JAV ir ES susirėmimai

„BRIUSELIS – Bideno administracijos santykius su Europos Sąjunga, gyvybiškai svarbia geopolitine sąjungininke krizės metu, išbando D. Trumpo laikų politika dėl metalų tarifų, kurią Baltieji rūmai siekė nutraukti.

 

     Buvęs prezidentas Donaldas Trumpas 2018 metais įvedė didelius muitus daugumai JAV importuojamų plieno ir aliuminio produktų, motyvuodamas nacionaliniu saugumu. Šis žingsnis supykdė JAV sąjungininkus, įskaitant kitas Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos nares, ir paskatino kai kuriuos imtis atsakomųjų priemonių.

 

     Bideno administracija ir ES vėliau paskelbė apie ginčo sustabdymą, o pareigūnai siekia iki sausio mėnesio susitarti dėl naujo susitarimo, kad būtų pašalintas susirūpinimas dėl plieno pertekliaus ir jo poveikio klimatui.

 

     Pasiekti susitarimą pasirodė varginantis dalykas. JAV ir ES tikisi pranešti apie pažangą šią savaitę Vašingtone vyksiančiame prezidento Bideno ir dviejų aukščiausių ES pareigūnų susitikime.

 

     Anot žmonių, susipažinusių su derybomis, dėl galutinio susitarimo abi šalys gali pratęsti jų dabartines muitų paliaubas, o ne galutinai išspręsti ginčą. Žmonės sakė, kad šis pratęsimas gali trukti iki kitų prezidento rinkimų.

 

     Pareigūnai pasiryžę susitarti. To nepadarius, gali susilpnėti pastangos Vašingtone ir Briuselyje pademonstruoti darnius transatlantinius santykius prieš kitais metais įvyksiančius JAV rinkimus. Šis balsavimas gali būti lemiamas JAV paramos NATO formai, Europos ir JAV ryšių stiprybei ir Vašingtono paramai Ukrainai.

 

     Bidenas, netrukus pradėjęs eiti pareigas, leido Europos plieno ir aliuminio importui į JAV patekti be muitų, kol apimtys išliks mažesnės, nei istorinės. Šiuo žingsniu buvo siekiama signalizuoti apie santykių atstatymą po Trumpo administracijos. ES taip pat sustabdė jos atsakomuosius tarifus, kurie buvo taikomi JAV gaminiams – nuo „Harley-Davidson“ motociklų iki burbono viskio.

 

     Ekonominė įtampa tarp Europos ir JAV praėjusiais metais vėl išaugo dėl JAV infliacijos mažinimo įstatymo nuostatų, susijusių su švarioms technologijoms skirtomis subsidijomis, kurios paskatino kai kurias Europos bendroves pasakyti, kad jos gali perkelti investicijas į JAV.

 

     Kai kurie Europos politikai taip pat apkaltino JAV, pasinaudojant Europos energijos stygiumi, susijusiu su sankcijomis Rusijai, ir taikant aukštas suskystintųjų gamtinių dujų kainas, tuo didinant pramonės sąnaudas.

 

     Šiuo metu vykstančiose derybose dėl susitarimo JAV nori, kad ES įvestų muitus plienui iš Kinijos, nes Kinija, JAV pareigūnų nuomone, prisideda prie pasaulinio pajėgumų pertekliaus ir mažina JAV gamintojų galimybes. Vašingtonas taip pat nenori visiškai panaikinti muitų Europos metalams, o vietoj to nori siekti, kad ES įsipareigotų apmokestinti Kinijos plieną mainais į tolesnį muitų sustabdymą Europai, sakė su derybomis susipažinę žmonės.

 

     ES siekia galutinai panaikinti JAV tarifus ir nori, kad visos prekybos priemonės atitiktų Pasaulio prekybos organizacijos taisykles, sakė susipažinę žmonės.

 

     Anot su derybomis susipažinusių žmonių, siekiant išvengti grįžimo prie tarifų kitais metais, blokui gali tekti sutikti su JAV sąlygomis, kad užuot visam laikui panaikinus tarifus, Vašingtonas pratęs muitų sustabdymą, pažadėdamas juos panaikinti ateityje. Tačiau šis pažadas gali būti įvykdytas tik po JAV prezidento rinkimų.

 

     Savo ruožtu ES greičiausiai pratęstų atsakomųjų priemonių, kurių ji ėmėsi 2018 metais JAV, sustabdymą, o ne jas panaikintų, sakė žmonės.

 

     Susitarimas, kuriuo sustabdomi, o ne panaikinami JAV tarifai, gali priversti ES valstybes nares sunerimti dėl susitarimo. Jos baiminasi, kad jei tarifai nebus visam laikui panaikinti prieš rinkimus, naujas prezidentas gali juos vėl įvesti. Trumpas, pagrindinis kandidatas į Respublikonų partijos kandidatūrą kitų metų rinkimuose, pagrasino naujais importo muitais, jei bus perrinktas. Pareigūnų teigimu, atrodo beveik neabejotina, kad šios savaitės viršūnių susitikime nebus pasiektas galutinis susitarimas dėl tarifų, o abi pusės sieks tarpinio politinio susitarimo, kuris galėtų būti galutinio susitarimo pagrindas.

 

     Tada ES turės gauti valstybių narių pritarimą derybų mandatui sudaryti susitarimą.

 

     Siekdami sumažinti JAV spaudimą Kinijai, ES pareigūnai Vašingtonui pasakė, kad yra pasirengę pradėti antisubsidijų tyrimą dėl plieno, gaunamo iš ne rinkos ekonomikos šalių, sakė su derybomis susipažinę žmonės. Tačiau jie teigia atmetę Vašingtono pastangas imtis konkrečių veiksmų prieš Kinijos gaminius.

 

     Vašingtono siekis įvesti muitus Kinijos plienui gali suteikti Briuseliui tam tikrų svertų. Tai leidžia ES, kuri kontroliuoja tyrimo laiką ir valdymą, potencialiai susieti su Kinijos plienu susijusius veiksmus su JAV veiksmų dėl JAV taikomų plieno ir aliuminio muitų panaikinimo laiku.

 

     JAV prekybos atstovo atstovas spaudai atsisakė komentuoti konkrečias svarstomas nuostatas, nurodant derybų konfidencialumą.“ [1]

 

1. U.S. News: Trump Metals Tariff Stirs U.S.-EU Clash. Kim Mackrael;
Norman, Laurence.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 16 Oct 2023: A.6. 

U.S.-EU Clashes.

"BRUSSELS -- The Biden administration's relationship with the European Union, a vital geopolitical ally in a time of crisis, is being tested by a Trump-era policy on metals tariffs that the White House had sought to unwind.

Former President Donald Trump in 2018 slapped hefty tariffs on most U.S. steel and aluminum imports, citing national security as grounds. The move infuriated U.S. allies -- including other members of the North Atlantic Treaty Organization -- and led some to impose retaliatory measures.

The Biden administration and the EU later announced a pause in the dispute, and officials are looking to negotiate a new deal by January to tackle concerns about an oversupply of steel and its climate impacts.

Reaching an agreement has proved vexing. The U.S. and EU hope to announce progress at a summit this week in Washington between President Biden and the EU's two top officials.

According to people familiar with the talks, an eventual deal could result in the two sides extending their current tariff truce rather than settling the dispute definitively. That extension could last through the next presidential election, the people said.

Officials are determined to reach an agreement. Failure to do so could weaken efforts in both Washington and Brussels to showcase a harmonious trans-Atlantic relationship ahead of next year's U.S. elections. That vote could prove crucial to the shape of U.S. support for NATO, the strength of European-U.S. ties and Washington's support for Ukraine.

Biden, soon after coming into office, allowed European steel and aluminum imports to enter the U.S. tariff-free as long as volumes remained below historical levels. The move was meant to signal a reset in the relationship after the Trump administration. The EU also suspended its retaliatory tariffs, which had targeted U.S. products ranging from Harley-Davidson motorcycles to bourbon whiskey.

Economic tensions between Europe and the U.S. rose again last year over made-in-America provisions attached to clean-technology subsidies in the U.S. Inflation Reduction Act, which prompted some European companies to say they might shift investments to the U.S.

Some European politicians also accused the U.S. of taking advantage of European energy shortages linked to the sanctions on Russia to charge high prices for liquefied natural gas, driving up industrial costs.

In current talks on a deal, the U.S. wants the EU to impose tariffs on steel from China, which U.S. officials believe contributes to global overcapacity and undercuts U.S. producers. Washington is also reluctant to completely end its tariffs on European metals, preferring instead to seek commitments from the EU to put levies on Chinese steel in exchange for a continued suspension of the tariffs on Europe, people familiar with the negotiations said.

The EU is seeking a definitive end to the U.S. tariffs and wants any trade measures to be compliant with World Trade Organization rules, the people said.

To avoid a return to tariffs next year, the bloc may need to accept U.S. conditions that, instead of permanently ending the tariffs, Washington will extend the suspension of the duties with a pledge to remove them in future, according to the people familiar with negotiations. However, that pledge may not be met until after the U.S. presidential election.

In return, the EU would likely extend the suspension of the countermeasures that it took in 2018 against the U.S., instead of removing them, the people said.

A deal that suspends, rather than removes, U.S. tariffs could make EU member states skittish about a deal. They fear that unless the tariffs are permanently scrapped before the election, a new president could reimpose them. Trump, the leading candidate for the Republican nomination for next year's election, has threatened new tariffs on imports if he's re-elected. It seems almost certain, officials say, that this week's summit won't include a final agreement on the tariffs and that the two sides will instead seek to reach an interim political understanding that can work as the basis for a final deal.

The EU will then need to win member states' approval for a negotiating mandate to hash out a deal.

To assuage U.S. pressure over China, EU officials have told Washington they are open to pursuing an antisubsidy investigation into steel that comes from nonmarket economies, people familiar with the talks said. However, they say they have rejected Washington's push to commit to specific action against Chinese products.

Washington's push for tariffs on Chinese steel could give Brussels some leverage. It allows the EU, which controls the timing and management of the probe, to potentially tie action on Chinese steel to the timing of U.S. action on the permanent lifting of U.S. tariffs on steel and aluminum.

A spokesman for the U.S. Trade Representative declined to comment on specific provisions being discussed, citing the confidential nature of the negotiations." [1]

1. U.S. News: Trump Metals Tariff Stirs U.S.-EU Clash. Kim Mackrael;
Norman, Laurence.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 16 Oct 2023: A.6. 

Švelnus nusileidimas JAV gali būti sunkus kitiems

    

„JAV ekonomika gali artėti prie švelnaus nusileidimo, bet likusio pasaulio gali laukti sukrėtimas.

 

     Pasaulio finansų pareigūnai teigia, kad jie kovoja su vis labiau lūžtančia ekonomikos perspektyva, nes daugelis šalių kovoja su ilgalaikiais Covid-19 pandemijos randais, o kitos eina į priekį.

 

     Stebėtina JAV ekonomikos stiprybė kelia grėsmę likusiam pasauliui, numato aukštesnes palūkanų normas ilgiau ir stipresnį dolerį, kuris apsunkins kitų šalių augimą. Nuo vasaros šoktelėjusios naftos kainos taip pat kelia grėsmę iš naujo įžiebti infliaciją lygiai taip pat, kaip daugelis pasaulio centrinių bankų manė, kad baigiasi politikos griežtinimo ciklai.

 

     Tarptautinio valiutos fondo generalinė direktorė Kristalina Georgieva per savaitę Maroke vykusių finansų pareigūnų susitikimų, surengtų praėjus vos mėnesiui po to, kai šalį nusiaubė žemės drebėjimai, perspėjo apie „didėjantį ekonominių likimų skirtumą“.

 

     Prasidėjęs konfliktas tarp Izraelio ir „Hamas“ dabar grasina sugrąžinti nepastovumą energetikos rinkoms, o tai primena praėjusių metų žaliavų chaosą po sankcijų Rusijai.

 

     „Geopolitinė įtampa dabar yra reali ekonominė rizika ir mes visi tai žinome“, – sakė Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as. „Be abejo, bet koks eskalavimas regione turėtų reikšmingos įtakos pasauliniam augimui.

 

     Stiprūs JAV ekonominiai duomenys, įskaitant rugsėjo mėnesio sėkmingą įdarbinimo ataskaitą, padėjo iždo pajamingumui pasiekti 16 metų aukščiausią lygį, nes investuotojai lažinasi, kad Federalinis rezervų bankas išlaikys aukštas palūkanų normas ilgiau. TVF praėjusią savaitę padidino JAV ekonomikos augimo prognozes, dabar prognozuodamas 2,1% augimą šiemet ir 1,5% kitąmet, o tai yra „švelnesnio nusileidimo, nei buvo tikėtasi anksčiau“ ženklas.

 

     Jo lūkesčiai daugeliui likusių pasaulio šalių sumažėjo. Kinijos ekonomika kenčia nuo nekilnojamojo turto rinkos nuosmukio, silpno eksporto ir sumažėjusios vartotojų paklausos. Kinija apsunkino Vokietiją – vienintelę pažangią ekonomiką, kurią TVF planuoja šiais metais susitraukti – ir padėjo Europą paversti silpnąja grandimi.

 

     TVF prognozuoja, kad bendra pasaulinė prekyba šiais metais augs tik 0,9%, o tai smarkiai sumažės nuo 5,1% augimo praėjusiais metais.

 

     TVF yra susirūpinęs, kad lėtėjanti pasaulinė prekyba gali reikšti naują deglobalizacijos erą, nes šalys ekonominę politiką orientuoja į nacionalinį saugumą, o ne į augimą. Geopolitiniai konfliktai, tokie kaip sankcijos Rusijai ir trintis tarp JAV ir Kinijos, jau apvertė tiekimo grandines.

 

     Tiekimo sutrikimai ne tik sulėtino augimą, bet ir paskatino investuotojus atsižvelgti į didesnę būsimų geopolitinių sukrėtimų riziką, o tai padėjo padidinti palūkanų normas.

 

     Infliacijos išlikimas ir toliau stebina pasaulio centrinius bankus ir investuotojus. TVF padidino kitų metų infliacijos prognozę iki 5,8%, palyginti su ankstesne 5,2%. Daugumoje šalių TVF nesitiki, kad iki 2025 m. kainų augimas grįš į centrinių bankų užsibrėžtus tikslus.

 

     Praėjusios savaitės JAV duomenys parodė, kad pastaruoju metu infliacijos mažėjimas sustojo rugsėjį.

 

     Užsienio ekonomikai kyla papildoma infliacijos rizika dėl dolerio kurso kilimo ir išaugusių naftos kainų. Kylant dolerio kursui, kitoms šalims brangsta įsigyti užsienio prekių ir prekių, kurių dauguma įkainotos doleriais.

 

     „Centriniai bankai nesimėgauja, vien laikydami aukštesnes palūkanų normas... bet kadangi infliacija buvo patvaresnė, nei manėme, turėsime išlaikyti didesnes palūkanų normas“, – sakė Pietų Afrikos centrinio banko valdytoja Lesetja Kganyago. sakė interviu.

 

     Pasaulio pareigūnai baiminasi, kad augančios palūkanų normos ir stiprėjantis doleris taip pat gali paskatinti naują skolų bėdų bangą besivystančiame pasaulyje.

 

     Dėl stipraus dolerio besivystančių rinkų šalims jau dabar brangiau grąžinti doleriais išreikštas skolas. Padidėjus palūkanų normoms, joms tampa sunkiau išleisti naują skolą, kad galėtų finansuoti save ir refinansuoti ateinančias obligacijas.

 

     „Tai našta labai mažas pajamas gaunančioms šalims, turinčioms daug skolų ir neturinčioms daug fiskalinės erdvės“, – interviu sakė iždo sekretorė Janet Yellen. „Šioms šalims jau dabar kenkia aukštesnės maisto kainos, didesnės energijos kainos – sankcijų Rusijai pasekmės“. [1]

 

1. U.S. News: A Soft Landing in the U.S. Could Be Hard for Others. Dulaney, Chelsey; Duehren, Andrew.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 16 Oct 2023: A.2.  

A Soft Landing in the U.S. Could Be Hard for Others.

"The U.S. economy might be heading for a soft landing. But the rest of the world could be in for a jolt.

Global financial officials say they are grappling with an increasingly fractured economic outlook, as many countries struggle with the lasting scars of the Covid-19 pandemic while others power ahead.

Surprising strength in the U.S. economy poses a threat to the rest of the world, portending higher interest rates for longer and a stronger dollar that will weigh on other countries' growth. A jump in oil prices since the summer is also threatening to reignite inflation just as many global central banks thought they were at the end of policy-tightening cycles.

International Monetary Fund Managing Director Kristalina Georgieva warned of a "deepening divergence in economic fortunes" during a week of meetings of financial officials in Morocco held just a month after the country was devastated by earthquakes.

The outbreak of conflict between Israel and Hamas now threatens to inject volatility back into energy markets, harking back to last year's commodity chaos after sanctions on Russia.

"Geopolitical tensions are the real economic risks now and we are all aware of that," said French Finance Minister Bruno Le Maire. "Any escalation in the region would, of course, have a significant impact on global growth."

Strong U.S. economic data, including September's blockbuster hiring report, helped send Treasury yields to 16-year highs as investors bet the Federal Reserve would keep interest rates elevated for longer. The IMF last week boosted its growth projections for the U.S. economy, now forecasting 2.1% growth this year and 1.5% next year, a sign of "a softer landing than earlier expected."

Its expectations for much of the rest of the world grew dimmer. China's economy has been suffering under a downturn in the property market, weak exports and lower consumer demand. China has weighed on Germany -- the only advanced economy the IMF projects to shrink this year -- and helped turn Europe into a weak link.

Total global trade is set to grow only 0.9% this year, the IMF expects, a sharp drop from 5.1% growth last year.

The IMF is concerned that slowing global trade could mark a new era of deglobalization as nations orient economic policy toward national security rather than growth. Geopolitical conflicts such as sanctions on Russia -- and friction between the U.S. and China -- have already upended supply chains.

Supply disruptions not only slow growth but also have prompted investors to factor in more future risks from potential geopolitical shocks, helping drive up interest rates.

The persistence of inflation continues to surprise global central banks and investors. The IMF boosted its inflation forecast for next year to 5.8%, up from a previous forecast of 5.2%. For most countries, the IMF doesn't expect price growth to return to their central banks' targets before 2025.

U.S. data last week showed that the recent decline in inflation stalled in September.

Economies abroad face additional inflation risks from the rise in the dollar and higher oil prices. When the dollar rises, it becomes more expensive for other countries to buy foreign goods and commodities, most of which are priced in dollars.

"Central banks do not take pleasure in just keeping interest rates higher . . . but because inflation has been more persistent than we thought, we are going to have to keep policy rates higher," Lesetja Kganyago, the governor of South Africa's central bank, said in an interview.

Global officials fear rising interest rates and a stronger dollar also could usher in a new wave of debt distress across the developing world.

The strength of the dollar is already making it more expensive for emerging-market countries to pay back dollar-denominated debts. The rise in interest rates makes it harder for them to issue new debt to fund themselves and refinance bonds coming due.

"It's a burden on very-low-income countries with a lot of debt without a lot of fiscal space," Treasury Secretary Janet Yellen said in an interview. "These countries are already hurt by higher food prices, higher energy prices -- spillovers from sanctions on Russia." [1]

1. U.S. News: A Soft Landing in the U.S. Could Be Hard for Others. Dulaney, Chelsey; Duehren, Andrew.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 16 Oct 2023: A.2.