Lietuvos ekonomistai ir valdžia vis kalba apie investicijų pritraukimą iš užsienio. Realiai kalba eina apie darbo vietas, kurias tikimasi išvilioti iš Vakarų Europos valstybių, remiantis mūsų katastrofiškai mažais (prie mūsų kainų) atlyginimais. Tai vadinama atlyginimų arbitražu. Ta epocha jau praėjo, nes politiškai dabar tokie dalykai nustoja būti realūs. Tenka mums ieškoti būdų, kaip nusipirkti robotus arba pardavinėti fantastinius filmus apie karą su rusais.
"Įmonių vadovai, kaip aš, užaugome atlyginimų arbitražo epochoje, kai jautėme, kad galime pervesti darbo vietas į bet kur, kur tik norime, ir kad žmonės vis tiek mus myli. Tos dienos jau seniai praėjo. Taigi laikui bėgant, aš supratau, kad yra priežastis, kodėl visuomenė nepasitiki verslu. Ir tai turėjo daug bendro su darbo užmokesčio arbitražu, užsakomosiomis paslaugomis - dalykais, kurie tikrai turėjo neigiamos įtakos aukščiausios klasės pramonės darbuotojams, o tai buvo labai svarbu. Tokiame mieste, kaip Erie, Pa., JAV, žmonės nenueina nuo darbo pas G. E., uždirbdami 36 JAV dolerius per valandą, prie darbo X fabrike už 30 JAV dolerių per valandą. Jie pereina nuo 36 JAV dolerių per valandą iki 15 JAV dolerių per valandą. Ir tas atotrūkis turi nepaprastai neigiamą poveikį. Aš tai suprantu."Laikas tai suprasti ir mūsų kanapių bei kyšių ir kačių šlapimu prasmirdusio smėliuko mėgėjams, Lietuvos liberalams, kurie dabar mus valdo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą