„JAV ekonomika gali artėti prie švelnaus nusileidimo, bet likusio pasaulio gali laukti sukrėtimas.
Pasaulio finansų pareigūnai teigia, kad jie kovoja su vis labiau lūžtančia ekonomikos perspektyva, nes daugelis šalių kovoja su ilgalaikiais Covid-19 pandemijos randais, o kitos eina į priekį.
Stebėtina JAV ekonomikos stiprybė kelia grėsmę likusiam pasauliui, numato aukštesnes palūkanų normas ilgiau ir stipresnį dolerį, kuris apsunkins kitų šalių augimą. Nuo vasaros šoktelėjusios naftos kainos taip pat kelia grėsmę iš naujo įžiebti infliaciją lygiai taip pat, kaip daugelis pasaulio centrinių bankų manė, kad baigiasi politikos griežtinimo ciklai.
Tarptautinio valiutos fondo generalinė direktorė Kristalina Georgieva per savaitę Maroke vykusių finansų pareigūnų susitikimų, surengtų praėjus vos mėnesiui po to, kai šalį nusiaubė žemės drebėjimai, perspėjo apie „didėjantį ekonominių likimų skirtumą“.
Prasidėjęs konfliktas tarp Izraelio ir „Hamas“ dabar grasina sugrąžinti nepastovumą energetikos rinkoms, o tai primena praėjusių metų žaliavų chaosą po sankcijų Rusijai.
„Geopolitinė įtampa dabar yra reali ekonominė rizika ir mes visi tai žinome“, – sakė Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as. „Be abejo, bet koks eskalavimas regione turėtų reikšmingos įtakos pasauliniam augimui.
Stiprūs JAV ekonominiai duomenys, įskaitant rugsėjo mėnesio sėkmingą įdarbinimo ataskaitą, padėjo iždo pajamingumui pasiekti 16 metų aukščiausią lygį, nes investuotojai lažinasi, kad Federalinis rezervų bankas išlaikys aukštas palūkanų normas ilgiau. TVF praėjusią savaitę padidino JAV ekonomikos augimo prognozes, dabar prognozuodamas 2,1% augimą šiemet ir 1,5% kitąmet, o tai yra „švelnesnio nusileidimo, nei buvo tikėtasi anksčiau“ ženklas.
Jo lūkesčiai daugeliui likusių pasaulio šalių sumažėjo. Kinijos ekonomika kenčia nuo nekilnojamojo turto rinkos nuosmukio, silpno eksporto ir sumažėjusios vartotojų paklausos. Kinija apsunkino Vokietiją – vienintelę pažangią ekonomiką, kurią TVF planuoja šiais metais susitraukti – ir padėjo Europą paversti silpnąja grandimi.
TVF prognozuoja, kad bendra pasaulinė prekyba šiais metais augs tik 0,9%, o tai smarkiai sumažės nuo 5,1% augimo praėjusiais metais.
TVF yra susirūpinęs, kad lėtėjanti pasaulinė prekyba gali reikšti naują deglobalizacijos erą, nes šalys ekonominę politiką orientuoja į nacionalinį saugumą, o ne į augimą. Geopolitiniai konfliktai, tokie kaip sankcijos Rusijai ir trintis tarp JAV ir Kinijos, jau apvertė tiekimo grandines.
Tiekimo sutrikimai ne tik sulėtino augimą, bet ir paskatino investuotojus atsižvelgti į didesnę būsimų geopolitinių sukrėtimų riziką, o tai padėjo padidinti palūkanų normas.
Infliacijos išlikimas ir toliau stebina pasaulio centrinius bankus ir investuotojus. TVF padidino kitų metų infliacijos prognozę iki 5,8%, palyginti su ankstesne 5,2%. Daugumoje šalių TVF nesitiki, kad iki 2025 m. kainų augimas grįš į centrinių bankų užsibrėžtus tikslus.
Praėjusios savaitės JAV duomenys parodė, kad pastaruoju metu infliacijos mažėjimas sustojo rugsėjį.
Užsienio ekonomikai kyla papildoma infliacijos rizika dėl dolerio kurso kilimo ir išaugusių naftos kainų. Kylant dolerio kursui, kitoms šalims brangsta įsigyti užsienio prekių ir prekių, kurių dauguma įkainotos doleriais.
„Centriniai bankai nesimėgauja, vien laikydami aukštesnes palūkanų normas... bet kadangi infliacija buvo patvaresnė, nei manėme, turėsime išlaikyti didesnes palūkanų normas“, – sakė Pietų Afrikos centrinio banko valdytoja Lesetja Kganyago. sakė interviu.
Pasaulio pareigūnai baiminasi, kad augančios palūkanų normos ir stiprėjantis doleris taip pat gali paskatinti naują skolų bėdų bangą besivystančiame pasaulyje.
Dėl stipraus dolerio besivystančių rinkų šalims jau dabar brangiau grąžinti doleriais išreikštas skolas. Padidėjus palūkanų normoms, joms tampa sunkiau išleisti naują skolą, kad galėtų finansuoti save ir refinansuoti ateinančias obligacijas.
„Tai našta labai mažas pajamas gaunančioms šalims, turinčioms daug skolų ir neturinčioms daug fiskalinės erdvės“, – interviu sakė iždo sekretorė Janet Yellen. „Šioms šalims jau dabar kenkia aukštesnės maisto kainos, didesnės energijos kainos – sankcijų Rusijai pasekmės“. [1]
1. U.S. News: A Soft Landing in the U.S. Could Be Hard for Others. Dulaney, Chelsey; Duehren, Andrew. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 16 Oct 2023: A.2.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą