“Lietuvos žemės ūkis – vienas sparčiausiai modernėjančių,
robotizuojamų bei skaitmenizuojamų sektorių, sukuriantis penktadalį eksporto ir
užimantis reikšmingą vietą mūsų valstybės ekonomikoje. Dabartinėje
geopolitinėje situacijoje sektoriaus svarba dar išauga, siekiant užtikrinti
nacionalinį saugumą bei aprūpinti gyventojus vietoje pagamintu maistu
ekstremalių situacijų atvejais.
Tačiau yra plika akimi beveik nematomas, bet labai
reikšmingas veiksnys, dėl kurio žemės ūkio rezultatai šiandien nėra tokie
aukšti, kokie galėtų būti, o ištikus dienai X į sektorių dedami lūkesčiai gali
neišsipildyti. Tai – dar sovietmečiu, praėjusio amžiaus 6-7 dešimtmečiais,
įrengtos ir šiuo metu vos befunkcionuojančios melioracijos sistemos, kurioms
kompleksinė rekonstrukcija būtina nedelsiant – ekspertai įspėja, kad dar
ilgesnis trypčiojimas turės fatališkų pasekmių.
Melioracijos sistema išlieka pažangaus ūkio „Achilo kulnas“
Kompleksinis melioracijos sistemos atnaujinimas – iššūkis,
kurio mūsų valstybei nepavyksta įveikti jau trys dešimtmečiai. Per tą laiką
kilo ir geso ne viena diskusijų banga, kaip šį klausimą reikėtų spręsti.
Galiausiai pernai LR Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) viešam svarstymui pateikė jos
parengtą Melioracijos fondo įstatymo projektą, kuriame žemdirbiai įžvelgia ne
vieną trūkumą. Šiuo metu aišku viena – problemos mastas milžiniškas ir jam
mažinti reikalingos didžiulės investicijos. Tačiau žemdirbiai įsitikinę, kad
šios investicijos duotų neabejotiną grąžą, didintų agrosektoriaus pajamingumą,
o kartu ir valstybės biudžetą, kuriame reikia rasti vis didesnių asignavimų
šalies gynybai, planuojamų 8 mlrd. Eur skolinimosi kaštų palūkanų padengimui.
„Jei tam tikru metu Lietuvoje nebūtų įrengti melioracijos
įrenginiai – dirvožemyje paklotas vamzdelių tinklas, įrengti sausintuvai,
rinktuvai, iškasti grioviai, šiandien tikrai negalėtume vadintis agrokultūros
valstybe“, – teigia Mažeikių rajone pažangų augalininkystės krypties ūkį
plėtojantis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Mažeikių rajono skyriaus
pirmininkas Eligijus Pocevičius.
Pasak jo, nuo 1991-tųjų, kuomet ūkininkauti pasiryžę jo tėvai
net neturėjo už ką įsigyti girgždančio sovietinės gamybos traktoriaus, ūkis
šiuo metu yra nužengęs labai toli į priekį – jame dirbama modernia vakarietiška
technika, taikomos vis naujesnės mokslo žiniomis grįstos technologijos. Tačiau
melioracijos sistema tebėra ūkio „Achilo kulnas“.
„Išlaidų sąraše kasmet numatome sumą melioracijai ir ūkio
ribose po truputį tvarkomės, tačiau tai nėra kompleksinė rekonstrukcija.
Akivaizdžiai matome, kokių „rezultatų“ pasiekiame tuose laukuose, kuriuose
melioracijos sistemos nėra arba ji stringa – ten įmanoma auginti tik vasarines
kultūras, kurių derlius gerokai mažesnis. O jei rugpjūtis pasitaiko lietingas,
į lauką apskritai nė neįvažiuoji ir derlius lieka nenuimtas“, – kalba
ūkininkas, skaičiuojantis, kad gerai veikianti melioracijos sistema žymiai
didina pajamas, nes tausojama brangi, užsemtam gruntui jautri technika, taip
pat sutaupoma trąšų, augalų apsaugos priemonių, o tai prisideda ne tik prie
ūkio rentabilumo, bet ir aplinkosaugos problemų sprendimo bei į valstybės
biudžetą sumokamų mokesčių didėjimo.
E. Pocevičiaus pastebėjimu, ŽŪM siūlomas Melioracijos fondo
projektas žemdirbiams kelia ne vieną klausimą: kodėl įsteigus fondą
melioracijai valstybė kasmet skirtų 50 mln. Eur ir daugiau, o dabar skiria
penkis kartus mažesnę sumą, kodėl į fondą savo lėšas turėtų dėti tik ūkininkai,
aplenkiant miškininkus, kelininkus, statybos projektų vystytojus ir visus
kitus, kas naudojasi melioracijos sistemų sukurtu gerbūviu.
Grąža investicijas viršija keturis kartus
Mažeikių rajono LŪS skyriaus pirmininko nuomonei pritaria ir
stambų ekologinį augalininkystės ūkį vystantis biržietis ūkininkas Tomas
Trečiokas. Pašnekovas pasakoja, kad pagal ekologiniuose ūkiuose šiuo metu
taikomą inovatyvią technologiją vasariniams augalams dirva turi būti ariama ne
iš rudens, o pavasarį. Tačiau tam būtina sąlyga – gerai veikianti melioracijos
sistema.
„Deja, turime laukų, į kuriuos anksti įvažiuoti negalime. O
suvėlinus arimą ir sėją gero derliaus nėra ko tikėtis. Todėl nemažoje dalyje
naudmenų melioracijos sistemas esame susitvarkę. Skaičiuojame, kad šiuo atveju
grąža keturis kartus viršija investicijas. Kolegos ūkininkai kooperuojamės ir
esame parengę tris projektus ES paramai, skirtai melioracijos sistemų
rekonstrukcijai, gauti. Tik blogai, kad šios paramos intensyvumas pastebimai
mažėja. Kita vertus, kas iš to, jei ūkininkai savo lėšomis ir jėgomis tvarkosi,
o sovietmečiu iškasti, šiuo metu valstybei priklausantys melioracijos grioviai,
kurie per keliolikos savininkų valdas driekiasi dešimtis kilometrų, bus užžėlę,
pralaidų žiotys užgriuvusios – tikrąjį efektą duotų tik kompleksinė visos
šalies melioracijos sistemos rekonstrukcija. Todėl pasisakyčiau už tam skirto
fondo steigimą, su sąlyga, kad rezultatas nebus toks pat, kaip šiuo metu yra su
keliais – kelių mokestį kasmet mokame, o keliai šalyje vis prastėja“, –
reziumuoja pašnekovas.
Kauno rajone kartu su
tėvais ūkininkaujantis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos
Agronomijos fakulteto absolventas Tomas Dirmeikis teigia puikiai suprantantis
ir ekonominę, ir aplinkosauginę melioracijos naudą, tačiau laukuose, kuriuos
dirba jaunasis ūkininkas, melioracijos sistemoms jau apie 60 m.
„Ir tai yra tiksinti bomba, kurią nukenksminti – ne pavienių
žemdirbių jėgoms. Kauno rajono ūkininkai šiuo atveju esame išimtis, nes mūsų
rajono savivaldybė savo iniciatyva įsteigė šalyje pirmąjį reikšmingo biudžeto
melioracijos fondą, kurio lėšos bus skiriamos valstybei priklausančių ir
savivaldybės patikėjimo teise valdomų melioracijos sistemų kompleksinei
rekonstrukcijai. Fondo lėšų portfelis bus formuojamas iš savivaldybės
teritorijoje surenkamų žemės mokesčių, kurie žiedinėje savivaldybėje yra gana
aukšti, nereikalaujant papildomų ūkininkų įmokų.
Mūsų kadastrinėje
vietovėje darbai jau netrukus prasidės. Neabejoju, kad kompleksiškai sutvarkius
melioracijos sistemos nauda bus juntama kiekviename žingsnyje. Iš sausos dirvos
išsiplaus mažiau azoto, fosforo, kalio, bus labiau tausojama technika, o
svarbiausia – ūkininkas galės būti tikras, kad ir lietingą rugpjūtį tikrai
nuims derlių“, – situaciją komentuoja Kauno rajono jaunasis ūkininkas.
Šiandien milijoniniai, rytoj milijardiniai nuostoliai
Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos (LMĮA) pirmininko
Andriaus Marino teigimu, Lietuvos žemės ūkis serga lėtine liga „kritinė
melioracijos statinių būklė“. Visi apie ją žino, visi supranta, kad be
melioracijos žemės ūkis tiesiog žlugs ir nebus galimybių užsiauginti duonos,
bet liga niekaip negydoma, tikintis, kad klausimas savaime išsispręs.
Kauno rajono savivaldybės įsteigtas melioracijos fondas –
kol kas išimtinė sėkmės istorija. Tačiau ne visiems regionams, pašnekovo
pastebėjimu, pavyks sukaupti analogiškus fondus ir tai tik dar labiau didins
regioninę atskirtį tarp savivaldybių. Todėl problema turi būti sprendžiama
valstybės lygmeniu, Vyriausybei numatant atitinkamus asignavimus metiniuose
biudžetuose ir steigiant Melioracijos fondą.
„Po žeme turime
užkastą milijardinio dydžio turtą, kuris sovietmečiu intensyviai dirbant ir
investuojant buvo kuriamas kelis dešimtmečius. Šio turto balansinė vertė 2022
m. sudarė 2,23 mlrd. Eur, o likutinė – tik 0,63 mlrd. Eur. Ūkininkai jau lyg ir
susitaikę su tuo, kad laiku negalės įvažiuoti į dalį laukų, ar kad pasėliai bus
visai prarasti. Bet netrukus melioracijos sistemų būklė pasieks tokią kritinę
ribą, kad situacija taps nebevaldoma“, – prognozuoja pašnekovas.
Pastaruoju laiku metinis melioracijos statinių remontui
skiriamas biudžeto finansavimas siekia tik 11,5 mln. Eur, o ES parama, kuri per
visą 2023–2027 metų finansinį laikotarpį yra 40 mln. Eur, LMĮA vadovo žodžiais,
yra lašas jūroje.
Situaciją dar blogina tai, kad ES paramos intensyvumas šiuo
laikotarpiu nuo 80 proc. sumažėjo iki 65 proc., todėl jei anksčiau 100 ha ploto
tvarkantis ūkininkas turėdavo prisidėti apie 75 tūkst. Eur, dabar ši suma
išaugusi iki 160 tūkst. Eur., jei projektui bus prašoma maksimali paramos suma.
Šią problemą, A. Marino nuomone, ateityje būtų galima spręsti Melioracijos
fondo lėšomis prisidėti prie ES finansuojamos projektų kad žemdirbiai kuo
greičiau pajustų naudą ir būtų dar daugiau lėšų pritraukiama melioracijos
statinių rekonstrukcijai.
Pašnekovas pastebi, kad kompleksinei rekonstrukcijai
startavus jos sklandžiai eigai iš pradžių reikėtų skirti po 50 mln. Eur kasmet.
Po penketo metų ši suma dar turėtų būti indeksuojama ir siektų 75 mln. Eur
kasmet. Iš viso valstybei priklausančių melioracijos statinių priežiūrai,
remontui ir rekonstravimui reikėtų daugiau kaip 2,283 mlrd. Eur, todėl,
Ministerijos, melioracijos statinių rekonstravimo, remonto ir priežiūros
klausimus bei šių reikmių finansavimo problemas galima išspręsti tik steigiant
nacionalinio lygmens Melioracijos fondą.
A. Marinas pabrėžė, kad melioracijos fondas būtų skirtas tik
valstybei priklausančių melioracijos statinių rekonstrukcijai. Pagal
Melioracijos įstatymą Valstybei nuosavybės teise priklauso sureguliuoti
upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar
kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie
ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme,
hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose
mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu
jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės
lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos
statiniai, savininkas.
LMĮA ir ūkininkų nuomone melioracijos statinių
rekonstrukciją reikėtų pradėti nuo melioracijos griovių. Vietomis grioviai
driekiasi 20–30 km, o jį juos suteka vanduo iš kelių šimtų žemės savininkų
laukų.
„Šių griovių tūris yra sumažėjęs, žiotys užsinešusios ir
atsidūrusios po vandeniu ar po žeme. Savivaldybėms skiriama šiek tiek lėšų
„gaisrams užgesinti“ ir jos kritinėse vietose patvarko 2–3 km. griovio, nors
reikėtų jų sutvarkyti šimtus kilometrų“, – kritinę situaciją komentuoja
pašnekovas, pastebintis, kad kadaise tūkstančius regionų gyventojų darbu
aprūpindavusios melioracijos įmonės buvo priverstos keisti veiklos profilį
–įmonėse, susivienijusiose į LMĮA, bendrojoje apyvartoje melioracijos darbai
tesudaro 10 proc. darbų apimčių. Melioratoriai savo darbu prisideda tiesiant ir
rekonstruojant kelius, geležinkelius, oro uostus, krantines, t. y. dirba visur,
kur reikalingi hidrotechniniai statiniai. Taip pat įmonės atlieka ir kitokius
statybos darbus“, – apgailestauja LMĮA pirmininkas, pastebintis, kad šalies
mastu kompleksiškai vykdoma melioracijos statinių rekonstrukcija paskatintų ir
naujų darbo vietų atsiradimą regionuose bei prisidėtų prie atskirties mažinimo.
„Iš šalyje 2,5 mln. ha nusausintų žemių ūkio naudmenų, 2
mln. ha drenažo yra kritinės būklės ir kasmet šis plotas didėja. Ministerijos
ekspertai yra paskaičiavę, kad jei per ateinančius 20 m. nebus rekonstruotos
melioracijos sistemos, vien dėl negauto derliaus valstybės nuostoliai,
priklausomai nuo klimatinių sąlygų ir žemės ūkio produkcijos kainų, sieks nuo
4,3–8,4 mlrd. Eur. Ir tai suma, neįvertinus aplinkybės, kad žemės ūkio derlius
kuria pridėtinę vertę logistikos, transporto, maisto perdirbimo, prekybos bei
kituose sektoriuose. Mūsų vertinimu suminiai nuostoliai per ateinančius 20 metų
gali siekti iki 17 mlrd. Eur. ar net daugiau. Suprantame, kad šiuo metu
Valstybei prioritetas yra gynyba, tačiau būtina pasirūpinti tvariu
agroekonomikos augimu, kad ateityje galėtume aptarnauti padidėjusius
finansinius įsipareigojimus. Mes kaip Valstybė privalome išspręsti 17 mlrd.
Eur. nuostolio klausimą, dėl prastai veikiančios melioracijos.
„Manome, kad pirmas žingsnis melioracijos klausimui spręsti
yra už vieno bendro stalo susodinti Vyriausybės, Ministerijos, žemdirbių
asocijuotų grupių, savivaldybių, melioracijos įmonių atstovus ir nutarti kokio
melioracijos fondo mes norime, - savo įžvalgomis dalinosi A. Marinas, papildantis,
kad Melioracijos fondo įstatymo projektas yra parengtas dar 2024 m. balandį,
raštu yra pateiktos pastabos ir pasiūlymai – yra apie ką diskutuoti ir
svarbiausia, kad tokiame formate būtų galima susitarti.”
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą