„Ekonominė suirutė plinta visame pasaulyje, o atsakas buvo protestai, bandymai įvykdyti perversmą ir kraštutinių dešiniųjų politikų rinkimai.
Lyg per visą pasaulį besitęsiantis viesulas, kuris nuspėjamas mažai, gilus ekonominis nerimas palieka politinės suirutės ir smurto pėdsakus neturtingose ir turtingose šalyse.
Kenijoje, valstybėje, besiskundžiančioje skolomis, praėjusią savaitę protestai dėl siūlomo mokesčių padidinimo nusinešė dešimčių gyvybių, demonstrantų pagrobimus ir iš dalies išdegintą parlamentą.
Tuo pat metu Bolivijoje, kur gyventojai dėl benzino trūkumo rikiavosi eilėje, karinis generolas vadovavo nesėkmingam perversmo bandymui, sakydamas, kad prezidentas, buvęs ekonomistas, turi „nustoti skurdinti mūsų šalį“, prieš pat įsirėžus šarvuotam sunkvežimiui į prezidento rūmus.
O Prancūzijoje po kelis mėnesius trukusių kelių blokadų, kurias vykdė ūkininkai, pikti dėl mažų atlyginimų ir didėjančių išlaidų, kraštutinių dešiniųjų partija sekmadienį iškilo pirmame pirmalaikių parlamento rinkimų ture, atnešdama jos seniai tabu nacionalistų ir antiimigrantų ženklo politiką iki valdžios slenksčio.
Šių sutrikimų priežastys, kontekstas ir sąlygos įvairiose šalyse labai skiriasi. Tačiau bendra gija aiški: didėjanti nelygybė, mažėjanti perkamoji galia ir augantis nerimas, kad kitai kartai bus blogiau, nei šiai.
Dėl to daugelio šalių piliečiai, susiduriantys su niūriomis ekonominėmis perspektyvomis, prarado tikėjimą jų vyriausybių gebėjimu susidoroti ir smogia atgal.
Atsakomoji reakcija dažnai buvo nukreipta į liberaliąją demokratiją ir demokratinį kapitalizmą, o populistiniai judėjimai kyla tiek kairėje, tiek dešinėje. „Ekonominis ir politinis negalavimas maitina vienas kitą“, – sakė Niujorko universiteto ekonomistas Nourielis Roubini.
Pastaraisiais mėnesiais ekonominiai nuogąstavimai sukėlė protestus visame pasaulyje, kurie kartais virsdavo smurtiniais, įskaitant dideles pajamas gaunančias šalis su stabilia ekonomika, pvz., Lenkija ir Belgija, taip pat tas, kurios kovoja su nekontroliuojamomis skolomis, pvz., Argentina, Pakistanas, Tunisas, Angola ir Šri Lanka.
Penktadienį Šri Lankos prezidentas Ranilas Wickremesinghe atkreipė dėmesį į Keniją ir perspėjo: „Jei nesukursime ekonominio stabilumo Šri Lankoje, galime susidurti su panašiais neramumais“.
Netgi Jungtinėse Valstijose, kur ekonomika pasirodė esanti atspari, ekonominis nerimas iš dalies nulems potencialų Donaldo J. Trumpo sugrįžimą, Trumpo, kuris dažnai laikosi autoritarinės retorikos. Neseniai atliktoje apklausoje didžiausia Amerikos rinkėjų dalis teigė, kad ekonomika buvo svarbiausias rinkimų klausimas.
Šiais metais daugiau, nei 60, šalių nacionaliniai rinkimai sutelkė dėmesį į politinį procesą, kviečiant piliečius išreikšti jų nepasitenkinimą.
Ekonominės problemos visada turi politinių pasekmių. Tačiau ekonomistai ir analitikai teigia, kad Covid-19 pandemijos sukelta įvykių grandinė daugelyje planetos vietų sukėlė ūmią ekonominę krizę, padėjusi pradžią dabar klestintiems pilietiniams neramumams.
Pandemija sustabdė prekybą, panaikino pajamas ir sukūrė tiekimo grandinės chaosą, dėl kurio trūko visko – nuo puslaidininkių iki sportbačių. Vėliau, kai gyvenimas grįžo į įprastas vėžes, gamyklos ir mažmenininkai nesugebėjo patenkinti užsikimšusios paklausos, todėl padidėjo kainos.
Vakarų sankcijos Rusijai pridėjo dar vieną sukrėtimą, į stratosferą nukreipdamos naftos, dujų, trąšų ir maisto produktų kainas.
Centriniai bankai bandė pažaboti infliaciją, didindami palūkanų normas, o tai savo ruožtu dar labiau suspaudė verslą ir šeimas.
Nors infliacija sumažėjo, žala buvo padaryta. Kainos išlieka aukštos, o kai kur duonos, kiaušinių, kepimo aliejaus ir namų šildymo kaina yra du, tris ar net keturis kartus didesnė, nei prieš kelerius metus.
Kaip įprasta, labiausiai nukentėjo skurdžiausios ir pažeidžiamiausios šalys. Vyriausybės, jau pasmaugtos paskolų, kurių negalėjo sau leisti, pamatė, kad skolos balionas šovė į viršų, augant palūkanų normoms. Afrikoje pusė gyventojų gyvena šalyse, kurios išleidžia daugiau palūkanų mokėjimams, nei sveikatos priežiūrai ar švietimui.
Dėl to daugelis šalių beviltiškai ieško sprendimų. Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas Indermit Gill teigė, kad šalys, negalinčios skolintis dėl skolų krizės, iš esmės turi du būdus apmokėti sąskaitas: spausdinti pinigus arba didinti mokesčius. „Vienas veda į infliaciją, – sakė jis, – „kitas – į neramumus“.
Birželį apmokėjusi 2 milijardų dolerių obligaciją Kenija siekė padidinti mokesčius. Tada viskas užvirė.
Nairobyje tūkstančiai protestuotojų susirinko prie parlamento. Teisių grupių teigimu, per susirėmimus su policija žuvo mažiausiai 39 žmonės, o 300 buvo sužeisti. Kitą dieną prezidentas Williamas Ruto atsiėmė siūlomą įstatymo projektą, kuriame buvo numatyti mokesčių padidinimai.
Šri Lankoje, įstrigusioje mažiau, nei 37 milijardų dolerių skoloje, „žmonės tiesiog palaužti“, sakė Jayati Ghosh, Masačusetso universiteto Amherst ekonomistė, neseniai apsilankius sostinėje Kolombe. Pasak jos, šeimos praleidžia maitinimą, tėvai negali sau leisti mokesčių už mokslą ar medicininę priežiūrą, o milijonas žmonių per pastaruosius metus prarado galimybę naudotis elektra dėl neįperkamai padidintų kainų ir mokesčių. Protestams išvaikyti policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.
Pakistane augančios miltų ir elektros kainos sukėlė demonstracijų bangą, prasidėjusią Kašmyre ir šią savaitę išplitusią beveik visuose didesniuose miestuose. Prekybininkai pirmadienį uždarė jų parduotuves, blokuodami kelius ir degindami sąskaitas už elektrą.
„Negalime ilgiau kęsti šių išpūstų sąskaitų už elektrą ir mokesčių padidėjimo naštos“, – sakė Lahoro vaistų pardavėjas Ahmadas Chauhanas. „Mūsų verslas kenčia ir mes neturime kito pasirinkimo, kaip tik protestuoti."
Pakistanas yra įsiskolinęs eilei tarptautinių kreditorių ir nori 40 procentų padidinti mokestines pajamas, kad pamėgintų laimėti iki 8 mlrd. dolerių pagalbą iš jo skolintojo - Tarptautinio valiutos fondo (I.M.F.).
Nė viena šalis neturi didesnės I.M.F. paskolos programos, nei Argentina: 44 mlrd. dolerių. Dešimtmečius trukęs netinkamas Argentinos lyderių ekonominis valdymas, įskaitant pinigų spausdinimą sąskaitoms apmokėti, infliaciją pavertė nuolatine kova. Kainos šiais metais, palyginti su 2023 m., išaugo beveik keturis kartus. Dabar argentiniečiai naudoja JAV dolerius, o ne Argentinos pesus dideliems pirkiniams, pavyzdžiui, namams, 100 dolerių kupiūrų krūvas striukėse ar liemenėlėse.
Dėl ekonomikos suirutės lapkritį rinkėjai prezidentu išrinko Javierą Milei, save vadinantį „anarchokapitalistu“, pažadėjusį sumažinti vyriausybės išlaidas. Jis atleido tūkstančius darbo vietų, sumažino atlyginimus ir įšaldė infrastruktūros projektus, taikydamas taupymo priemones, kurios viršija net I.M.F. rekomendacijas, kai šis stengėsi padėti šaliai sutvarkyti jos finansus. Per pirmuosius šešis jo mėnesius skurdo lygis labai išaugo.
Daugelis argentiniečių su tuo kovoja. Dėl visoje šalyje vykstančių streikų buvo uždarytos įmonės ir atšaukti skrydžiai, o protestai užkimšo Buenos Airių aikštes. Praėjusį mėnesį per demonstraciją prie Argentinos Kongreso kai kurie protestuotojai mėtė akmenis arba padegė automobilius. Policija reagavo guminėmis kulkomis ir ašarinėmis dujomis. Per susirėmimus buvo sužeisti keli opozicijos įstatymų leidėjai.
Martinas Guzmanas, buvęs Argentinos ekonomikos ministras, sakė, kad kai nacionaliniai lyderiai restruktūrizuoja gniuždančią vyriausybės skolą, susitarimai labiausiai tenka žmonėms, kuriems mažinamos pensijos ir didinami mokesčiai. Štai kodėl jis 2022 m. siekė priimti įstatymą, pagal kurį Argentinos išrinktas Kongresas patvirtintų bet kokius būsimus susitarimus su I.M.F.
„Yra atstovavimo ir nepasitenkinimo problema“, – sakė J. Guzmanas. „Tai yra derinys, kuris sukelia socialinius neramumus“.
Net turtingiausios pasaulio šalys burbuliuoja iš nusivylimo. Europos ūkininkai, nerimaujantys dėl savo perspektyvų, piktinasi, kad naujų aplinkosaugos taisyklių, skirtų apsisaugoti nuo klimato kaitos, kaina kelia grėsmę jų pragyvenimui.
Apskritai europiečiai pajuto, kad jų atlyginimai nebenuperka tiek, kiek anksčiau. 2022 m. infliacija vienu metu pasiekė beveik 11 procentų, o tai sumažino pajamas. Maždaug trečdalis Europos Sąjungos žmonių mano, kad jų gyvenimo lygis per ateinančius penkerius metus sumažės, rodo neseniai atlikta apklausa.
Protestai šiais metais kilo Graikijoje, Portugalijoje, Belgijoje ir Vokietijoje. Už Berlyno kovą ūkininkai greitkelyje išbarstė mėšlą, dėl kurio įvyko kelios avarijos. Prancūzijoje jie degino šieną, išmetė mėšlą Nicos rotušėje ir pakabino šerno skerdeną prie darbo inspekcijos biuro Agene.
Kaip „The New York Times“ sakė Prancūzijos ūkininkų sąjungos vadovas: „Tai pasaulio pabaiga prieš mėnesio pabaigą“.
Ekonominis nerimas didina atskirtį tarp kaimo ir miesto gyventojų, nekvalifikuotų ir, aukštosiose mokyklose, išsilavinusių darbuotojų, religinių tradicionalistų ir sekuliaristų. Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje ir Švedijoje kraštutinių dešiniųjų politikai pasinaudojo šiuo nepasitenkinimu, skatindami nacionalistines, prieš imigrantus nukreiptas, darbotvarkes.
O augimas lėtėja visame pasaulyje, todėl sunkiau rasti sprendimus.
„Baisūs dalykai vyksta net tose šalyse, kuriose nevyksta protestai, – sakė Masačusetso universiteto Amherst ekonomistė ponia Ghosh, – "bet protestai tarsi priverčia visus pabusti." [1]
Pakartokime svarbiausią sakinį:
„Vakarų sankcijos Rusijai pridėjo dar vieną sukrėtimą, į stratosferą nukreipdamos naftos, dujų, trąšų ir maisto produktų kainas“.
Vakarų sankcijas Rusijai organizavo mieguistas Bidenas. Sankcijos pakenkė Rusijai, tačiau ne tiek, kiek kadaise tikėjosi ponas Bidenas.
1. Political Unrest Worldwide Is Fueled by High Prices and Huge Debts. Cohen, Patricia; Nicas, Jack. New York Times (Online) New York Times Company. Jul 5, 2024.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą