Tariffs Jeopardize Big Pharma's Tax Shelter --- The segment reaps most of its profits in the U.S. but shifts its tax burden to havens such as Ireland

"Pfizer in 2019 sold $20 billion of drugs in the U.S. Its federal tax bill: zero.

That revelation was part of a Senate Finance Committee investigation done by Democratic staff, released in March, that examined how U.S. pharmaceutical giants exploit a loophole created by the 2017 Trump tax overhaul to shift profits offshore.

The strategy has been great for Big Pharma's bottom line -- and for countries such as Ireland, too. But as President Trump's trade war picks up steam, that model could start to unravel.

Trump has already singled out pharma companies and countries like Ireland that reap the benefits of tax-avoidance moves. Despite its small size, Ireland ran an $87 billion trade surplus with the U.S. last year -- larger than any country except China, Mexico and Vietnam.

"Ireland was very smart," Trump said last month. "They took our pharmaceutical companies away."

On Wednesday, Trump announced sweeping reciprocal tariffs, citing the barriers other nations impose on U.S. goods. The measures include a 20% tariff on the European Union and are expected to impact nearly every industry. Major pharmaceutical companies are lobbying for exemptions, arguing that the tariffs would harm patients and discourage investment in research and development.

A PwC analysis estimates annual tariffs on pharmaceuticals and medical devices could soar from $500 million to $63 billion. If country tariffs are followed by sector-based ones that include pharmaceuticals, they could work as a double tariff of sorts.

Unlike countries such as China, Ireland didn't rack up its trade imbalance by becoming a low-cost manufacturing hub. Instead, it did so by offering an advantageous tax regime that has attracted U.S. companies -- particularly in tech and pharma -- seeking to reduce their tax bills by shifting intellectual property, or IP, overseas.

By booking most of their taxable income in foreign subsidiaries in countries such as Ireland, American pharmaceutical companies like Pfizer, AbbVie, Johnson & Johnson, Bristol-Myers Squibb and Merck have managed to pay little in income tax in the U.S. -- despite generating the bulk of their profits here.

In 2023, Ireland accounted for about 40% of the U.S.'s $101 billion trade deficit in biopharmaceuticals, according to UBS analyst Trung Huynh.

"We're gonna try to fix a whole bunch of these tax scams," U.S. Commerce Secretary Howard Lutnick said on the All-In podcast recently. "Ireland is my favorite. . .You'd say, Ireland, what do they do? Oh, they have all of our IP."

For Big Tech companies, a U.S. tariff hike would be an inconvenience -- but one that could be managed with some legal and accounting maneuvers.

Big Pharma has a bigger problem: It has made Ireland a critical hub not just for profit shifting but for manufacturing as well. That setup could become a liability that companies can't easily walk away from, said Brad Setser, a senior fellow focused on global trade at the Council on Foreign Relations. "Your tax strategy runs squarely up against the tariff," he said.

A Pfizer spokeswoman wrote that the information published by Senate Finance Committee ranking member Ron Wyden (D., Ore.) isn't an accurate portrayal of the 2017 Tax Cuts and Jobs Act's effect on Pfizer. She said Pfizer has paid more than $12.8 billion in income taxes in the U.S. over the past four years.

Pharmaceuticals have historically been exempt from tariffs to protect patient access to essential medicines. That means the industry is now scrambling to prepare, said Chris Desmond, a leader in the U.S. Global Trade Services team at PwC.

To reduce their tariff burden, companies are dissecting a drug's price to separate the physical components -- such as ingredients and packaging -- from intangible ones, such as patents and royalties. Those may not always be tariffed, Desmond said. At the same time, they are stockpiling inventory in the U.S.

In the long term, major pharmaceutical companies are looking to shift more production to the U.S. Recently, Eli Lilly and Johnson & Johnson announced plans to invest more than $80 billion in U.S. manufacturing and R&D over the next four to five years.

These large-scale projects take time, so companies aren't likely to downsize overseas plants anytime soon. But with the growing risk of changes to tariffs and the tax code, companies are taking reshoring seriously -- especially for newer, high-margin products.

The upshot is that profitability will be affected either way: Overseas goods may incur tariffs, while domestic manufacturing faces higher labor costs.

The Irish tax playbook may also be affected by continuing discussions to revamp parts of the U.S. tax code this year. In Republican proposals under discussion, policymakers are likely to consider a mix of carrots and sticks to make it more attractive to report profits in the U.S. -- and more costly to keep booking them in places like Ireland. Stricter U.S. tax policies compelling pharma to report more profits at home could reduce the industry's bottom line by about 5%, UBS estimates.

For years, pharma companies believed they had found the perfect loophole -- reaping massive profits in the U.S. while paying Irish tax rates. That may now backfire." [1]

1.  Tariffs Jeopardize Big Pharma's Tax Shelter --- The segment reaps most of its profits in the U.S. but shifts its tax burden to havens such as Ireland. Wainer, David.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 03 Apr 2025: B10.

Naujuoju prekybos režimu JAV siekia užbaigti globalizacijos amžių

 

 „Didžiausia prezidento Trumpo muitų akcija siunčia aiškią žinią JAV ir užsienio įmonėms: globalizacijos era baigėsi.

 

 Trumpo „Išsivadavimo dienos“ planas įvesti didžiulius naujus muitus trilijonų dolerių vertės importui rodo, kad Baltieji rūmai nori, kad, Amerikos vartotojams parduodamos, prekės būtų gaminamos Amerikos gamyklose, o tai nuleidžia uždangą JAV paramos varomai globalizacijai, kuri dešimtmečius stūmė pasaulio ekonomiką. Naujieji tarifai apima bazinį 10% muitą užsienio importui ir didesnius vadinamuosius abipusius muitus, Kinijai teks 54%, Vietnamui 46%, o Europos Sąjungai 20%.

 

 „Darbai ir gamyklos grįš į mūsų šalį, ir jūs matote, kad tai jau vyksta“, – trečiadienį Rožių sodo ceremonijoje sakė D. Trumpas. Bet kuriai įmonei ar šaliai, kuri skundžiasi, jis pasakė: „Jei norite, kad jūsų tarifas būtų nulinis, sukurkite jūsų produktą čia, Amerikoje“.

 

 Trumpo „Padaryta Amerikoje“ ambicijos reiškia, kad investicijų banga, pastaraisiais metais apėmusi pigias gamybos vietas, tokias, kaip Vietnamas, taip pat JAV sąjungininkes, tokias, kaip Pietų Korėja ir Japonija, baigiasi. Įmonės persvarsto savo galimybes, kur geriausiai išleisti investicinius dolerius.

 

 „JAV buvo globalizacijos centre“, – sakė buvęs ES pareigūnas Andre Sapiras, dabar Briuselio laisvojo universiteto ekonomikos profesorius. „Dabar JAV, centras, nori pasitraukti.

 

 Praėjus kelioms savaitėms nuo Trumpo pradėjimo eiti pareigas, daugybė įmonių, įskaitant „iPhone“ gamintoją „Apple“, Pietų Korėjos automobilių gamintoją „Hyundai“ ir vaistų gamintojų „Johnson & Johnson“ bei „Eli Lilly“, pranešimų rodo, kad tarptautinės įmonės ruošiasi plėsti veiklą JAV, reaguodamos į D. Trumpo tarifus.

 

 Tačiau išnarplioti pasaulio tiekimo grandines ir perkelti jas į JAV taip, kaip nori Trumpas, yra bauginanti užduotis, atsižvelgiant į su tuo susijusias išlaidas. Egzistuoja rizika, kad Trumpas sumažins tarifus, jei galės juos panaudoti nuolaidoms prekybai iš kitų šalių, teigia vadovai. Ekonomistai perspėja, kad pasaulis gali susidurti su, augimą stabdančiomis, investicijų krizėmis, nes įmonės sėdės nuošalyje, kol išsisklaidys prekybos karo migla.

 

 „Pakeisti dalykus bus gana sudėtinga“, – sakė „Morgan Stanley“ Azijos ekonomistas Derrickas Kam.

 

 Prezidentas tikisi, kad didelės muitų sienos pradės aukso amžių, kai bus daug darbo vietų gamyboje ir plačiai paplis klestėjimas. Jis kaltina Kinijos, Europos Sąjungos ir kitų prekybos partnerių vykdomą grobuonišką prekybos praktiką dėl darbo vietų ir pramonės užjūrio siurbimo.

 

 Dviem didžiausioms JAV prekybos partnerėms – Meksikai ir Kanadai – trečiadienį nebuvo taikomi nauji tarifai, o visoms prekėms, atitinkančioms jų laisvosios prekybos susitarimą, muitai vis dar neiškeliami. Tačiau abi šalys vis dar susiduria su 25% muitais, kuriuos Trumpas taikė didelei jų eksporto daliai, kuriai netaikomas susitarimas, ir nuolatinę grėsmę, kad prezidentas gali susprogdinti susitarimą dėl neprekybinių klausimų, tokių, kaip narkotikai ir migracija.

 

 Trečiadienį D. Trumpas išskyrė Kiniją. Ji gavo didžiausios naudos iš perkėlimo į užsienį tendencijos, dešimtmečius statydama gamyklas, kurios prasidėjo nuo žaislų ir drabužių, o šiandien gamina aukštųjų technologijų automobilius, mašinas ir elektroniką. Ji dominuoja pasaulio gamyboje, o pernai prekybos perteklius siekė 1 trilijoną dolerių.

 

 Trečiadienį paskelbtas naujas 34% tarifas Kinijai bus priedas prie ankstesnių D. Trumpo administracijos nustatytų muitų, kaip ir 20% tarifas, kurį Trumpas įvedė dėl vaidmens, prekiaujant fentaniliu. Tai reiškia, kad nuo balandžio 9 d. Kinijos importo bazinė tarifo norma bus 54%.

 

 Jei Trumpas Kinijai įves papildomus 25% muitus už Venesuelos naftos pirkimą, tarifas padidėtų iki 79%.

 

 Dėl geopolitinės įtampos tarp Vašingtono ir Pekino ir pandemijos sukeltos traumos tarptautinės įmonės pridėjo naujas gamybines bazes už Kinijos ribų, kad galėtų sklandžiai vykdyti veiklą, kilus trikdžiams dėl laivybos vėlavimo, stichinių nelaimių, ekonominių sankcijų ar konfliktų. Kai kuriuos „iPhone“ „Apple“ pradėjo gaminti Indijoje.

 

 Tuo pačiu metu Kinijos įmonės pastatė savo gamybos įrenginius užsienyje, iš dalies siekdamos išvengti konkurencijos savo žiaurioje vidaus rinkoje, bet ir toliau aptarnauti tarptautinius klientus ir apeiti JAV tarifus. Meksika ir Vietnamas buvo populiarios kryptys dėl mažų sąnaudų ir, Meksikos atveju, galimybės patekti į JAV rinką be muitų.

 

 Dėl to JAV sumažėjo importo iš Kinijos dalis, tačiau padidėjo deficitas su Vietnamu, Meksika ir kitomis šalimis. JAV einamosios sąskaitos deficitas, prekybos ir pajamų iš užsienio matas, 2024 m. pasiekė 1,1 trilijono JAV dolerių, o tai pabrėžė D. Trumpui ir jo sąjungininkams būtinybę pertvarkyti pasaulinę prekybą.

 

 Trumpas perdavė savo prekybos karą priešininkams ir sąjungininkams, kuriuos kaltina pasinaudojus pasauline prekybos sistema, kurią JAV puoselėjo po Antrojo pasaulinio karo, nustumdamos eksporto ir importo ribojimus. Kai kurie analitikai teigia, kad tokia politika skatina JAV prekybos deficitą, nors dauguma pagrindinių ekonomistų nurodo nuolatinį JAV biudžeto deficitą ir žemą taupymo lygį, kaip pagrindinius prekybos atotrūkį skatinančius veiksnius.

 

 Yra ženklų, kad D. Trumpo strategija daro poveikį. Maždaug pusė Vokietijos inžinerinių įmonių nori padidinti JAV investicijas dėl tarifų ir rinkos dydžio, rodo Vokietijos mechanikos inžinerijos pramonės asociacijos arba lobistų grupės VDMA lapkritį atliktas tyrimas. Dauguma narių „žiūri į JAV kaip į augimo galimybę“, – sakė VDMA pareigūnas Andrew Adairas.

 

 Vokietijos inžinerijos milžinė „Siemens“ praėjusį mėnesį paskelbė, kad savo investicijas į didžiausią savo rinką JAV padidins 10 mlrd. dolerių. Tai apima naujas elektros gaminių gamybos patalpas Fortvorte, Teksase ir Pomonoje, Kalifornijoje, sukuriančias daugiau, nei 900, kvalifikuotų gamybos darbo vietų, pranešė bendrovė. Taiwan Semiconductor Manufacturing praėjusį mėnesį pranešė, kad per ateinančius kelerius metus į lustų gamybos gamyklas JAV planuoja investuoti dar mažiausiai 100 mlrd. dolerių. Trečiadienį Trumpas pareiškė, kad Taivanui bus taikomi 32% tarifai, nors puslaidininkiams bus taikoma išimtis.

 

 Taivano elektronikos bendrovės „Foxconn“, „Compal“ ir „Inventec“ teigė, kad ieško naujų investicijų Teksase, siekdamos užsitikrinti žemę dirbtinio intelekto serverių gamybai, kuri galėtų konkuruoti su jų esamomis operacijomis Meksikoje.

 

 Tačiau, nepaisant šių veiklos kišenių, Federalinio rezervo paskelbti verslo ir investicijų ketinimų rodikliai rodo, kad visoje ekonomikoje įmonių išlaidų planai mažinami dėl tarifų neapibrėžtumo.

 

 Daugelis įmonių investavo šimtus milijardų dolerių į visame pasaulyje veikiančius gamybos tinklus, kurių negalima lengvai išardyti. O JAV gamyba yra orientuota į pažangias technologijas ir neturi paruoštų pagrindinių medžiagų ir komponentų, kuriuos užsienyje būtų galima pagaminti daug pigiau, atsargų.

 

 „Negalite tiesiog nustatyti tarifų ir perjungti jungiklį, ir staiga Amerika vėl tampa pramonine tauta“, – sakė Danas Digre, „Misco Speakers“, Sent Paulo, Min., įsikūrusio garso sistemų gamintojo, prezidentas ir generalinis direktorius.” [1]

 

Pakartokime žiopliems tautiečiams, kurie čia, Lietuvoje, bėgioja ratais ir sako: O, mes tokie pigūs, investicijos eis pas mus, mes praturtėsime…” Pirmas dalykas, jūs jau nesate pigūs. Antras dalykas, jūsų era baigėsi. Investicijos eis į JAV: “Trumpo „Padaryta Amerikoje“ ambicijos reiškia, kad investicijų banga, pastaraisiais metais apėmusi pigias gamybos vietas, tokias, kaip Vietnamas, taip pat JAV sąjungininkes, tokias, kaip Pietų Korėja ir Japonija, baigiasi. Įmonės persvarsto savo galimybes, kur geriausiai išleisti investicinius dolerius.” Skaityti mokate? Persvarsto.

 

1.  With New Trade Regime, U.S. Aims To Topple the Age of Globalization. Douglas, Jason; Fairless, Tom.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 03 Apr 2025: A1.