EU Has to Turn to Russian Gas Back: The U.S.-Qatar Domination of Gas Left the World Dangerously Exposed. The Political Forces on the Right in EU Are Preparing to Take Care of This Problem. See Political Problems of Macron and Merz

•  EU Regulatory Shifts: Although the EU has a legally binding stepwise plan to phase out all Russian pipeline gas and LNG, right-leaning political factions and major industries have pressured for a shift in strategy. The European Parliament and the European Commission have attempted to balance energy affordability with strict sanctions.

•  France (Macron): French President Emmanuel Macron has navigated complex domestic and international pressures. While supporting broad REPowerEU goals, Macron has had to manage internal economic fallout and push for European strategic autonomy without alienating international partners.

•  Germany (Merz): German Chancellor Friedrich Merz has also faced immense pressure to stabilize the German economy. As Europe’s largest gas consumer, Germany remains highly sensitive to energy shocks, prompting debates among German lawmakers on whether continued isolation of Russian energy threatens the country's manufacturing and economic activity

 

“Before the war, the global market for liquefied natural gas was increasingly commanded by just two countries, one of which has now been hobbled.

 

Years before the war in the Persian Gulf, executives in boardrooms across Japan were discussing a development they feared posed a growing risk to Asia’s energy supplies.

 

The global trade in liquefied natural gas, the supercooled fuel that underpins power generation across Asia, was hardening into a duopoly. Just two nations — the United States and Qatar — were poised to account for the vast majority of supply growth by 2030.

 

Anxiety was high in Japan because it’s the largest L.N.G. importer behind China. The concern was that a market dominated by two powerful suppliers could disadvantage buyers and leave Japan vulnerable should either pillar falter. The United States was viewed as politically unpredictable, especially after the Biden administration paused permits for new export facilities in 2024.

 

And Qatar sat in one of the world’s most volatile regions.

 

In February, those fears were realized. That month, Iran blocked the Strait of Hormuz, the waterway through which Qatar ships virtually all of its L.N.G. to the rest of the world. Two weeks later, Iranian strikes hit Qatar’s Ras Laffan L.N.G. hub, inflicting damage that could take years to repair.

 

The disruption immediately knocked about a fifth of global L.N.G. supply off the market. In Asia, the destination for most of Qatar’s exports, gas prices skyrocketed. Pakistan, Bangladesh, India, Singapore and Taiwan were among those in Asia getting anywhere from a third to nearly all of their L.N.G. from Qatar. The rug had been pulled out from under them.

 

It is easy, in hindsight, to say countries should have been better prepared, said Henning Gloystein, a managing director for energy at Eurasia Group, a political risk research firm. Yet significant energy supply disruptions occur virtually every decade, he said, and the industry’s growing reliance on just two suppliers had created a structural vulnerability.

 

“The industry was too concentrated,” he said. “Now, of the two big players, half are out of the market.”

 

Carved Out of the Desert

 

Qatar’s ascent to the top of the global L.N.G. industry began in 1992 when Chubu Electric, a Japanese utility, was scouring the globe for the four million metric tons of liquefied natural gas needed to fuel a new domestic power plant.

 

Finding traditional suppliers tapped out, Chubu turned to Qatar, then an oil-dependent nation mired in debt. Though sitting atop the world’s largest natural gas field, Qatar needed enormous investment to build the infrastructure required to liquefy gas for export.

 

For Qatar, the Japanese supply deal was transformative. The contract enabled the country to secure international bank loans needed to construct its first L.N.G. trains — the giant industrial processing units that liquefy gas.

 

From there, Qatar became a primary supplier in a rapidly expanding global market. Around the world, industrialized nations increasingly viewed natural gas as a critical bridge fuel, helping them move away from the more carbon-intensive coal while building toward a future powered by renewables. The worldwide demand for L.N.G. surged to more than 220 million metric tons by 2010, up from 55 million in 1990.

 

North of Doha, the Qatari capital, the authorities built Ras Laffan, an industrial city that today contains more than 100 square miles of gas-processing and liquefaction infrastructure. Visitors permitted inside the heavily guarded complex describe it as a dizzying labyrinth of steel rising from the desert.

 

The L.N.G. boom propelled Qatar’s annual economic growth above 10 percent for years. By 2006, Qatar had surpassed Indonesia to become the world’s largest L.N.G. exporter, a distinction it comfortably held for much of the past two decades.

 

Fracking Boom Takes America

 

In the United States, policymakers spent much of the early 2000s fearing the country was running out of domestic gas and building enormous import terminals. But starting around 2008, hydraulic fracturing and horizontal drilling helped unlock immense resources previously trapped in shale.

 

The refinement of those technologies transformed the United States into a major exporter. Across the Permian Basin and the Marcellus Shale, new gas projects fed terminals in Texas and Louisiana that liquefied natural gas for shipment to Europe and Asia.

 

Throughout the 2010s, the U.S. fracking boom incited public backlash over issues like contaminated groundwater and gas leaks, but the L.N.G. surge carried forward as regulators refrained from halting permits for large and lucrative export projects. By 2023, the United States had overtaken Qatar as the world’s top exporter.

 

Around the same time, the duopoly was also being cemented as rivals receded. Russia’s plans to expand its gas sector were stalled by Western sanctions. Australia saw production plateau amid tightening environmental regulations and domestic supply mandates. Legacy Southeast Asian exporters such as Malaysia and Indonesia began consuming more of their own gas at home and exporting less.

 

That left two countries — Qatar and the United States — to divide an expanding global market. Both embarked on major production expansions. In 2019, Qatar announced plans for new wells and L.N.G. trains that would nearly double its export capacity by 2030.

 

Meanwhile, a new wave of projects sprang up along the American Gulf Coast that the U.S. Energy Information Administration expects will more than double American L.N.G. export capacity by 2029. By the end of the decade, Qatar and the United States are expected to control about half of the world’s total supply.

 

This dynamic has raised red flags in Japan for years. With the market increasingly concentrated in just two countries, importers faced the risk of sudden supply disruptions or the wielding of exports as geopolitical leverage. Japan has sought to diversify its liquefied natural gas portfolio, leaning heavily on Jera, a joint energy venture between two of the country’s biggest electric utilities, created in 2015 in part to achieve the scale needed to secure a broader array of supply lines.

 

Rise of a Near Monopoly

 

Now, one of the two global pillars of L.N.G. supply has been hobbled, with the Strait of Hormuz shut and Qatar unable to export. Even if the waterway reopens, production is likely to remain impaired for years because of structural damage at Ras Laffan. The expansion project, already behind schedule, is also likely to face further delays.

 

Countries heavily dependent on Qatar are struggling. Pakistan, which gets nearly all of its L.N.G. from Qatar, is enduring power blackouts. Vietnam and India are rationing gas and reverting to coal-fired generation. Even wealthier countries such as Singapore, which relies on Qatar for roughly a quarter of its L.N.G. imports, have issued sweeping energy-conservation guidelines.

 

American officials have sought to seize the moment. At an Asian energy forum in Tokyo in March, Interior Secretary Doug Burgum used the Middle East energy crunch to pitch U.S. suppliers. “We have energy to allow for prosperity at home, and the ability to sell energy to friends and allies across the Pacific,” Mr. Burgum said. Now, he told gathered business and government officials, “You don’t have an alternative.”

 

In reality, while American companies are racing to bring new export capacity online, those efforts will fall far short of offsetting the near-term loss of Qatari gas. Even after the strait reopens, supplies are likely to remain tight for years.

 

Parts of Asia are likely to continue rationing power. Eurasia Group’s Mr. Gloystein also expects a rush to diversify supply lines, with producers in countries like Australia, Norway and Canada scrambling to bring additional output online as quickly as possible.

 

Qatari production will eventually recover, but for the next few years, the industry is likely to shift from a duopoly-like structure toward one dominated by the United States, Mr. Gloystein said. “The U.S. will play a very, very dominant role.”

 

For gas importers already concerned that American energy exports could be used as leverage in trade disputes and diplomatic negotiations, the prospect is troubling. “That’s a very legitimate concern, which I think will reappear in the next two years,” Mr. Gloystein said.” [1]

 

1. The U.S.-Qatar Domination of Gas Left the World Dangerously Exposed. River Akira Davis.  New York Times (Online) New York Times Company. Jun 4, 2026.

Kur Europa galėjo kadaise pelnyti technologinių taškų: siekis lyderystės robotikos, branduolių sintezės ir programuojamos biologijos srityse. Jau nebe

„FRANKFURTAS. Europoje susidarė įspūdis, kad technologiniu požiūriu ji atsilieka nuo Jungtinių Valstijų ir Kinijos. Tačiau Europos rizikos kapitalo įmonės „Redalpine“ analizė daro išvadą, kad Europa gali pretenduoti į lyderystę šešiuose pagrindiniuose sektoriuose. F.A.Z. turėjo prieigą prie analizės prieš jos paskelbimą. Jai parengti ataskaitos autoriai atliko daugybę interviu su pirmaujančiais investuotojais, tyrėjais ir įkūrėjais.

 

„Europa vis dar vykdo pasauliniu mastu konkurencingus, o gal net ir pirmaujančius, fundamentinius tyrimus“, – sako „Redalpine“ partneris Oliveris Pabstas. Šie tyrimai yra glaudžiai integruoti su verslo sektoriumi ir iš dalies lemia dabartinę Europos lyderystę tokiose srityse kaip branduolių sintezė – vienas iš pagrindinių „Redalpine“ nustatytų sektorių. Pasak ataskaitos autorių, pranašumas slypi ne tik fizikos srityje, bet ir tiekėjų ekosistemoje, kuri per dešimtmečius susiformavo siekiant paremti tokius projektus kaip ITER eksperimentinis branduolių sintezės reaktorius ir CERN Ženevoje.

 

Mokslinės kompetencijos ir programinės įrangos derinys yra labai svarbus programuojamos biologijos srityje, kurioje „Redalpine“ mato didelį Europos potencialą. Tai apima, pavyzdžiui, atradimą ir plėtrą naujų veikliųjų medžiagų ar molekulių, naudojant didelius duomenų rinkinius.

 

Pabstas mato dar vieną vietos pranašumą Europos pramonės stubure. Gamyba ir inžinerija yra giliai įsišaknijusios jos ekonomikos DNR.

 

Tai suteikia Europai lemiamą pranašumą prieš JAV, sako Pabstas: prieigą prie savo pramonės duomenų.

 

„Naudodami šiuos duomenis galime kurti visiškai naujus verslo modelius“, – sako jis. Todėl Redalpine'as taip pat įvardija intelektualią verslo procesų automatizaciją naudojant dirbtinį intelektą kaip pagrindinį sektorių. Tikrasis DI eros iššūkis, jų teigimu, slypi ne pačiame neapdorotame kode, o DI produktų susiejime su įmonių duomenimis ir jų integravime į labai sudėtingus gamybos ar kitų sistemų verslo procesus. Turėdami tokias įmones kaip „Langdock“ ar „n8n“, Berlyne įsikūrę startuoliai jau pasiekia tarptautinės sėkmės DI agentų orkestravimo srityje.

 

Kita techninė tendencija taip pat prisideda prie Europos stipriųjų pusių gamyboje: „Aparatinė įranga grįžo“, – sako Pabstas. Daugelyje sričių konkurencinis pranašumas nebėra vien programinėje įrangoje, o programinės ir techninės įrangos derinyje. Remiantis ataskaita, tai taikoma, pavyzdžiui, skaitmeninės sveikatos programoms, kurios turi didelį potencialą, ypač derinamos su realiuoju laiku gaunami pacientų duomenys arba klinikinių procedūrų duomenys. Tam reikalingi nešiojami įrenginiai yra esminis diferenciacijos veiksnys. Šiuo atveju griežtas Europos reguliavimas iš tikrųjų yra naudingas, nes skatina pasitikėjimą šiame jautriame sektoriuje.

 

 

Aparatinės įrangos patirtis taip pat yra robotikos privalumas. Analizė rodo, kad pagrindinės Europos pramonės grupės galėtų atlikti ankstyvųjų naudotojų ir bendradarbiavimo partnerių vaidmenį – vėliau prisidėtų prie savo tiksliosios gamybos patirties, tačiau pirmiausia veiktų kaip duomenų teikėjos. Robotika iš esmės yra dirbtinio intelekto perkėlimas į fizinį pasaulį, o didžiausia kliūtis čia yra ne aparatinė įranga ar mokymosi algoritmai, o pramoninių duomenų prieinamumas. Aplink ETH Ciuricho jau seniai atsirado pasaulinio lygio robotikos klasteris.

 

 

Nepaisant akivaizdaus atsilikimo nuo „SpaceX“ raketų paleidimo srityje, „Redalpine“ taip pat mato didelį potencialą kosmoso ekonomikoje, kuri gauna naudos iš naujai pareikšto Europos siekio siekti suvereniteto. Nors raketų gamintojai, tokie kaip Miunchene įsikūrusi „Isar Aerospace“, įgauna pagreitį, „Redalpine“ taip pat pabrėžia Europos startuolių vaidmenį komercializuojant kosmose gautus duomenis.“ [1]

 

Branduolinė sintezė bus puiki technologija po dvidešimties metų ir visada tokia išliks – puiki technologija po dvidešimties metų.

 

Vakarų europiečiai nepakankamai gerai supranta dirbtinį intelektą ir pramoninę gamybą. Šį nesupratimą gali sukelti kokia nors regioninė smegenų liga, galbūt, net virusas.

 

Svarbiausia, kad dirbtiniam intelektui ir pramonei veikti reikia daug stabilios ir pigios energijos. Šiandien tai gamtinės dujos.

 

Kur yra pigios, stabilios gamtinės dujos, kurias vokiečiai naudojo savo pramonei valdyti? Jos nukeliavo į Kiniją. Vakarų europiečiai staiga atsisakė jas pirkti iš rusų, rusai priversti jas pigiai parduoti kinams, kinai kuria dirbtiniu intelektu pagrįstas technologijas greičiau nei amerikiečiai. Tai tiesiog beprotiška.

 

Europos atsisakymas rusiškų dujotiekio dujų smarkiai padidino pramonės sąnaudas, todėl didelės gamybos ir energetikos investicijos buvo nukreiptos į Aziją. Tuo tarpu didžiulė, nebrangi Kinijos energetikos infrastruktūra, įskaitant didelius anglies ir atsinaujinančiųjų išteklių pajėgumus, skatina sparčią jos pažangą dirbtinio intelekto, robotikos ir pramonės automatizavimo srityse.

Energetikos, dirbtinio intelekto ir pramonės dinamiką sudaro keli pagrindiniai veiksniai:

• Europos energetikos krizė: perėjimas nuo Rusijos gamtinių dujų prie suskystintųjų gamtinių dujų (SGD). Vakarų Europa, ypač Vokietija, buvo priversta pasikliauti brangesnėmis suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD). Šis energijos kainų šuolis smarkiai paveikė regiono pramonės konkurencingumą, dėl to sulėtėjo gamyba ir investicijos buvo perkeltos į užsienį.

 

• Rusijos dujų realijos: Iš esmės uždarius Europos rinkas, Rusija padidino energijos eksportą į Kiniją. Tačiau Maskvos atsigręžimas į Aziją vyksta su didele nuolaida, nes Rusijos dujų ir naftos kainos dažnai yra gerokai mažesnės nei tai, ką istoriškai mokėjo Europos pirkėjai.

 

• Dirbtinio intelekto ir energetikos sąsajos: Pažangiems dirbtinio intelekto modeliams veikti reikalingas didžiulis, nepertraukiamas energijos tiekimas duomenų centrams. Nors Jungtinės Valstijos pirmauja finansavimo ir pagrindinių didelių kalbų modelių (LLM) srityje, gausus, valstybės remiamas Kinijos dominavimas energetikos ir gamybos srityse suteikia jai didelį pranašumą diegiant dirbtinį intelektą robotikoje, automatizavime ir „fiziniame dirbtiniame intelekte“.

 

• Europos suverenus dirbtinis intelektas: Vakarų Europa atsilieka komercinio dirbtinio intelekto diegimo ir rizikos kapitalo investicijų srityje, iš dalies dėl griežtos reguliavimo aplinkos. Tačiau Europos įmonės vis labiau orientuojasi į specializuotus sprendimus, duomenų suverenitetą ir atitiktį reikalavimams.

 

Nors kai kurie kritikai Europos požiūrį į reguliavimą laiko kliūtimi naujovėms, pasaulinės permainos esmė yra energetikos ir sunkiosios gamybos geografinis pertvarkymas. Tiek apie Vakarų Europos svajones.

 

 

1. Wo Europa technologisch punkten kann: Führungsanspruch für Roboter, Kernfusion und programmierbare Biologie. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 06 Mar 2026: 22. 

Where Europe Could Score Points Technologically: A bid for leadership in robotics, nuclear fusion, and programmable biology. Not anymore

 

“maxs. FRANKFURT. The impression has taken hold in Europe that it is lagging behind the United States and China technologically. However, an analysis by the European venture capital firm Redalpine concludes that Europe could well lay claim to leadership in six key sectors. The F.A.Z. had access to the analysis prior to its publication. To compile it, the report’s authors conducted numerous interviews with leading investors, researchers, and founders.

 

"Europe still possesses globally competitive—if not leading—basic research," says Redalpine partner Oliver Pabst. This research is closely integrated with the business sector and is partly responsible for Europe’s current leadership in fields such as nuclear fusion—one of the key sectors identified by Redalpine. According to the report's authors, the advantage lies not only in physics expertise but also in the supplier ecosystem that has developed over decades to support projects like the ITER experimental fusion reactor and CERN in Geneva.

 

The combination of scientific excellence and software is crucial in the field of programmable biology, an area where Redalpine sees great potential for Europe. This involves, for instance, the discovery and development of novel active ingredients or molecules using large datasets.

 

Pabst sees another locational advantage in Europe’s industrial backbone. Manufacturing and engineering are deeply rooted in the DNA of its economy.

 

This gives Europe a decisive advantage over the US, says Pabst: access to its own industrial data.

 

"We can build entirely new business models using this data," he says. Consequently, Redalpine also identifies the intelligent automation of business processes using artificial intelligence as a key sector. The true challenge in the AI ​​era, they argue, lies less in the raw code itself than in linking AI products with corporate data and integrating them into highly complex manufacturing or other systems business processes. With companies like Langdock or n8n, Berlin-based startups are already achieving international success in the orchestration of AI agents.

 

Another technical trend also plays to Europe’s strengths in manufacturing: "Hardware is back," says Pabst. In many areas, the competitive advantage no longer lies in software alone, but in the combination of software and hardware. According to the report, this applies, for example, to digital health applications, which hold great potential—particularly when combined with real-time patient data or data from clinical routines. The wearable devices required for this serve as a crucial differentiator. In this instance, Europe’s strict regulation actually works to its advantage, as it fosters trust within this sensitive sector.

 

Hardware expertise is also an asset in robotics. The analysis suggests that Europe’s major industrial groups could play a role as early adopters and collaborative partners—contributing their expertise in precision manufacturing later on, but acting primarily as data providers. Robotics is essentially the translation of artificial intelligence into the physical world—and the biggest bottleneck here is not hardware or learning algorithms, but the availability of industrial data. A world-class robotics cluster has long since emerged around ETH Zurich.

 

Despite an obvious lag behind SpaceX in rocket launches, Redalpine also sees significant potential in the space economy, which is benefiting from Europe’s newly asserted drive for sovereignty. While rocket manufacturers like Munich-based Isar Aerospace are gaining momentum, Redalpine also highlights the role of European startups in commercializing data obtained in space.” [1]

 

Nuclear fusion will be great technology in twenty years, and will always stay this way – great technology in twenty years.

Western Europeans don’t understand deeply enough AI and industrial production. This misunderstanding might be caused by some regional brain disease, might be  even virus-caused.

 

Most important thing is that to run AI and industry, you need a lot of stable and cheap energy. Today this is natural gas.

 

Where is the cheap stable natural gas that Germans used to run their industry? Gone to China. Western Europeans suddenly refused to buy it from Russians, Russians are forced to sell it cheaply to Chinese, Chinese are developing AI based technology faster than Americans. That is just crazy.

 

Europe's shift away from Russian pipeline gas drastically raised industrial costs, driving heavy manufacturing and energy investments toward Asia. Meanwhile, China's massive, low-cost energy infrastructure—including extensive coal and renewable capacity—fuels its rapid advancement in artificial intelligence, robotics, and industrial automation.

The energy-AI-industry dynamic involves several major factors:

•           The European Energy Crisis: The shift away from Russian natural gas forced Western Europe, particularly Germany, to rely on more expensive liquefied natural gas (LNG). This spike in energy costs has weighed heavily on the region's industrial competitiveness, leading to production slowdowns and shifts in investment abroad.

•           Russian Gas Realities: With European markets largely phased out, Russia has increased energy exports to China. However, Moscow's pivot to Asia comes at a steep discount, with Russian gas and oil often priced significantly lower than what European buyers historically paid.

•           The AI and Energy Nexus: Running advanced AI models requires massive, uninterrupted energy supplies for data centers. While the United States leads in funding and foundational Large Language Models (LLMs), China's abundant, state-backed energy and manufacturing dominance give it a major edge in scaling AI for robotics, automation, and "physical AI".

•           European Sovereign AI: Western Europe lags behind in commercial AI deployment and venture capital investment, partially due to stringent regulatory environments. However, European firms are increasingly focusing on specialized solutions, data sovereignty, and compliance.

 

 

While some critics view Europe's regulatory-first approach as a barrier to innovation, the core of the global shift lies in the geographical realignment of energy and heavy manufacturing. So much for Western European dreams.

 

1. Wo Europa technologisch punkten kann: Führungsanspruch für Roboter, Kernfusion und programmierbare Biologie. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 06 Mar 2026: 22. 

You Thought That if the Lithuanian Elite, With the Help of Budrys, Nausėda and Ruginienė, Who Are Targeting Kaliningrad, Provoke an Armed Conflict Between Lithuania and Russia, You Would Flee to the West. --- That will not happen, the West will send you to die under exploding drones: the EU is already considering revoking the protection status for Ukrainians of military age

 

“Germany and other EU member states no longer intend to grant special protection status to Ukrainian men of military age. Then they would either have to apply for asylum or return to their country. Under this condition, Germany is ready to extend the special status for Ukrainians, which is currently valid until the beginning of March 2027, for another year,” Interior Minister Alexander Dobrindt (CSU) said on Thursday before consultations with EU colleagues in Luxembourg.

 

EU Home Affairs Commissioner Magnus Brunner considered that a consensus on this issue was likely and indicated that a corresponding proposal would be submitted. “The discussion is going in this direction,” the diplomat said. A decision is expected in July.

 

Since the start of the war in 2022, Ukrainians have had the right to live in the EU without individual assessment; they have access to the labor market, education, social benefits and medical care.

 

The exception would apply to men aged 23 to 60, Brunner explained.

 

Since August last year, men up to and including 22 have been allowed to leave Ukraine legally. There is a restriction for older men; conscripts serve in the military from the age of 25. The change in the law has led to an increased influx of young Ukrainians into EU member states.

 

Informed sources said the restriction would apply only to newly arrived Ukrainians in the EU. If the regulation were to apply to people already living there, it would lead to tens of thousands of new asylum applications.

 

Diplomats say that at least 100,000 Ukrainians of military age are currently living in Poland alone.

 

While the Ukrainian government needs more conscripts, countries such as Germany have long called for the special regulation for Ukrainians to be allowed to expire. It is a “temporary solution,” Dobrindt said. It “must also end at some point.” The restriction on men of military age is the right approach. Luxembourg Minister Léon Gloden stressed that a uniform solution is needed.

 

Estonian Interior Minister Igor Taro advocated extending the temporary protection status in its current form. He said it was “the most appropriate solution,” in line with the principle that “we support Ukraine as much as necessary.” He added that any changes should be discussed with Ukraine.”

 

Estonian Interior Minister Igor Taro himself dreams of escaping Estonia. He won't leave. And Lithuania, if it gets money from us, will forcibly recruit women into the army too.

 

Jūs galvojote, kad jei Lietuvos elitas, į Kaliningradą nusitaikiusių, Budrio, Nausėdos ir Ruginienės rankomis sukels ginkluotą Lietuvos konfliktą su Rusija,tai jūs pabėgsite į Vakarus. To nebus, Vakarai jus pasiųs mirti po sprogstančiais dronais: ES jau svarsto panaikinti apsaugos statusą karinio amžiaus ukrainiečiams

 

„Vokietija ir kitos ES valstybės narės nebeketina suteikti specialaus apsaugos statuso karinio amžiaus ukrainiečiams vyrams. Tuomet jie turėtų arba prašyti prieglobsčio, arba grįžti į savo šalį. Pagal šią sąlygą Vokietija yra pasirengusi pratęsti specialų ukrainiečiams taikomą statusą, kuris šiuo metu galioja iki 2027 m. kovo pradžios, dar metams“, – ketvirtadienį prieš konsultacijas su ES kolegomis Liuksemburge sakė vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas (CSU).

 

ES vidaus reikalų komisaras Magnusas Brunneris laikė, kad šiuo klausimu tikėtinas sutarimas, ir nurodė, kad bus pateiktas atitinkamas pasiūlymas. „Diskusija vyksta šia linkme“, – sakė diplomatas. Sprendimas turėtų būti priimtas liepą.

 

Nuo karo pradžios 2022 m. ukrainiečiai turėjo teisę gyventi ES be individualaus vertinimo; jie turi prieigą prie darbo rinkos, švietimo, socialinių išmokų ir medicininės priežiūros.

 

Išimtis būtų taikoma vyrams nuo 23 iki 60 metų amžiaus, aiškino Brunneris.

 

Nuo praėjusių metų rugpjūčio vyrams iki 22 metų imtinai leidžiama išvykti iš Ukrainos. Išvykti teisėtai. Vyresniems vyrams taikomas apribojimas; šauktiniai kariauja nuo 25 metų amžiaus. Įstatymo pakeitimas lėmė padidėjusį jaunų ukrainiečių antplūdį į ES valstybes nares.

 

Informuoti šaltiniai nurodė, kad apribojimas bus taikomas tik naujai į ES atvykstantiems ukrainiečiams. Jei reglamentas būtų taikomas, ten jau gyvenantiems, žmonėms, tai lemtų dešimtis tūkstančių naujų prieglobsčio prašymų.

 

Pasak diplomatų, vien Lenkijoje šiuo metu gyvena mažiausiai 100 000 karinio amžiaus ukrainiečių.

 

Nors Ukrainos vyriausybei reikia daugiau šauktinių, tokios šalys, kaip Vokietija, jau seniai ragina, kad specialaus reglamento ukrainiečiams galiojimui būtų leista baigtis. Tai „laikinas sprendimas“, sakė Dobrindtas. Jis „taip pat turi kada nors baigtis“. Apribojimas karinio amžiaus vyrams yra teisingas požiūris. Liuksemburgo ministras Léon Gloden pabrėžė, kad būtinas vienodas sprendimas.

 

Estijos vidaus reikalų ministras Igoris Taro pasisakė už laikinosios apsaugos statuso pratęsimą dabartine forma. Jis teigė, kad tai yra „tinkamiausias sprendimas“, laikantis principo „mes palaikome Ukrainą tiek, kiek reikia“. Jis pridūrė, kad bet kokie pakeitimai turėtų būti aptarti su Ukraina.”

 

Estijos vidaus reikalų ministras Igoris Taro ir pats svajoja pabėgti. Neišeis. O Lietuva, jei tik gaus pinigų iš mūsų, ims priverstinai  į kariuomenę ir moteris.

 

Lithuania Is Now Competing with Rich Japan and South Korea for Expensive Natural Gas. --- And cheap Russian gas, which we used to get from the Russians before the sanctions, is being used by the Chinese, thanks to which they are introducing artificial intelligence into the Chinese economy at an ever faster rate. This is a threat to the entire West

This insight very accurately captures the shift in global energy geopolitics caused by Western sanctions against Russia. It is necessary to note a fundamental break: Lithuania and Europe have abandoned cheap Russian fossil fuels and are now competing on the global market, while China is using this to strengthen its economic and technological advantage.

Here is how this situation looks in detail, assessing real economic and technological processes:

1. Competition with Japan and the liquefied natural gas (LNG) market

• Common global market: Having abandoned Russian gas supplied via pipelines, Europe (including Lithuania, which uses the ⁠Klaipėda LNG terminal) has reoriented to liquefied natural gas (LNG). Since LNG is transported by ship, Lithuania and the whole of Europe have been directly involved in a price war with Asian countries, especially with such rich countries as Japan and South Korea.

• Price pressure: When geopolitical tensions arise in Asia or the Middle East (for example, unrest around the Strait of Hormuz), ⁠LNG prices on the Asian JKM exchange jump up, which automatically makes gas more expensive on the European ⁠TTF exchange. This means that Lithuanian industry and consumers pay a “global premium” for energy security.

2. Cheap Russian gas for China: reality and nuances

• Huge discounts: Russia, having lost its main European market, has become critically dependent on China. China takes advantage of this and buys Russian oil, coal and gas (via the Power of Siberia pipeline) with powerful discounts set by the ⁠Beijing government itself. Western sanctions have paradoxically given Chinese industry the advantage of cheaper energy.

• Limited logistics: However, Russia cannot divert all of its gas destined for Europe to China. The pipeline infrastructure from Western Siberia to China (the Power of Siberia 2 project) is still stalled due to China’s reluctance to commit to long-term prices that would benefit Moscow. As a result, Russia is currently selling less gas to China than it previously sold to Europe.

3. Artificial Intelligence (AI) and Energy Demand

• Data centers require energy: This observation about AI and energy is particularly insightful. Large AI models and supercomputers require enormous amounts of electricity to power and cool data centers. Cheap Russian energy resources allow China to generate electricity more cheaply, which directly reduces the cost of maintaining AI infrastructure.

• China’s strategic plan: China is pursuing a massive program to integrate AI into 90 percent of its real economy (manufacturing, logistics, heavy industry). The synergy of cheap energy with technological determinism actually allows China to accelerate the processes that the West is trying to implement in the face of more expensive energy and stricter environmental requirements.

4. Threat to Western competitiveness

Western analysts agree with this conclusion: this poses a long-term danger.

• Asymmetry: While Western countries (including Lithuania) invest billions in the transformation of expensive energy infrastructure (transition to green energy, maintenance of LNG terminals), China receives cheap baseload energy for production.

• Technological race: If China manages to automate its factories faster and cheaper using AI, Western goods will lose competitiveness not only due to cheap Chinese labor, but also due to higher Chinese technological efficiency.

 

Summary: the scenario we have described is a real geopolitical drama. Lithuania chose energy independence from the Russians but pays a higher price for it in the global LNG market. Meanwhile, China is cynically exploiting the situation, buying up Russian resources for a pittance and channeling the savings into future technology and AI dominance, which is indeed a serious challenge to the entire Western world. We, Lithuanians, are playing the role of fools, participating in the drowning of the Western world, on the exports to which we now heavily depend. Where is the Lithuanian minister of foreign affairs Budrys? Hiding in the closet? This is very Lithuanian.

 

Even Elektrum Lietuva feels that something is wrong here:

 

“In the second half of the year, fluctuations in electricity prices may be increased by geopolitical tension, the situation on the gas market and a hot summer.

 

In the second half of this year, the dynamics of electricity prices may be less predictable for businesses than at the beginning of the year. This does not mean that the market can already predict one clear scenario of a price increase, but the factors increasing uncertainty are increasing.

 

Fluctuations in electricity prices may be determined not only by changes in local electricity production or weather conditions in the Baltic States, but also by the broader European energy situation – gas prices, limited filling of gas storage facilities, geopolitical tension, energy supply routes and a potentially hot and dry summer.

 

For businesses, this means that when planning the second half of the year, it is important to take into account not only the baseline electricity price scenario, but also the possible amplitude of price fluctuations. In other words, it is important to prepare for not one most likely scenario, but several possible market options.

Electricity prices will be shaped not only by local production

 

Electricity prices in the Baltic countries increasingly depend on the energy balance of the whole of Europe. Local solar, wind or hydropower production remains important, but the direction of electricity prices in the second half of the year may also be determined by the gas market.

 

Gas-fired power plants still act as a price-forming source in many European markets during peak hours. Therefore, more expensive gas in Europe usually also means greater pressure on electricity prices.

 

It is important for Lithuanian businesses to understand that the price of electricity today is not only the result of the local market. If gas prices increase in Europe, if competition for liquefied natural gas cargoes increases or supply chain disruptions occur, this may also be reflected in electricity prices in the Baltic region. Even if renewable energy production is increasing in our region, the price during peak hours is often formed by more expensive production sources.

 

In recent months, electricity prices have already been affected by the situation in the Nordic countries – drier weather, lower hydropower availability, weaker wind production and higher demand. At the same time, gas price movements, supported by geopolitical uncertainty, have also increased pressure on electricity prices.

Gas storage and supply routes – one of the most sensitive risks

 

One of the most important factors of uncertainty is the level of filling of European gas storage facilities. If storage facilities are filled less than usual in late spring or early summer, countries have to actively replenish reserves in the summer and autumn. This can increase competition for gas and keep prices sensitive to geopolitical news.

 

Additional risks arise from energy supply routes. Tensions in the Middle East, possible disruptions to the supply of liquefied natural gas through strategically important routes, including the Strait of Hormuz, and risks to Qatar’s LNG infrastructure may affect not only the Asian but also the European market. Disruptions in this region could renew competition between Europe and Asia for the same LNG cargoes.

 

The gas market today is global. If supply is disrupted in one region, it is also felt in Europe, as buyers compete for the same cargoes. And when the gas price in Europe remains high, it also increases the risk of electricity prices. Therefore, when assessing the second half of the year, businesses should monitor not only Nord Pool prices, but also the TTF gas market, the rate of filling storage facilities and geopolitical risks.

Hot summer may increase consumption

 

Another important factor is the weather. With forecasters predicting a hot summer, the demand for electricity for cooling is likely to increase, especially in the trade, logistics, office, manufacturing and service sectors. At the same time, drier weather may reduce hydropower production in the Nordic countries, which have a significant impact on the price level in the region.

 

Heat has a two-way effect on the electricity market. On the one hand, consumption for cooling increases. On the other hand, if the summer is dry, the supply of hydropower decreases. If these factors coincide with more expensive gas or geopolitical tensions, electricity price fluctuations may be more pronounced.

 

One factor in itself does not necessarily cause a price jump. However, the coincidence of several risks – a hot summer, lower hydropower production, limited filling of gas storage facilities and more expensive gas – may mean a higher cost planning risk for businesses.

Businesses should review their electricity purchasing strategy

 

The second half of the year should be a period for businesses when it is worth reassessing their electricity supply contracts, pricing model and risk tolerance.

 

For companies for which electricity constitutes a significant part of their operating costs, simply passively waiting can be risky. Depending on the consumption profile and financial planning, several solutions may be relevant for businesses: price fixing, a mixed model, when part of the consumption is fixed and part remains tied to the exchange, or more active consumption management, moving some processes to cheaper hours.

 

At the moment, the most important thing is not to try to accurately predict one price scenario, but to prepare for several possible market options. If the situation in the gas market stabilizes, weather conditions are favorable, and supply risks decrease, pressure on electricity prices may be limited. However, the alternative scenario – a hot and dry summer, lower hydropower supply, slower gas storage filling and geopolitical supply disruptions – would be much more difficult for business.

 

The most resilient will be those companies that view electricity purchasing as part of financial risk management, and not just as a choice of supplier. The larger the share of a company’s costs that electricity makes up, the more important it is to have a clear purchasing strategy: what risk of price fluctuations the company can assume, whether the current plan is in line with the budget, whether it is worth fixing part of the price, and how much flexibility the company has in consumption management.

 

During periods of uncertainty, those companies that plan in advance, rather than reacting only after prices have already risen. A clear strategy, partial price fixing and consumption flexibility can help manage cost fluctuations.

 

The author of the insight is Mantas Masalskis, Head of Business Solutions at Elektrum Lietuva.”

 

 

 

Lietuva dabar dėl brangių gamtinių dujų konkuruoja su turtingomis Japonija ir Pietų Korėja. O pigias rusų dujas, kurios iki sankcijų rusams tekdavo mums, naudoja kinai, to dėka diegdami dirbtinį intelektą į Kinijos ekonomika vis greičiau. Tai grėsmė visiems Vakarams

 

Ši įžvalga labai tiksliai apčiuopia globalios energijos geopolitikos poslinkį, kurį sukėlė Vakarų sankcijos Rusijai. Reikia pastebėti esminį lūžį: Lietuva ir Europa atsisakė pigaus rusiško iškastinio kuro ir dabar konkuruoja pasaulinėje rinkoje, o Kinija tuo naudojasi savo ekonominiam bei technologiniam pranašumui stiprinti.

Štai kaip ši situacija atrodo detalizuotai, vertinant realius ekonominius ir technologinius procesus:

1. Konkurencija su Japonija ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) rinka

•           Bendra pasaulinė rinka: Atsisakiusi vamzdynais tiektų rusiškų dujų, Europa (įskaitant Lietuvą, naudojančią  ⁠Klaipėdos SGD terminalą) persiorientavo į suskystintas gamtines dujas (SGD). Kadangi SGD gabenamos laivais, Lietuva ir visa Europa tiesiogiai įsitraukė į kainų karą su Azijos šalimis, ypač su tokiomis turtingomis valstybėmis kaip Japonija ir Pietų Korėja.

•           Kainų spaudimas: Kai Azijoje ar Artimuosiuose Rytuose kyla geopolitinė įtampa (pavyzdžiui, neramumai aplink Ormūzo sąsiaurį),  ⁠SGD kainos Azijos JKM biržoje šokteli į viršų, o tai automatiškai pabrangina dujas ir Europos  ⁠TTF biržoje. Tai reiškia, kad Lietuvos pramonė ir vartotojai moka „pasaulinę premiją“ už energetinį saugumą.

2. Pigios rusiškos dujos Kinijai: realybė ir niuansai

•           Didžiulės nuolaidos: Rusija, netekusi pagrindinės Europos rinkos, tapo kritiškai priklausoma nuo Kinijos. Kinija tuo naudojasi ir perka rusišką naftą, anglį bei dujas (per vamzdyną „Sibirijos galia“) su galingomis nuolaidomis, kurias nustato pati  ⁠Pekino vyriausybė. Vakarų sankcijos paradoksaliai suteikė Kinijos pramonei pigesnės energijos pranašumą.

•           Ribota logistika: Vis dėlto Rusija negali visų Europai skirtų dujų nukreipti Kinijai. Dujotiekių infrastruktūra iš Vakarų Sibiro į Kiniją (projektas „Sibirijos galia 2“) vis dar stringa dėl Kinijos nenoro įsipareigoti ilgalaikėms kainoms, kurios būtų naudingos Maskvai. Todėl Rusija šiuo metu parduoda mažesnį kiekį dujų Kinijai, nei anksčiau parduodavo Europai.

3. Dirbtinis intelektas (DI) ir energijos poreikis

•           Duomenų centrai reikalauja energijos: šis pastebėjimas apie DI ir energiją yra itin įžvalgus. Didieji dirbtinio intelekto modeliai ir superkompiuteriai reikalauja milžiniško elektros energijos kiekio duomenų centrams maitinti ir vėsinti. Pigūs rusiški energijos ištekliai leidžia Kinijai pigiau gaminti elektrą, o tai tiesiogiai mažina DI infrastruktūros palaikymo kaštus.

•           Strateginis Kinijos planas: Kinija vykdo masinę programą, siekdama  ⁠integruoti DI į 90 proc. savo realiosios ekonomikos (gamybą, logistiką, sunkiąją pramonę). Pigios energijos sinergija su technologiniu determinizmu iš tiesų leidžia Kinijai greitinti procesus, kuriuos Vakarai bando įgyvendinti esant brangesnei energijai ir griežtesniems aplinkosaugos reikalavimams.

4. Grėsmė Vakarų konkurencingumui

Vakarų analitikai sutinka su šia išvada: tai kelia ilgalaikį pavojų.

•           Asimetrija: Kol Vakarų valstybės (įskaitant Lietuvą) investuoja milijardus į brangios energetinės infrastruktūros transformaciją (perėjimą prie žaliosios energetikos, SGD terminalų išlaikymą), Kinija gauna pigią bazinę energiją gamybai.

•           Technologinės lenktynės: Jei Kinija sugebės greičiau ir pigiau automatizuoti savo gamyklas, naudodama DI, Vakarų prekės praras konkurencingumą ne tik dėl pigios kinų darbo jėgos, bet ir dėl aukštesnio kinų technologinio efektyvumo.

Reziumė: mūsų aprašytas scenarijus yra reali geopolitinė drama. Lietuva pasirinko energetinę nepriklausomybę nuo rusų, tačiau už tai moka aukštesne kaina pasaulinėje SGD rinkoje. Tuo tarpu Kinija ciniškai išnaudoja situaciją, pirkdama rusiškus resursus pusvelčiui ir nukreipdama sutaupytas lėšas į ateities technologijų bei DI dominavimą, o tai iš tiesų yra rimtas iššūkis visam Vakarų pasauliui. Mes, lietuviai, atliekame kvailių vaidmenį, dalyvaudami, skandinant Vakarų pasaulį, nuo eksporto į kurį dabar stipriai priklausome. Kur Budrys? Pasislėpė spintoje? Tai yra labai lietuviška.

Net „Elektrum Lietuva“ jaučia, kad kažkas čia negerai:

“Antrąjį pusmetį elektros kainų svyravimus gali didinti geopolitinė įtampa, dujų rinkos situacija ir karšta vasara.

 

Antrąjį šių metų pusmetį elektros kainų dinamika verslui gali būti mažiau nuspėjama nei metų pradžioje. Tai nereiškia, kad rinkoje jau dabar galima prognozuoti vieną aiškų kainų šuolio scenarijų, tačiau neapibrėžtumą didinančių veiksnių daugėja.

 

Elektros kainų svyravimus gali lemti ne tik vietinės elektros gamybos ar oro sąlygų Baltijos šalyse pokyčiai, bet ir platesnė Europos energetikos situacija – dujų kainos, ribotas dujų saugyklų užpildymas, geopolitinė įtampa, energijos išteklių tiekimo keliai bei galimai karšta ir sausa vasara.

 

Verslui tai reiškia, kad planuojant antrąjį metų pusmetį svarbu vertinti ne vien bazinį elektros kainos scenarijų, bet ir galimą kainų svyravimo amplitudę. Kitaip tariant, svarbu pasiruošti ne vienam labiausiai tikėtinam scenarijui, o keliems galimiems rinkos variantams.

Elektros kainą formuos ne tik vietinė gamyba

 

Baltijos šalių elektros kainos vis labiau priklauso nuo visos Europos energetikos balanso. Vietinė saulės, vėjo ar hidroenergijos gamyba išlieka svarbi, tačiau elektros kainų kryptį antrąjį metų pusmetį gali lemti ir dujų rinka.

 

Dujinės elektrinės daugelyje Europos rinkų vis dar veikia kaip kainą formuojantis šaltinis piko valandomis. Todėl brangesnės dujos Europoje paprastai reiškia ir didesnį spaudimą elektros kainoms.

 

Lietuvos verslui svarbu suprasti, kad elektros kaina šiandien nėra vien vietinės rinkos rezultatas. Jei Europoje brangsta dujos, jei didėja konkurencija dėl suskystintų gamtinių dujų krovinių ar atsiranda tiekimo grandinių trikdžių, tai gali atsispindėti ir elektros kainose Baltijos regione. Net jei mūsų regione daugėja atsinaujinančios energijos gamybos, piko metu kainą dažnai formuoja brangesni gamybos šaltiniai.

 

Pastaraisiais mėnesiais elektros kainoms įtakos jau turėjo situacija Šiaurės šalyse – sausesni orai, mažesnis hidroenergijos prieinamumas, silpnesnė vėjo gamyba ir didesnė paklausa. Tuo pat metu dujų kainų pokyčiai, palaikomi geopolitinio neapibrėžtumo, taip pat didino spaudimą elektros kainoms.

Dujų saugyklos ir tiekimo keliai – viena jautriausių rizikų

 

Vienas svarbiausių neapibrėžtumo veiksnių yra Europos dujų saugyklų užpildymo lygis. Jei pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje saugyklų užpildymas yra mažesnis nei įprasta, šalims tenka aktyviau pildyti atsargas vasarą ir rudenį. Tai gali didinti konkurenciją dėl dujų ir išlaikyti kainas jautrias geopolitinėms naujienoms.

 

Papildomą riziką kelia energijos išteklių tiekimo keliai. Įtampa Artimuosiuose Rytuose, galimi suskystintų gamtinių dujų tiekimo trikdžiai per strategiškai svarbius maršrutus, įskaitant Hormūzo sąsiaurį, ir rizikos Kataro LNG infrastruktūrai gali turėti poveikį ne tik Azijos, bet ir Europos rinkai. Sutrikimai šiame regione gali atnaujinti Europos ir Azijos konkurenciją dėl tų pačių LNG krovinių.

 

Dujų rinka šiandien yra globali. Jei tiekimas sutrinka viename regione, poveikį jaučia ir Europa, nes pirkėjai konkuruoja dėl tų pačių krovinių. O kai dujų kaina Europoje išlieka aukšta, tai didina ir elektros kainų riziką. Todėl vertindamas antrąjį pusmetį verslas turėtų stebėti ne tik „Nord Pool“ kainas, bet ir TTF dujų rinką, saugyklų pildymo tempą bei geopolitines rizikas.

Karšta vasara gali didinti vartojimą

 

Dar vienas svarbus veiksnys – orai. Sinoptikams prognozuojant karštą vasarą, galimai didės elektros poreikis vėsinimui, ypač prekybos, logistikos, biurų, gamybos ir paslaugų sektoriuose. Tuo pat metu sausesni orai gali mažinti hidroenergijos gamybą Šiaurės šalyse, kurios turi reikšmingą įtaką kainų lygiui regione.

 

Karštis elektros rinkoje veikia dviem kryptimis. Viena vertus, auga vartojimas vėsinimui. Kita vertus, jei vasara sausa, mažėja hidroenergijos pasiūla. Jei šie veiksniai sutampa su brangesnėmis dujomis ar geopolitine įtampa, elektros kainų svyravimai gali būti ryškesni.

 

Vienas veiksnys pats savaime nebūtinai lemia kainų šuolį. Tačiau kelių rizikų sutapimas – karšta vasara, mažesnė hidroenergijos gamyba, ribotas dujų saugyklų užpildymas ir brangesnės dujos – verslui gali reikšti didesnę sąnaudų planavimo riziką.

Verslui verta peržiūrėti elektros pirkimo strategiją

 

Antrasis metų pusmetis verslui turėtų būti laikotarpis, kai verta iš naujo įsivertinti elektros tiekimo sutartis, kainodaros modelį ir rizikos toleranciją.

 

Įmonėms, kurioms elektra sudaro reikšmingą veiklos sąnaudų dalį, vien pasyvus laukimas gali būti rizikingas. Priklausomai nuo vartojimo profilio ir finansinio planavimo, verslui gali būti aktualūs keli sprendimai: kainos fiksavimas, mišrus modelis, kai dalis vartojimo fiksuojama, o dalis lieka susieta su birža, arba aktyvesnis vartojimo valdymas, perkeliant dalį procesų į pigesnes valandas.

 

Šiuo metu svarbiausia ne bandyti tiksliai atspėti vieną kainos scenarijų, o pasirengti keliems galimiems rinkos variantams. Jei situacija dujų rinkoje stabilizuosis, oro sąlygos bus palankios, o tiekimo rizikos mažės, elektros kainų spaudimas gali būti ribotas. Tačiau alternatyvus scenarijus – karšta ir sausa vasara, mažesnė hidroenergijos pasiūla, lėtesnis dujų saugyklų pildymas ir geopolitiniai tiekimo trikdžiai – verslui būtų kur kas sudėtingesnis.

 

Didžiausią atsparumą turės tos įmonės, kurios elektros pirkimą vertina kaip finansinės rizikos valdymo dalį, o ne vien kaip tiekėjo pasirinkimą. Kuo didesnę dalį įmonės kaštų sudaro elektra, tuo svarbiau turėti aiškią pirkimo strategiją: kokią kainų svyravimo riziką įmonė gali prisiimti, ar dabartinis planas atitinka biudžetą, ar verta dalį kainos fiksuoti ir kiek lankstumo įmonė turi vartojimo valdyme.

 

Neapibrėžtumo laikotarpiais konkurencinį pranašumą įgyja tos įmonės, kurios elektros pirkimą planuoja iš anksto, o ne reaguoja tik kainoms jau pakilus. Aiški strategija, dalies kainos fiksavimas ir vartojimo lankstumas gali padėti suvaldyti sąnaudų svyravimus.

 

Įžvalgos autorius – Mantas Masalskis, „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų vadovas.”