir sutiko išduoti kelis turkus, kaltinamus nusikaltimais Turkijoje. Tačiau Švedijos teismai užblokavo kitas ekstradicijas, o Švedijos pareigūnai pareiškė, kad negali nepaisyti savo šalies žodžio laisvės apsaugos.

 

R. T. Erdoganas ir toliau kartojo, kad Švedija turi padaryti daugiau.

 

Nauja komplikacija kilo praėjusio mėnesio pabaigoje, kai vienas vyras viešai sudegino Koraną per protestą Stokholme per didžiulę musulmonų šventę. R. T. Erdoganas kritikavo Švediją už leidimą surengti protestą ir pareiškė, kad Švedijos valdžia turi kovoti su islamofobija, nors tai nebuvo tarp klausimų, dėl kurių Švedija susitarė su Turkija.

 

Vengrija yra vienintelė NATO narė, kuri dar nepatvirtino Švedijos pasiūlymo, tačiau Vengrijos pareigūnai pareiškė, kad pasikeitus Turkijos pozicijai jie netrukdys procesui. Suomija kreipėsi tuo pačiu metu, kaip ir Švedija, tačiau įveikė pirminius Turkijos prieštaravimus ir įstojo į aljansą balandį.

 

Susiedamas Turkijos siekį įstoti į Europos Sąjungą su Švedijos stojimu į NATO, R. T. Erdoganas į Aljanso derybas įmetė dar vieną veržliaraktį, likus mažiau, nei 24 valandoms iki numatomo NATO lyderių susitikimo Vilniuje, Lietuvoje, į kasmetinį viršūnių susitikimą. Sekmadienį prezidentas Bidenas kalbėjosi su R. T. Erdoganu ir papasakojo jam apie „savo norą kuo greičiau priimti Švediją į NATO“, sakoma trumpame Baltųjų rūmų skambučio aprašyme.

 

Prieš keliaudamas į viršūnių susitikimą, R. T. Erdoganas pirmadienį dar kartą pareiškė, kad Švedija negali tikėtis prisijungti, kol neįvykdys visų Turkijos reikalavimų, susijusių su terorizmu.

 

„Niekas neturėtų tikėtis iš manęs kompromiso ar supratimo“, – sakė jis.

"

 

R.T.Erdoganas nėra toks entuziastiškas dėl amerikiečių karinių lėktuvų įsigijimo, kaip tikėjosi NATO. R.T.Erdoganas iki šiol prisimena, kad per perversmą prieš jį buvo panaudoti lėktuvai.

 

 

Erdogan Says E.U. Must ‘Clear the Way’ for Turkey Into E.U. Before It Will Support Sweden’s NATO Bid

“The Turkish president’s surprising new demand was bound to frustrate other leaders in the military alliance one day before a high-profile summit.

ISTANBUL — President Recep Tayyip Erdogan of Turkey said on Monday that the European Union should open the way for Turkey to join the bloc before Turkey allows Sweden to join NATO, adding a surprising new condition that could further stall the military alliance’s efforts to expand.

Mr. Erdogan’s latest demand came a day before the opening of NATO’s two-day annual summit, where leaders, including President Biden, had hoped to secure unanimous approval from member states to allow Sweden to become the 32nd member.

That outcome now appears increasingly unlikely, with Mr. Erdogan posing the main obstacle to Sweden’s membership.

“First, clear the way for Turkey in the European Union, then we will clear the way for Sweden as we did for Finland,” Mr. Erdogan told reporters before traveling to the NATO summit.

Leaders of the European Union and NATO member states are not likely to respond positively, since they are separate organizations that have many overlapping members but entirely different purposes. Turkey applied to join the European Union in 1987, but there has been scarcely any progress in its bid since 2016, when the European Parliament voted to suspend accession talks while criticizing a vast Turkish government crackdown on political opponents after a failed coup against Mr. Erdogan.

NATO’s secretary general, Jens Stoltenberg, said on Monday that he supports Turkey’s ambition to join the European Union, but that it was not among the conditions set by officials from Turkey, Sweden and Finland last year at a NATO summit in Madrid.

“We need to remember that what we agreed in Madrid was a specific list of conditions that Sweden has to meet to be a full member of the alliance, and Sweden has met these conditions,” Mr. Stoltenberg told reporters in Lithuania.

All NATO nations must agree to admit new members, a rule that has given Mr. Erdogan tremendous leverage to demand concessions.

Turkey has accused Sweden of providing a permissive environment for dissidents whom Turkey considers terrorists, including pro-Kurdish activists and members of a religious group that Turkey has accused of planning the 2016 coup attempt.

In recent months, Sweden has made efforts to meet Turkey’s demands, amending its constitution, passing new counterterrorism legislation and agreeing to extradite several Turks who stand accused of crimes in Turkey. But Swedish courts have blocked other extraditions, and Swedish officials have said that they cannot override their country’s free-speech protections.

Mr. Erdogan has continued to say that Sweden must do more.

A new complication arose late last month after a man publicly burned a Quran at a protest in Stockholm on a major Muslim holiday. Mr. Erdogan criticized Sweden for permitting the protest and said that the Swedish authorities needed to fight Islamophobia, even though that had not been among the issues Sweden had agreed with Turkey to address.

Hungary is the only other NATO member that has yet to approve Sweden’s bid, but Hungarian officials have said that if Turkey’s position changes, they would not obstruct the process. Finland applied at the same time as Sweden, but overcame Turkey’s initial objections and joined the alliance in April.

By linking Turkey’s drive to join the European Union with Sweden’s joining NATO, Mr. Erdogan threw another wrench into the alliance’s negotiations less than 24 hours before NATO leaders are expected to convene in Vilnius, Lithuania, for their annual summit. On Sunday, President Biden spoke with Mr. Erdogan and told him of “his desire to welcome Sweden into NATO as soon as possible,” according to a terse account of the call provided by the White House.

Before traveling to the summit, Mr. Erdogan said again on Monday that Sweden could not expect to join until it had met all of Turkey’s demands with respect to terrorism.

“Nobody should expect compromise nor understanding from me,” he said.”

Erdogan is not so excited about purchasing American military airplanes, as NATO hoped he would be. Erdogan still remembers that airplanes were used against him during the coup attempt.

Strasbourg - an exceptional case: a former university lecturer complains that he was fired from his job on the basis of age discrimination

"The European Court of Human Rights (ECHR) forwarded to the Government of Lithuania a petition in which a former research worker of Vilnius University complains about alleged discrimination on the basis of age when he was dismissed from his job.

 

As the representative of the ECHR in Lithuania informs, a former university employee complains that his rights were violated in accordance with Articles 8 and 14 of the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms (Convention), which provide for the right to private life and the prohibition of discrimination, because Vilnius University dismissed him from his main duties simply because his age.

 

"The applicant in 1974 started working at the Institute of Mathematics and Informatics, which since 2010 is part of Vilnius University. He was a senior and then chief research officer. in 2012 the applicant has turned 65 years old. At that time, the statute of Vilnius University provided that lecturers and scientific (art) workers over the age of 65 can work at the university, if the Senate approves that a fixed-term employment contract be concluded with them for a period of no longer than 3 years, and such a contract can be concluded once by the decision of the Senate could be drawn repeatedly. Taking this into account, the applicant's employment contract with the university was extended twice - in 2013. and 2016, so that the applicant can work at the university until 2018. August 31, i.e. the day the fixed-term employment contract expired," the report states.

 

The Lithuanian courts rejected the applicant's complaints that he was dismissed from his job on allegedly discriminatory grounds.

 

The appellate court in the applicant's case applied to the Constitutional Court with a request to investigate whether the aforementioned provisions of the Vilnius University statute, which were the basis of the applicant's dismissal, are not discriminatory, i.e. whether they do not contradict Article 29 of the Constitution.

 

In 2021 February 12 in its ruling, the Constitutional Court decided that setting the maximum age limit of 65 years, up to which researchers or teachers could normally work at Vilnius University, should be considered a necessary and proportionate measure to achieve the constitutionally important goal of ensuring the quality of higher education.

 

The age limit helped to ensure consistent and optimal changes of researchers and teachers in order to encourage younger qualified researchers and teachers to work at Vilnius University. It was applied to all Vilnius University teachers or researchers who reached this age.

 

Thus, according to the court, part 9 of Article 15 of the Statute of Vilnius University, which sets the maximum age limit beyond which teachers or researchers can work at the university only by way of exception, did not violate the prohibition of age discrimination enshrined in Article 29 of the Constitution.

 

In this case, the ECtHR will first assess whether the exercise of the applicant's right to respect for private life was interfered with in terms of Article 8(1) of the Convention and, if so, whether it was provided for by law and was necessary in terms of Article 8(2) of the Convention. It will also be examined whether the applicant was discriminated against on the basis of age in violation of Article 14 of the Convention, or whether such differential treatment pursued legitimate goals and was justified."

 

We are all hidden Communists here. Let's try to fire all the women. Maybe then the quality will rise to the clouds? Maybe then there will be communism in Lithuania?

 

Strasbūre – išskirtinė byla: buvęs universiteto dėstytojas skundžiasi, kad atleistas iš darbo diskriminacijos dėl amžiaus pritaikymu

 

"Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) perdavė Lietuvos Vyriausybei peticiją, kurioje buvęs Vilniaus universiteto mokslo darbuotojas skundžiasi dėl tariamos diskriminacijos amžiaus pagrindu jį atleidus iš darbo.

Kaip informuoja EŽTT atstovė Lietuvoje, buvęs universiteto darbuotojas skundžiasi, kad buvo pažeistos jo teisės pagal teisę į privatų gyvenimą ir diskriminacijos uždraudimą numatančius Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) 8 ir 14 straipsnius, nes Vilniaus universitetas jį atleido iš pagrindinių pareigų vien dėl jo amžiaus.

„Pareiškėjas 1974 m. pradėjo dirbti Matematikos ir informatikos institute, kuris nuo 2010 m. yra Vilniaus universiteto dalis. Jis buvo vyresnysis, o vėliau – vyriausiasis mokslo darbuotojas. 2012 m. pareiškėjui suėjo 65 metai. Tuo metu Vilniaus universiteto statute buvo numatyta, kad vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo (meno) darbuotojai gali dirbti universitete, jeigu Senatas pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, o tokia sutartis Senato sprendimu vieną kartą galėjo būti sudaroma pakartotinai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo darbo sutartis su universitetu buvo pratęsta du kartus – 2013 m. ir 2016 m., kad pareiškėjas galėtų dirbti universitete iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., t. y. dienos, kurią baigė galioti terminuota darbo sutartis“, – nurodoma pranešime.

Lietuvos teismai atmetė pareiškėjo skundus dėl to, kad jis buvo atleistas iš darbo tariamai diskriminaciniais pagrindais.

Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo byloje kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar minėtos Vilniaus universiteto statuto nuostatos, kuriomis buvo grindžiamas pareiškėjo atleidimas, nėra diskriminacinės, t. y. ar jos neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui.

2021 m. vasario 12 d. nutarimu Konstitucinis Teismas nusprendė, kad maksimalios 65 metų amžiaus ribos, iki kurios mokslininkai arba dėstytojai paprastai galėtų dirbti Vilniaus universitete, nustatymas turėtų būti laikomas būtina ir proporcinga priemone siekiant konstituciniu požiūriu svarbaus tikslo – užtikrinti aukštojo mokslo kokybę.

Amžiaus riba padėjo užtikrinti nuoseklius ir optimalius mokslininkų ir dėstytojų pokyčius, siekiant paskatinti jaunesnius kvalifikuotus mokslininkus ir dėstytojus dirbti Vilniaus universitete. Ji buvo taikoma visiems Vilniaus universiteto dėstytojams ar mokslininkams, sulaukusiems tokio amžiaus.

Taigi, anot teismo, Vilniaus universiteto statuto 15 straipsnio 9 dalis, kurioje nustatyta maksimali amžiaus riba, kurią viršijus dėstytojai ar mokslininkai gali dirbti universitete tik išimties tvarka, nepažeidė Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto diskriminacijos dėl amžiaus draudimo.

Šioje byloje EŽTT pirmiausia vertins, ar Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies požiūriu buvo įsikišta į naudojimąsi pareiškėjo teise į privataus gyvenimo gerbimą ir, jei taip, – ar jis buvo numatytas įstatymo ir buvo būtinas Konvencijos 8 straipsnio 2 dalies požiūriu. Taip pat bus nagrinėjama, ar pareiškėjas buvo diskriminuojamas dėl amžiaus pažeidžiant Konvencijos 14 straipsnį, ar tokiu skirtingu elgesiu buvo siekiama teisėtų tikslų ir jis buvo pagrįstas.”

Mes gi čia visi besislaptantys komunistai. Pabandom atleisti visas moteris. Gal tada kokybė iškils iki debesų? Gal tada bus komunizmas Lietuvoje?

Bidenas sako, kad Ukraina nėra pasirengusi narystei NATO

„Prezidentas Bidenas, kuris šią savaitę dalyvaus NATO viršūnių susitikime Europoje, sakė, kad „per anksti“ leisti Ukrainai prisijungti prie aljanso, nes konfliktas su Rusija tęsiasi.

Prezidentas Bidenas sekmadienį parodytame interviu sakė, kad Ukraina nėra pasirengusi narystei NATO ir kad „per anksti“ pradėti procesą, leidžiantį Ukrainai prisijungti prie aljanso konflikto viduryje.

Duodamas interviu CNN laidai Fareedas Zakaria, Bidenas sakė, kad jis „nemano, kad NATO yra vieninga dėl to, ar dabar įtraukti Ukrainą į NATO šeimą, ar ne“, ir kad procesas gali vykti tik po taikos susitarimo su Rusija vietoje.

"Jei konfliktas vyksta, mes visi konfliktuojame", - sakė Bidenas, turėdamas omenyje aljanso įsipareigojimą abipusiai gynybai. „Mes konfliktuojame su Rusija, jei taip būtų“.

Jis pridūrė, kad norint, kad Ukraina galėtų tapti nare, reikės atitikti „kitus reikalavimus, įskaitant demokratizaciją“.

Prezidentas sekmadienį pradėjo kelionę po Europą, kurios metu dalyvaus NATO viršūnių susitikime Lietuvoje, kuriame bus sprendžiamas Rusijos konfliktas su Ukraina ir praėjusią savaitę priimtas JAV sprendimas aprūpinti Kijevą ginklais, kuriuos draudžia dauguma sąjungininkų.

Ponas Bidenas interviu sakė įspėjęs Kinijos prezidentą Xi Jinpingą dėl noro pernelyg artintis prie Rusijos. Jis pridūrė, kad kovo mėnesį Kinijos lyderiui susitikus su Rusijos prezidentu Vladimiru V. Putinu, Bidenas kalbėjosi su Xi ir priminė, kad nuo konflikto pradžios iš Rusijos pasitraukė daugybė amerikiečių korporacijų.

„Jis nesiginčijo“, - sakė ponas Bidenas. „Ir jei pastebite, jis labai stipriai neparėmė Rusiją“.

Bidenas taip pat gynė savo sprendimą aprūpinti Ukrainą kasetiniais šaudmenimis, kuriuos uždraudė daugelis artimiausių Amerikos sąjungininkų. Jis sakė, kad tai buvo sunkus sprendimas, tačiau, mažėjant artilerijos atsargoms, reikėjo rinktis – tiekti ginklus arba palikti Ukrainą be gynybos.

„Tai buvo labai sunkus sprendimas iš mano pusės – ir, beje, aptariau tai su mūsų sąjungininkais, aptariau tai su mūsų draugais ant kongrese“, – sakė Bidenas. „Ukrainiečiai baigia amuniciją“.

Kita NATO viršūnių susitikimo tema bus Švedijos suinteresuotumas prisijungti prie aljanso. Ponas Bidenas, kuris praėjusią savaitę susitiko su Švedijos ministru pirmininku, sakė esąs „optimistiškai nusiteikęs“, kad Švedija yra arčiau prisijungimo prie grupės, nepaisant Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pasipriešinimo. (Tačiau R. T. Erdoganas palaiko Ukrainos priėmimą: šeštadienį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu jis pasakė, kad „Ukraina, be jokios abejonės, nusipelno narystės NATO“.

Sekmadienį pokalbyje su R. Erdoganu Bidenas „išreiškė norą kuo greičiau pasveikinti Švediją į NATO“, – sakoma Baltųjų rūmų pokalbyje. Lyderiai taip pat „išreiškė bendrą įsipareigojimą toliau remti Ukrainą“.

Per pokalbį 80-metis Bidenas, kuris yra perrinktas, taip pat lietė susirūpinimą dėl jo amžiaus.

„Manau, kad mes sujungiame pasaulį taip, kad viskas būtų žymiai saugesnis žmonėms“, – sakė Bidenas. „Aš tiesiog noriu baigti darbą. Ir manau, kad galime tai padaryti per ateinančius šešerius metus.""