Su dirbtinio intelekto padėjėjais reikalingas sunkus darbas, kad gauti iš jų visą vertę

„Dirbtinio intelekto (AI) darbo pagalbininkai buvo sukurti tam, kad verslui būtų gana lengvas kelias į pažangiausias technologijas. Tai ne visai taip išeina, o vyriausieji informacijos pareigūnai sako, kad norint gauti visą brangių įrankių duodamą naudą, reikalingas didelis vidinis darbas.

 

 „Darbo buvo daugiau, nei tikėtasi“, – sakė tinklo technologijų bendrovės „Juniper Networks“ vyriausioji informacijos pareigūnė Sharon Mandell, kuri išbando kelių pardavėjų įrankius, bet nesijaučia pasiruošusi jų pradėti naudoti.

 

 Įrankiai, pvz., „Copilot“, skirti „Microsoft 365“ arba „Gemini“, skirti „Google Workspace“, skirti, kad visą generatyvaus AI galimybių galią atiduoti į įmonių darbuotojų rankas – tai žada saugius, iš anksto supakuotus būdus įmonėms naudoti šią technologiją.

 

 Dirbant kartu su „Microsoft“ arba „Google“ įmonių rinkiniais ir dideliais įmonės duomenų rinkiniais, įskaitant el. laiškus, dokumentus ir skaičiuokles, žadama, kad įrankiai gali pateikti patikimus atsakymus į tokius klausimus, kaip „kokie mūsų naujausi pardavimo duomenys?

 

 Tačiau taip būna ne visada – iš dalies dėl to, kad įmonės duomenys, prie kurių jie pasiekia, ne visada yra naujausi arba tikslūs, o iš dalies dėl to, kad įrankiai vis dar bręsta.

 

 Mandell sakė, kad jei ji užduos klausimą, susijusį su 2024 m. duomenimis, AI įrankis gali pateikti atsakymą, pagrįstą 2023 m. duomenimis. „Cargill“ AI įrankis nesugebėjo teisingai atsakyti į paprastą klausimą apie tai, kas yra bendrovės vykdomojoje komandoje, sakė žemės ūkio milžinas. „Eli Lilly“ įrankis davė neteisingus atsakymus į klausimus apie išlaidų politiką, sakė Diogo Rau, farmacijos įmonės vyriausiasis informacijos ir skaitmeninių technologijų pareigūnas.

 

 Suklupimai kyla dėl didėjančio įmonių susidomėjimo generuojamuoju dirbtiniu intelektu, taip pat CIO pastangų išbandyti potencialų produktyvumo padidėjimą, kurį žada įrankiai, kurių kaina vienam vartotojui gali būti 30 dolerių per mėnesį.

 

 "Likau dirbtinio intelekto optimistas ir esu įsitikinęs, kad mes ten pasieksime. Tai užtruks šiek tiek ilgiau, nei, galbūt, manėme", - sakė Mandell.

 

 CIO, suinteresuoti tobulėti su technologijomis, dabar sunkiai dirba, kad išvalytų ir tvarkytų jų duomenis, kad galėtų visapusiškai pasinaudoti.

 

 Bala Krishnapillai, „Hitachi Americas“ viceprezidentas ir informacinių technologijų grupės vadovas, teigė, kad organizacija susidūrė su nenuosekliais, pasikartojančiais ir neteisingais duomenimis, dėl kurių gaunama prieštaringa informacija, kuri painioja AI rezultatus.

 

 Jis sakė, kad bendrovė reguliariai atnaujina ir tobulina jos duomenis, kad užtikrintų tikslius AI įrankių, pasiekiančių juos, rezultatus. Šis procesas apima, kad organizacijos duomenų inžinieriai patvirtina ir išvalo gaunamus duomenis ir surenka juos į „auksinį įrašą“ be prieštaringos ar pasikartojančios informacijos.

 

 „Tai pats pirmas dalykas, į kurį sutelkėme dėmesį“, – apie duomenų išvalymą sakė „Kyndryl“ CIO Michaelas Bradshaw, organizacijai ruošiantis naudoti „Copilot“. Bradshaw teigė, kad „Copilot“ turi puikių galimybių, tačiau įmonė turi būti pasirengusi ja naudotis – tvarkyti duomenis, juos atnaujinti ir dirbti saugiai.

 

 Pardavėjai atkreipė dėmesį į problemą. „Kai įmonės pradėjo naudoti „Copilot“, žmonės pradėjo rasti duomenų, prie kurių įmonės nežinojo, kad turi prieigą arba apie kuriuos suprato, kad jie nėra tokie nauji ar vertingi, kaip galėtų būti. Ir tada jie suprato: „O, mes turiu padaryti daugiau“, – sakė Jaredas Spataro, „Microsoft“ AI at Work viceprezidentas.

 

 Viską apsunkina tai, kad Copilot ne visada žino, kur kreiptis, kad rastų atsakymą į konkretų klausimą, sakė Spataro. Pasak jo, užduodamas klausimą apie pajamas, Copilot nebūtinai žinos, kad turi eiti tiesiai į įmonės finansų sistemą, o ne rinkti bet kokius su pajamomis susijusius skaičius, rodomus el. laiškuose ar dokumentuose.

 

 Siekdama kovoti su tuo, „Microsoft“ neseniai pristatė įrankį, žinomą kaip „Copilot Studio“, kuris leidžia įmonėms nukreipti „Copilot“ ieškoti autoritetingų duomenų šaltinių savo sistemose, kai kiltų tam tikrų klausimų.

 

 Kai kurie „Copilot“ iššūkiai yra susiję su sudėtingu raginimo menu, sakė Spataro. Jis sakė, kad vartotojai gali nesuprasti, kiek konteksto jiems reikia pateikti „Copilot“, kad gautų teisingą atsakymą, tačiau pridūrė, kad pats „Copilot“ taip pat galėtų geriau prašyti daugiau konteksto, kai jo reikia. "Manau, kad daugelis žmonių pirmą kartą susiduria su technologija ir yra šiek tiek nusivylę", - sakė Spataro." [1]

1.  AI Work Assistants Require a Heavy Lift To Get Their Full Value. Bousquette, Isabelle.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 26 June 2024: B.4.

AI Work Assistants Require a Heavy Lift To Get Their Full Value

"Artificial-intelligence work assistants were designed to provide businesses a relatively easy avenue into the cutting edge technology. It isn't quite turning out that way, with chief information officers saying it requires a heavy internal lift to get full value from the pricey tools.

"It has been more work than anticipated," said Sharon Mandell, chief information officer of network-tech company Juniper Networks, who is testing tools from several vendors but doesn't feel ready to put any into production.

Tools like Copilot for Microsoft 365 or Gemini for Google Workspace aim to put the full power of generative-AI capabilities into the hands of corporate workforces -- promising safe, prepackaged ways for enterprises to use the technology.

Working in tandem with the Microsoft or Google enterprise suites and large bodies of enterprise data -- including emails, documents and spreadsheets -- the promise is the tools can deliver reliable answers to questions such as "what are our latest sales figures?"

But that isn't always the case -- in part because the enterprise data they are accessing isn't always up-to-date or accurate and in part because the tools are still maturing.

Mandell said if she asks a question related to 2024 data, the AI tool might deliver an answer based on 2023 data. At Cargill, an AI tool failed to correctly answer a straightforward question about who is on the company's executive team, the agricultural giant said. At Eli Lilly, a tool gave incorrect answers to questions about expense policies, said Diogo Rau, the pharmaceutical firm's chief information and digital officer.

The stumbles come amid surging corporate interest in generative AI as well as efforts by CIOs to test the potential productivity gains promised by tools that can carry a $30-a-month price tag per user.

"I remain an AI optimist and am confident that we'll get there. It's just taking a little longer than perhaps we thought," Mandell said.

CIOs interested in moving forward with the technology are now working hard to clean up and manage their data so they can take full advantage.

Bala Krishnapillai, vice president and head of the information technology group at Hitachi Americas, said the organization has encountered instances of inconsistent, duplicated and incorrect data, leading to contradictory information that confuses AI outputs.

He said the company is regularly updating and refining its data to ensure accurate results from AI tools accessing it. That process includes the organization's data engineers validating and cleaning up incoming data, and curating it into a "golden record" with no contradictory or duplicate information.

"That's the very first thing we focused on," Kyndryl CIO Michael Bradshaw said about cleaning up data as the organization prepared to use Copilot. Bradshaw said Copilot has great capabilities, but a company has to be prepared to use it -- by keeping data organized, up-to-date and secure.

Vendors have noted the issue. "As companies started using Copilot, people started finding data that companies didn't know they had access to, or that they realized wasn't as fresh or as valuable as it could be. And then they realized, 'Oh, we've got to do more,'" said Jared Spataro, corporate vice president of AI at Work at Microsoft.

Complicating matters is the fact Copilot doesn't always know where to go to find an answer to a particular question, Spataro said. When asked a question about revenue, Copilot won't necessarily know to go straight to the enterprise financial system of record rather than picking up any revenue-related numbers that appear in emails or documents, he said.

To combat this, Microsoft recently introduced a tool known as Copilot Studio, which allows companies to direct Copilot to go to authoritative data sources within their systems for particular questions.

Some of the challenges with Copilot are related to the complicated art of prompting, Spataro said. Users might not understand how much context they actually need to give Copilot to get the right answer, he said, but he added that Copilot itself could also get better at asking for more context when it needs it. "A lot of people, I think, are having their first initial encounters with the technology and being a little bit disappointed," Spataro said." [1]

1.  AI Work Assistants Require a Heavy Lift To Get Their Full Value. Bousquette, Isabelle.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 26 June 2024: B.4.

 

Mes, visiški nuliai pasaulio ekonomikoje, diplomatijoje ir karyboje, surenkantys dronus iš kiniškų detalių, nes savų pasigaminti nesugebame, saugosime kažkokias naivias paslaptis nuo tų pačių kinų?

"Vyriausybė siekia, kad dirbantiesiems su įslaptinta informacija įstatymu būtų uždrausta vykti į Rusiją, Baltarusiją ir Kiniją.

 

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė atitinkamoms Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisoms. Toliau projektą svarstys Seimas.

 

„Projektu siekiama apsaugoti valstybės institucijų darbuotojus, kuriems yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (...) nuo priešiškos jų atžvilgiu užsienio valstybių tarnybų veiklos“, – BNS nurodė projektą rengusi Krašto apsaugos ministerija (KAM).

 

Tokį sprendimą, anot jos, lėmė žvalgybos perspėjimai apie bandymus verbuoti lietuvius, galinčius prieiti prie įslaptintos informacijos.

 

Anot projekto, ne tarnybos ar ne darbo tikslais vykti į Vyriausybės nustatytas užsienio valstybes negalėtų tie darbuotojai, kuriems suteikti leidimai dirbti su įslaptinta arba riboto naudojimo informacija.

 

Tokie asmenys būtų išleidžiami išimtinai dėl svarbių asmeninių aplinkybių.

 

Krašto apsaugos ministerija skaičiuoja, kad ribojimas palies apie 56.000 žmonių.

 

Apie planuojamus draudimus dar pernai rugsėjį pranešė Nacionalinis krizių valdymo centras. Tuomet KAM projektą žadėjo Vyriausybei pateiki iki metų pabaigos, tačiau teisės akto derinimas užtruko.

 

Oficialų šalių, į kurias draudžiama vykti sąrašą, turėtų parengti Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo rugsėjo 1 dieną.

 

KAM teigimu, jis turėtų apimtis tas pačias šalis, į kurias draudžiama vykti kariams ar pareigūnams – Rusiją, Baltarusiją ir Kiniją."

 

Kinija ėmėsi naujų lenktynių dėl Mėnulio --- Nepilotuojama misija varžosi su JAV dėl nuolatinių forpostų kūrimo

„Yra naujos kosminės lenktynės, šį kartą tarp JAV ir Kinijos. Antradienį Kinija žengė svarbų žingsnį į priekį.

 

 Kinijos erdvėlaivis grįžo, atgabendamas pirmuosius uolienų pavyzdžius iš tolimosios Mėnulio pusės. Tai mokslinis proveržis atskirai paėmus, tačiau ši sėkmė taip pat sustiprino Kinijos planą iki 2030 m. iškelti astronautus į Mėnulį ir iki 2035 m. pastatyti Mėnulio bazę.

 

 Tai kelia nerimą Amerikos kosmoso pareigūnams ir įstatymų leidėjams. Abi šalys siekia pastatyti nuolatinius forpostus strategiškiausioje Mėnulio vietoje – Mėnulio pietų ašigalyje. Ir jiems įsirengiant, panašu, kad įtampa orbitoje atspindės įtampą Žemėje.

 

 Kai kurie JAV pareigūnai baiminasi, kad Kinija planuoja užgrobti žemę. Kinijos pareigūnai tą patį įtaria ir amerikiečių atveju, bei bendradarbiauja su Rusija bei kitomis draugiškomis šalimis dėl jos pietų ašigalio forposto.

 

 Jau ryškėja konkurencijos, kurioje supervalstybės ir jų sąjungininkai stengiasi išnaudoti strateginę Mėnulio svarbą, kontūrai. 

 

Antradienio sėkmė vykdant „Chang'e 6“ misiją rodo, kad Kinija pirmauja.

 

 Naujausia rezultatų suvestinė yra nuo 4 iki 0,5, – sakė Simone Dell'Agnello, italų tyrinėtojas, bendradarbiavęs su Chang'e 6. Kinijos Mėnulio programa nuo 2013 m. keturis kartus minkštai nusileido Mėnulyje, paskutinį kartą susemdama akmenų Pietų ašigalyje.

 

 Šiais metais JAV siekė užbaigti dešimtmečius trukusią nusileidimo mėnulyje pertrauką, kai dvi Amerikos kompanijos pradėjo misijas pagal Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos sutartis.

 

 Vienas nusileidimas po prisilietimo apvirto. Kitas net nebandė nusileisti dėl techninių problemų.

 

 Visa tai didina spaudimą garsiausiai pasaulyje kosmoso agentūrai. Šiais metais planuojamos dar mažiausiai dvi privačios NASA finansuojamos misijos, kurios bandys patekti į Mėnulį. Vykdydama „Artemis“ tyrimų programą, agentūra ateinančiu laikotarpiu planuoja atlikti kelis nusileidimus, sukurti logistikos stotį Mėnulio orbitoje ir galiausiai Mėnulyje pastatyti nuolatines stovyklas. Tačiau „Artemis“, pasikliaudama sudėtingu vyriausybės darbuotojų ir privačių rangovų deriniu, susidūrė su pakartotiniais vėlavimais ir išlaidų viršijimu.

 

 2022 m. be įgulos bandomoji misija „Artemis I“ apskriejo Mėnulį. Šiais metais NASA atidėjo du kitus skrydžius, įskaitant Artemimis III, kuris turėjo būti pirmasis žmonijos įgulos nusileidimas ant Mėnulio paviršiaus nuo Apollo 17 1972 m. NASA yra bendradarbiauja su rangovais, įskaitant Elono Musko „SpaceX“, kuriantį Mėnulio nusileidimo įrenginį „Artemis“.

 

 Kai kurie kosmoso ekspertai teigia, kad nauja „Artemis III“ tikslinė data 2026 m. vis dar yra pernelyg optimistiška. NASA svarsto galimybę pakeisti planą, kad į Mėnulio skrydžius nebūtų įtraukti astronautai, sakė su šiuo klausimu susipažinę žmonės.

 

 NASA administratorius Billas Nelsonas viename interviu sakė, kad astronautų nusileidimas 2026 m. iš tikrųjų yra įmanomas, nurodydamas, kad „SpaceX“ atlieka transporto priemonės, kurią ji naudos šiai operacijai, tobulinimą.

 

 Idėja, kad JAV lenktyniauja su Kinija, buvo sustiprinta 2017 m., kai Ye Peijian iš valstybinės Kinijos mokslų akademijos palygino Mėnulį ir Marsą su ginčijamomis Ramiojo vandenyno teritorijomis, į kurias pretenduoja Kinija, taip pat Japonija, Taivanas ir Filipinai.

 

 Tada 2021 m. Kinija ir Rusija susitarė statyti tyrimų bazę Mėnulio pietų ašigalyje.

 

 „Man rūpi, jei Kinija ten atsidurtų pirmoji ir staiga pasakytų: „Gerai, tai mūsų teritorija. Jūs pasitraukite“, – balandį vykusiame Kongreso klausyme sakė NASA atstovas Nelsonas. Jis sakė, kad Mėnulio pietinio ašigalio regione gali būti tik kelios vietos, kuriose yra išteklių, reikalingų žmonių postams.

 

 Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad taikai kosmose kelia grėsmę JAV, o ne Kinija.

 

 Dešimtmečių senumo sutartis, kurią pasirašė daugiau, nei 100 šalių, įskaitant JAV ir Kiniją, paprastai užkerta kelią suverenioms pretenzijoms į Mėnulį. Tačiau nenurodoma, kas atsitiktų, jei dvi šalys bandytų statyti Mėnulio bazę toje pačioje vietoje. Misisipės universiteto Oro ir kosmoso teisės centro vykdomoji direktorė Michelle Hanlon sakė, kad jei kas nors statys bazę, gali ginčytis, kad pagal sutartį jis turi teisę į 100 kilometrų perimetrą savo įrangai apsaugoti.

 

 „Nepriklausomai nuo to, kuri šalis vadovauja kosmoso tyrinėjimams, ar ji grįžta į Mėnulį, ar į Marsą, iš esmės jūs galite nustatyti mūsų veikimo taisykles“, – atstovas Frankas Lucasas (R-Okla). Namų mokslo komitetas, sakė interviu.

 

 2020 m. JAV pradėjo įtraukti šalis, kad jos pasirašytų Artemidės susitarimus – naujesnę taikaus kosmoso tyrinėjimo sistemą. Pasirašė daugiau, nei 40. Kinija įdarbino 10 šalių, įskaitant Rusiją, Pakistaną ir Pietų Afriką, kaip partnerius savo pietų ašigalio bazėje. Kinijos užsienio reikalų ministerija, atsakydama į „The Wall Street Journal“ klausimus, sakė, kad „kiekviena pusė turi skirtingą požiūrį į tai, ar Artemidės susitarimai atitinka esamus kosmoso įstatymus“.

 

 Nepaisant visų savo pasiekimų, Kinijos kosmoso programa susidūrė su savo sunkumais. Jos raketos „Long March 5“, kurios paleido uolienų mėginių misiją, buvo atidėtos kelerius metus, o Kinija keliais aspektais lenkia JAV. Ji dar nesukūrė galingų daugkartinio naudojimo raketų, kaip tai padarė JAV.

 

 Palyginti su pusiaujo regionais, kur vyko „Apollo“ misijos, Mėnulio pietų ašigalį yra sunkiau nusileisti dėl nelygesnio reljefo ir prastesnio apšvietimo.

 

 Tačiau JAV ir Kinija mano, kad verta stengtis dėl išteklių, ypač vandens ledo, galimo vandens ir deguonies šaltinio astronautams ir vandenilio raketų kurui.

 

 Tyrėjai rado įrodymų, kad tai gali būti metalo nuosėdos, kurios, jų manymu, gali būti išgaunamos Mėnulyje statant raketas. Kai kurie NASA pareigūnai ir tyrinėtojai mano, kad ekonomiškai naudingiau yra pradėti misijas į Marsą iš Mėnulio.

 

 Kinijoje valstybinė žiniasklaida entuziastingai teikė naujienas apie Chang'e 6 misiją. Prieš pakildamas, zondas Mėnulio dirvožemyje nupiešė šalies pavadinimo kinišką rašmenį. Rašymo nuotrauka išplito Kinijos socialinėje žiniasklaidoje." [1]

 

Skrydžiai iš Mėnulio yra daug ekonomiškesni, nes Mėnulis daug mažesnis, negu Žemė, todėl Mėnulio gravitacinė trauka mažesnė, pigiau kainuoja kuras, kad iškelti tokius pat krovinius į orbitą iš Mėnulio. Todėl Mėnulis tampa vartais į tolimesnį kosmoso užkariavimą. Neveltui čia visi taip nervuojasi.

1. World News: China Takes Leap in New Race to Moon --- Unmanned mission is step in contest with U.S. to build permanent outposts. Woo, Stu; Leong, Clarence; Maidenberg, Micah.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 26 June 2024: A.7.