„Yra naujos kosminės lenktynės, šį kartą tarp JAV ir Kinijos. Antradienį Kinija žengė svarbų žingsnį į priekį.
Kinijos erdvėlaivis grįžo, atgabendamas pirmuosius uolienų pavyzdžius iš tolimosios Mėnulio pusės. Tai mokslinis proveržis atskirai paėmus, tačiau ši sėkmė taip pat sustiprino Kinijos planą iki 2030 m. iškelti astronautus į Mėnulį ir iki 2035 m. pastatyti Mėnulio bazę.
Tai kelia nerimą Amerikos kosmoso pareigūnams ir įstatymų leidėjams. Abi šalys siekia pastatyti nuolatinius forpostus strategiškiausioje Mėnulio vietoje – Mėnulio pietų ašigalyje. Ir jiems įsirengiant, panašu, kad įtampa orbitoje atspindės įtampą Žemėje.
Kai kurie JAV pareigūnai baiminasi, kad Kinija planuoja užgrobti žemę. Kinijos pareigūnai tą patį įtaria ir amerikiečių atveju, bei bendradarbiauja su Rusija bei kitomis draugiškomis šalimis dėl jos pietų ašigalio forposto.
Jau ryškėja konkurencijos, kurioje supervalstybės ir jų sąjungininkai stengiasi išnaudoti strateginę Mėnulio svarbą, kontūrai.
Antradienio sėkmė vykdant „Chang'e 6“ misiją rodo, kad Kinija pirmauja.
Naujausia rezultatų suvestinė yra nuo 4 iki 0,5, – sakė Simone Dell'Agnello, italų tyrinėtojas, bendradarbiavęs su Chang'e 6. Kinijos Mėnulio programa nuo 2013 m. keturis kartus minkštai nusileido Mėnulyje, paskutinį kartą susemdama akmenų Pietų ašigalyje.
Šiais metais JAV siekė užbaigti dešimtmečius trukusią nusileidimo mėnulyje pertrauką, kai dvi Amerikos kompanijos pradėjo misijas pagal Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos sutartis.
Vienas nusileidimas po prisilietimo apvirto. Kitas net nebandė nusileisti dėl techninių problemų.
Visa tai didina spaudimą garsiausiai pasaulyje kosmoso agentūrai. Šiais metais planuojamos dar mažiausiai dvi privačios NASA finansuojamos misijos, kurios bandys patekti į Mėnulį. Vykdydama „Artemis“ tyrimų programą, agentūra ateinančiu laikotarpiu planuoja atlikti kelis nusileidimus, sukurti logistikos stotį Mėnulio orbitoje ir galiausiai Mėnulyje pastatyti nuolatines stovyklas. Tačiau „Artemis“, pasikliaudama sudėtingu vyriausybės darbuotojų ir privačių rangovų deriniu, susidūrė su pakartotiniais vėlavimais ir išlaidų viršijimu.
2022 m. be įgulos bandomoji misija „Artemis I“ apskriejo Mėnulį. Šiais metais NASA atidėjo du kitus skrydžius, įskaitant Artemimis III, kuris turėjo būti pirmasis žmonijos įgulos nusileidimas ant Mėnulio paviršiaus nuo Apollo 17 1972 m. NASA yra bendradarbiauja su rangovais, įskaitant Elono Musko „SpaceX“, kuriantį Mėnulio nusileidimo įrenginį „Artemis“.
Kai kurie kosmoso ekspertai teigia, kad nauja „Artemis III“ tikslinė data 2026 m. vis dar yra pernelyg optimistiška. NASA svarsto galimybę pakeisti planą, kad į Mėnulio skrydžius nebūtų įtraukti astronautai, sakė su šiuo klausimu susipažinę žmonės.
NASA administratorius Billas Nelsonas viename interviu sakė, kad astronautų nusileidimas 2026 m. iš tikrųjų yra įmanomas, nurodydamas, kad „SpaceX“ atlieka transporto priemonės, kurią ji naudos šiai operacijai, tobulinimą.
Idėja, kad JAV lenktyniauja su Kinija, buvo sustiprinta 2017 m., kai Ye Peijian iš valstybinės Kinijos mokslų akademijos palygino Mėnulį ir Marsą su ginčijamomis Ramiojo vandenyno teritorijomis, į kurias pretenduoja Kinija, taip pat Japonija, Taivanas ir Filipinai.
Tada 2021 m. Kinija ir Rusija susitarė statyti tyrimų bazę Mėnulio pietų ašigalyje.
„Man rūpi, jei Kinija ten atsidurtų pirmoji ir staiga pasakytų: „Gerai, tai mūsų teritorija. Jūs pasitraukite“, – balandį vykusiame Kongreso klausyme sakė NASA atstovas Nelsonas. Jis sakė, kad Mėnulio pietinio ašigalio regione gali būti tik kelios vietos, kuriose yra išteklių, reikalingų žmonių postams.
Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad taikai kosmose kelia grėsmę JAV, o ne Kinija.
Dešimtmečių senumo sutartis, kurią pasirašė daugiau, nei 100 šalių, įskaitant JAV ir Kiniją, paprastai užkerta kelią suverenioms pretenzijoms į Mėnulį. Tačiau nenurodoma, kas atsitiktų, jei dvi šalys bandytų statyti Mėnulio bazę toje pačioje vietoje. Misisipės universiteto Oro ir kosmoso teisės centro vykdomoji direktorė Michelle Hanlon sakė, kad jei kas nors statys bazę, gali ginčytis, kad pagal sutartį jis turi teisę į 100 kilometrų perimetrą savo įrangai apsaugoti.
„Nepriklausomai nuo to, kuri šalis vadovauja kosmoso tyrinėjimams, ar ji grįžta į Mėnulį, ar į Marsą, iš esmės jūs galite nustatyti mūsų veikimo taisykles“, – atstovas Frankas Lucasas (R-Okla). Namų mokslo komitetas, sakė interviu.
2020 m. JAV pradėjo įtraukti šalis, kad jos pasirašytų Artemidės susitarimus – naujesnę taikaus kosmoso tyrinėjimo sistemą. Pasirašė daugiau, nei 40. Kinija įdarbino 10 šalių, įskaitant Rusiją, Pakistaną ir Pietų Afriką, kaip partnerius savo pietų ašigalio bazėje. Kinijos užsienio reikalų ministerija, atsakydama į „The Wall Street Journal“ klausimus, sakė, kad „kiekviena pusė turi skirtingą požiūrį į tai, ar Artemidės susitarimai atitinka esamus kosmoso įstatymus“.
Nepaisant visų savo pasiekimų, Kinijos kosmoso programa susidūrė su savo sunkumais. Jos raketos „Long March 5“, kurios paleido uolienų mėginių misiją, buvo atidėtos kelerius metus, o Kinija keliais aspektais lenkia JAV. Ji dar nesukūrė galingų daugkartinio naudojimo raketų, kaip tai padarė JAV.
Palyginti su pusiaujo regionais, kur vyko „Apollo“ misijos, Mėnulio pietų ašigalį yra sunkiau nusileisti dėl nelygesnio reljefo ir prastesnio apšvietimo.
Tačiau JAV ir Kinija mano, kad verta stengtis dėl išteklių, ypač vandens ledo, galimo vandens ir deguonies šaltinio astronautams ir vandenilio raketų kurui.
Tyrėjai rado įrodymų, kad tai gali būti metalo nuosėdos, kurios, jų manymu, gali būti išgaunamos Mėnulyje statant raketas. Kai kurie NASA pareigūnai ir tyrinėtojai mano, kad ekonomiškai naudingiau yra pradėti misijas į Marsą iš Mėnulio.
Kinijoje valstybinė žiniasklaida entuziastingai teikė naujienas apie Chang'e 6 misiją. Prieš pakildamas, zondas Mėnulio dirvožemyje nupiešė šalies pavadinimo kinišką rašmenį. Rašymo nuotrauka išplito Kinijos socialinėje žiniasklaidoje." [1]
Skrydžiai iš Mėnulio yra daug ekonomiškesni, nes Mėnulis daug mažesnis, negu Žemė, todėl Mėnulio gravitacinė trauka mažesnė, pigiau kainuoja kuras, kad iškelti tokius pat krovinius į orbitą iš Mėnulio. Todėl Mėnulis tampa vartais į tolimesnį kosmoso užkariavimą. Neveltui čia visi taip nervuojasi.
1. World News: China Takes Leap in New Race to Moon --- Unmanned mission is step in contest with U.S. to build permanent outposts. Woo, Stu; Leong, Clarence; Maidenberg, Micah. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 26 June 2024: A.7.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą