"Nežinau, ar pastebėjote, bet ši Vyriausybė su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu kone nuo pirmosios darbo dienos pradėjo slaptą šaltą karą su Latvija energetikoje. Ne kinetinį, veikiau, derybinį. Derybos baigtos. Ar jau skelbiame pergalę? Nežinia.
Lietuva bandė įtikinti latvius, kad jie turėtų mažinti elektros importą iš Rusijos, nes, esą, tai baltarusiška elektra. „Įtikinti“ čia gal per švelnus žodis. „Priversti“ būtų tikslesnis.
Lietuviai sako, kad latviai importuoja baltarusišką elektrą, kuri jiems parduodama kaip rusiška. Tai pažeidžia Lietuvos „antiastravinį“ įstatymą, kuris, be kitų dalykų, draudžia Astravo AE naudotis Lietuvos infrastruktūra. O elektra teka per mūsų linijas.
Latviai atsako taip pat nemėgstantys Aliaksandro Lukašenkos, tad reikalaujantys rusiškos elektros kilmės garantijų. Jomis niekas netiki, tad paskutiniame šalių susitikime latviai pasiūlė kompromisą. Pusiaukelę tarp dabartinės padėties ir Lietuvos reikalavimų.
Tačiau D. Kreivys pasiūlymą atmetė – viskas arba nieko.
Kodėl taip griežtai? Nes Lietuvoje pažeidžiamas įstatymas. Tiesa, jei elektra, kaip teigia latviai, būtų rusiška, Lietuvos įstatymas pažeidžiamas nebūtų. Nebūtų ir problemos. Gal latviai teisūs?
Kai kalbame apie atsiskaitymus, didelės nežinios nebūna. Arba pinigai įkrito į sąskaitą, arba ne. Jei, ministro žodžiais, „mes elektrą suvartojam ir už ją susimokam“, pinigai taip pat turi sukristi į sąskaitas.
Kiek pinigų? 16 mln. Eur, anot „Litgrid“, kuriuos mes „daugiausia iki kovo 24 d.“ sumokėjome už baltarusišką elektrą. Anot ministerijos, už Lietuvos vartotojų sumokėtus pinigus statomas antrasis iš dviejų 9,3 mlrd. Eur vertės jėgainės reaktorių. Ar kažkaip panašiai.
Tačiau kas tie „mes“, iš kurių sąskaitos pinigai įkrito į sąskaitą baltarusiams, taip ir lieka neaišku. Niekas nebuvo įvardintas ar nubaustas.
Tad elektros „baltarusiškumas“ keistokas. Nepaisant, o gal dėl to, derybos baigėsi be rezultatų. Dabar imamasi „vienašalių veiksmų“. Lietuva mažina elektros jungčių su Baltarusija pralaidumą. Nuo rugsėjo 15 d.
Grubiai tariant, bus priveriami vartai būtinam elektros srautui tarp Lietuvos ir Baltarusijos, kad latviai jiems naudotų savo jungtį. Taip jie prekybai galės skirti mažesnę dalį savo jungties, o tai reiškia mažiau (balta)rusiškos elektros importo.
Kokiu pagrindu? Minėta, kad bus skelbiama „force majeure“. Ar jau paskelbta? Kas tapo tuo „force majeure“? Kuriam laikui? Ar tai jau yra žadėtas „planas B“? O gal pergalė? Neaišku.
Netvarkinga komunikacija dažniausiai atspindi netvarkingas mintis. Visas procesas yra vykdomas ne tik dėl abejotinų priežasčių ir siekiant neaiškaus tikslo. Viskas daroma po kilimu, kuris yra po kitu kilimu, kuris yra tamsiame kambaryje prikaltas prie lubų.
Nuo slaptų Seimo komitetų posėdžių iki neįvardijamų baltarusiškos elektros pirkėjų, iki neatskleidžiamo „plano B“: aš ir jūs, regis, nesame sąraše žmonių, kuriems apie tai reikėtų žinoti.
Mane kamuoja negeras įtarimas, kad karo su Latvija miglai išsisklaidžius, kaip nesprogusius karo šaudmenis turėsime rankioti teisinius neatitikimus, nevykusius precedentus ir ilgalaikę žalą regiono diplomatijai. Tik tam, kad valdantieji pakovotų su mitiniais baltarusiais Latvijoje."
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą