„Naujas netikėtas Turkijos prezidento reikalavimas turėjo nuvilti kitus karinio aljanso lyderius likus dienai iki didelio atgarsio
sulaukusio viršūnių susitikimo.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį
pareiškė, kad Europos Sąjunga turėtų atverti Turkijai kelią prisijungti prie
bloko, prieš Turkijai leidžiant Švedijai prisijungti prie NATO, pridėdama
stebėtiną naują sąlygą, galinčią dar labiau stabdyti karinio aljanso pastangas
plėstis.
Paskutinis R. T. Erdogano reikalavimas buvo pateiktas likus
dienai iki dviejų dienų kasmetinio NATO viršūnių susitikimo, kuriame lyderiai,
įskaitant prezidentą Bideną, tikėjosi gauti vieningą valstybių narių pritarimą
leisti Švedijai tapti 32-ąja nare.
Toks rezultatas dabar atrodo vis mažiau tikėtinas, o R.
Erdoganas yra pagrindinė kliūtis Švedijos narystei.
„Pirma, atlaisvinkite kelią Turkijai Europos Sąjungoje, o
paskui Švedijai, kaip ir Suomijai, atlaisvinsime kelią“, – prieš keliaudamas į
NATO viršūnių susitikimą žurnalistams sakė R. T. Erdoganas.
Europos Sąjungos ir NATO valstybių lyderiai, greičiausiai,
nereaguos teigiamai, nes tai atskiros organizacijos, turinčios daug
persidengiančių narių, bet visiškai skirtingų tikslų. Turkija 1987 m. pateikė
paraišką įstoti į Europos Sąjungą, tačiau jos siekis beveik nepasiekė pažangos
nuo 2016 m., kai Europos Parlamentas balsavo už stojimo derybų sustabdymą ir
kritikavo didžiulį Turkijos vyriausybės susidorojimą su politiniais oponentais
po nesėkmingo perversmo prieš R. T. Erdoganą.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį
pareiškė, kad palaiko Turkijos siekį įstoti į Europos Sąjungą, tačiau tai
nebuvo tarp sąlygų, kurias pernai NATO viršūnių susitikime Madride iškėlė
Turkijos, Švedijos ir Suomijos pareigūnai.
„Turime atsiminti, kad tai, ką sutarėme Madride, buvo
konkretus sąrašas sąlygų, kurias Švedija turi atitikti, kad taptų visateise
aljanso nare, ir Švedija šias sąlygas įvykdė“, – žurnalistams Lietuvoje sakė J.
Stoltenbergas.
Visos NATO šalys turi sutikti priimti naujas nares – tai
taisyklė, suteikusi R. Erdoganui didžiulį svertą reikalauti nuolaidų.
Turkija apkaltino Švediją sudarius leistiną aplinką
disidentams, kuriuos Turkija laiko teroristais, įskaitant prokurdiškus
aktyvistus ir religinės grupės, kurią Turkija apkaltino planavus 2016 m.
perversmo bandymą, narius.
Pastaraisiais mėnesiais Švedija stengėsi patenkinti Turkijos
reikalavimus, pakeitė savo konstituciją, priėmė naujus kovos su terorizmu
įstatymus ir sutiko išduoti kelis turkus, kaltinamus nusikaltimais Turkijoje.
Tačiau Švedijos teismai užblokavo kitas ekstradicijas, o Švedijos pareigūnai
pareiškė, kad negali nepaisyti savo šalies žodžio laisvės apsaugos.
R. T. Erdoganas ir toliau kartojo, kad Švedija turi padaryti
daugiau.
Nauja komplikacija kilo praėjusio mėnesio pabaigoje, kai
vienas vyras viešai sudegino Koraną per protestą Stokholme per didžiulę
musulmonų šventę. R. T. Erdoganas kritikavo Švediją už leidimą surengti
protestą ir pareiškė, kad Švedijos valdžia turi kovoti su islamofobija, nors
tai nebuvo tarp klausimų, dėl kurių Švedija susitarė su Turkija.
Vengrija yra vienintelė NATO narė, kuri dar nepatvirtino
Švedijos pasiūlymo, tačiau Vengrijos pareigūnai pareiškė, kad pasikeitus
Turkijos pozicijai jie netrukdys procesui. Suomija kreipėsi tuo pačiu metu, kaip
ir Švedija, tačiau įveikė pirminius Turkijos prieštaravimus ir įstojo į aljansą
balandį.
Susiedamas Turkijos siekį įstoti į Europos Sąjungą su
Švedijos stojimu į NATO, R. T. Erdoganas į Aljanso derybas įmetė dar vieną
veržliaraktį, likus mažiau, nei 24 valandoms iki numatomo NATO lyderių susitikimo
Vilniuje, Lietuvoje, į kasmetinį viršūnių susitikimą. Sekmadienį prezidentas
Bidenas kalbėjosi su R. T. Erdoganu ir papasakojo jam apie „savo norą kuo
greičiau priimti Švediją į NATO“, sakoma trumpame Baltųjų rūmų skambučio
aprašyme.
Prieš keliaudamas į viršūnių susitikimą, R. T. Erdoganas
pirmadienį dar kartą pareiškė, kad Švedija negali tikėtis prisijungti, kol
neįvykdys visų Turkijos reikalavimų, susijusių su terorizmu.
„Niekas neturėtų tikėtis iš manęs kompromiso ar supratimo“,
– sakė jis.
"
R.T.Erdoganas nėra toks entuziastiškas dėl amerikiečių karinių
lėktuvų įsigijimo, kaip tikėjosi NATO. R.T.Erdoganas iki šiol prisimena, kad
per perversmą prieš jį buvo panaudoti lėktuvai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą